Žygio metu...
Vasario 17 d. minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prisimenant ir pagerbiant partizanus ir visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę, vyko pėsčiųjų žygis Raguvos miškuose (Panevėžio r.). Į šį žygį pakvietė Nevėžio gyventojų bendruomenės pirmininko Virginijaus Buzo šeima.
Ėjome mišku pagal žemėlapį, buvo nemažai sniego ir snyguriavo. Keliavome apie trisdešimt žmonių. Smagu, kad Rasmos ir Virginijos šeimos visi keturi globotiniai ėjo kartu. Jiems šios vietos gerai pažįstamos, nes vasarą, rudenį jie su tėvais dažnai vaikšto po gamtą, miškus. Ėjau netoli Gedimino ir Algirdo ir girdėjau jų jaunatviškus pasakojimus apie miško augmeniją, čia gyvenančius žvėris. Ko nors nebežinodami pasiklausdavo mamos Rasmos. Ji nuosekliai paaiškindavo taip, jog įdomu būdavo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Jauniausia keliautoja (Ainė iš Panevėžio) – trijų metukų, tad truputį buvo pavežta rogutėmis, bet didžiąją kelio dalį nuėjo pati, nes ji taip norėjo.
Pirmiausia nuėjome prie bunkerio, kur žuvo poetas, literatūros kritikas, vertėjas Bronius Krivickas-Vilnius ir Mykolas Blinkevičius-Nemunas. Bronius Krivickas-Vilnius priklausė LLKS Rytų Lietuvos srities štabui, buvo srities Visuomeninės dalies viršininkas, redagavo partizanų spaudą, leido „Aukštaičių kova“, „Laisvės kova“. Mykolas Blinkevičius-Nemunas – Vyčio apygardos Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies vadas. Čia pastatytas tipinis atminties paminklas žuvusiems partizanams. Pasakojo kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis. Eiles skaitė Juozas Braidokas ir Ona Striškienė. Buvo uždegtos žuvusiųjų atminimui žvakės.
Per giloką sniegą proskynomis ir miško keliukais nuėjome iki partizanams atminti skirto akmens su iškaltu Vyčio ženklu. Čia kalbėjo Rasma Buzienė, Algimantas Stalilionis. Uždegtos žvakės, bendrai padainuotos patriotinės dainos. Paaugliams, kurių buvo apie dešimt, užsiėmimų netruko, bėgiojo su lazdomis, „kariavo“ su sniego gniūžtėmis.
Klaidžiais miško keliukas ir visiškai be jų keliavome iki antro partizanų bunkerio. Šis bunkeris buvo atstatytas, dabar vėl sunykęs. Yra medinis ir metalinis kryžiai. Čia prie žygeivių prisijungė Buzų dukra Eglė, tik ką parlėkusi ir po kelių valandų beišlekianti vėl į studijas Vilniuje. Stebėjausi, kaip ji mus miško glūdumoje surado ir prisijungė prie visų. Eglė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė, kanklininkė, smagu dainuoti jos užvedamas dainas.
Parkeliavus prie paliktų automobilių pasukta Putiliškių kapinaičių link, kur palaidoti Bronius Krivickas-Vilnius ir Mykolas Blinkevičius-Nemunas. Buvo jau po pietų, įsismarkavo vėjas ir pūga. Sunku buvo girdėti ką pasakojo istorikas Bronislovas Mažylis, geso uždegamos žvakės.
Sušilti buvom pakviesti į Rasmos ir Virgio Buzų sodybą Stipruolių kaime. Ten radome šiltą, jaukią senąją trobą, nuoširdų vaišingumą už senovinių stalų. Ilgai dainuota, dalintasi žygių, budėjimų prisiminimais.
Algimanto Stalilionio nuotraukos
