2018-06-29 į Žygaičius (Tauragės r.) pas Vladislovą Petrauską suvažiavo privačių miškų savininkai iš įvairių Lietuvos vietovių. Mat praėjusiais metais konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2017“ V. Petrauskas pelnė pirmąją vietą. Pagal nusistovėjusią tradicija kitą vasarą organizuojama išvyka susipažinti su konkurso nugalėtojo valda.
Vladislovas Petrauskas – buvęs miškininkas, privačią miškininkystę pradėjo 1995 metais, atgavęs senelių žemę – tik penkis hektarus. Tačiau šalia buvo daug nenaudojamos, apleistos, apaugusios karklais ir menkaverčiais augalais žemės. V. Petrauskas supirko tas žemes ir savo valdą išplėtė iki 63 hektarų. Su vaikais, žentais ir anūkais ėmėsi darbo (su žmona Genute išaugino penkis vaikus) – iškirto menkaverčius krūmus, retino beržynėlius, sodino eglutes, ąžuolus ir kitų rūšių medžius, kai kuriuos sklypus atskyrė gyvatvorėmis.
Dabartinė Petrauskų sodyba Žygaičiuose – ant kalniuko, nes sovietmečiu, kaip ir visoje Lietuvoje, vienkiemiai buvo naikinami, gyventojai keliami į stambesnes gyvenvietes.
Vladislovo miškas prasideda šiek tiek toliau, už miestelio. Šeimininkas parodė gražų eglyną, kurį sodino prieš 60 metų, dar būdamas paaugliu.
Vladislovo Petrausko miške auga daug ąžuolų. 29 ąžuolus žemės šeimininkas paskelbė saugotinais, kuriems, Vladislovo nuomone, jau daugiau, kaip 200 metų. Pats gražiausias – 25 m aukščio, 1,2 m storio. Kai miške daug gražių ąžuolų, intensyviai darbuojasi kėkštai. Vis slepia giles, todėl ąžuoliukų jau įvairiose miško vietose daug – nedidukų ir gerokai paaugusių. Ąžuolams V. Petrausko žemė labai tinkama, todėl per 50-100 metų ąžuolai, ko gero, nustelbs kitus medžius – susiformuos didelis ąžuolynas. Tuo labiau, jog ir V. Petrauskas turi nedidelį ąžuoliukų medelyną. Kai kuriose vietose sodina savo puoselėjamus.
Pušynams ten beveik netinkama žemė – per drėgna, per sunki. Tačiau Vladislovas sugalvojo paeksperimentuoti. Netoli buvusios gimtosios sodybos prieš dešimt metų pasodino pušaičių giraitę. Ne visos auga, tačiau 100 pušaičių jau sudaro gražų pušynėlį.
Buvusios savo gimtosios sodybos vietoje Vladislovas pastatė kryžių, senosios tvoros fragmentą, paminklą. Iki šiol buvusioje gimtinės sodyboje dar auga sena jo jaunystės obelis – praeities atminimas. Netoli buvusios sodybos – kitas (tik dabar sukurtas) akcentas, – Laisvės arka (su užrašu 1918-2018). Prie šios, ne tik autoriui, o ir mums visiems svarbios vietos, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Vladislovui Petrauskui įteikė ąžuolinę lentą. Joje parašyta, jog Vladislovas Petrauskas – praėjusių metų konkurso nugalėtojas. (Beje V. Petrauskas visas buvusių kaimynų sodybų vietas pažymėjo kukliais paminklais, su užrašais apie tos sodybos buvimą ir kas joje gyveno. Tikriausiai taip praeities atminimą saugančio kito šeimininko Lietuvoje, ko gero, nėra.)
Vladislovas prie savo dabartinės sodybos kurti parką pradėjo dar sovietmečiu – 1982 metais, už parko iškasė tvenkinį. Dabar įvairioms atmintinoms datoms stato įvairius ženklus. Ten yra Žalgirio mūšio 600 metų datai pažymėti, Lietuvos tūkstantmečiui, dabar – Lietuvos šimtmečiui skirtas 17 m aukščio bokštas. Jo viršuje mums atvykus jau buvo iškeltos dvi vėliavos – trispalvė ir su Vyčio ženklu. Žygaičių mokyklos moksleiviai ant ąžuolinių lentų, kurioms atsirado vieta prie kitų tautinių ženklų, išdrožė Lietuvos himno žodžius.
Dalyvaujant susirinkusiems miškų savininkams, neseniai užbaigtą (statė tris metus), sumontuotą Lietuvos šimtmečiui pažymėti bokštą pašventino Žygaičių klebonas. Savo sodybos kieme V. Petrauskas pastatė stogastulpį ir savo mamai, įdomių akmenų kompoziciją.
… Žygaičių kultūros centro salėje susirinkusieji kalbėjo apie privačių miškų situaciją Lietuvoje, apie tai, jog valdžios struktūros nenori leisti miškų savininkams savo žemėje tvarkytis savo nuožiūra.
Įvyko V. Petrausko filmo apie savąją žemę peržiūra. Buvo parodytas ir Žygaičių seniūnijos sukurtas dokumentinis filmas apie tai, kaip seniūnija šventė Vasario 16-ąją. Užfiksuotos jaudinančios akimirkos, kai kaimų bendruomenių atstovai nešdami tautines vėliavas atėjo į Žygaičius, į jubiliejinę Lietuvos atgimimo šventę. Tolimiausias kaimas – už dešimties kilometrų nuo seniūnijos centro, kitos – artimesnės vietovės. Visi, dideli ir mažesni, su gausybe vėliavų rinkosi į seniūnijos centrą.
… Pasikalbėjau ir su Žygaičių seniūnu Vytautu Juška. Jis sakė, jog Žygaičiuose gyvena 500, o visoje seniūnijos teritorijoje – per 2000 gyventojų. Seniūnijos gyventojai patriotiškai nusiteikę, todėl šioje žemėje ir neatsirado vietos vadinamųjų skalūninių dujų išgavėjų užmačioms įgyvendinti. Tada, prieš keletą metų, Žygaičių seniūnijos gyventojai buvo vieningi, neleido šiose apylinkėse atsirasti potencialiems taršos objektams. Vieningumas matėsi ir filme, kuriuo, manau, didžiuosis gal ir ateities kartos.
Kęstučio Turonio nuotraukos
