2019-03-16 Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (LMNŠC) vyks tradiciniu tapęs renginys „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Šis renginys-konkursas jaunesniesiems moksleiviams (dalyvaujama iki 8 klasės) sukviečia ir daug jaunųjų gamtotyrininkų iš visos Lietuvos.
Pabendravome su Kolomba Bulotiene, Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja eksperte, kuri su gausiu moksleivių būreliu dalyvavo 2018-02-24 vykusiame LMNŠC renginyje „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Tądien, daugiau nei prieš metus, bendravome prie vieno iš moksleivių pranešimo stendo („Kulautuvos apylinkių upelių vandens kokybės palyginimas“), kurį buvo parengusios tuometinės guviosios aštuntokės Vestina Vitkauskaitė, Dija Tumasonytė. Na, dar reikėtų priminti, jog prieš metus minėtame konkurse būta ir kitų Kolombos vadovaujamų moksleivių pranešimų (septintokų Jono Kersnausko ir Dovydo Laurinavičiaus „Raudonasis kopūstas ir burokėlis – burtininkų daržovės“; septintokių Giedrės Bulotaitės ir Emilijos Dorelytės „Oro užterštumo nustatymas kerpių testu Nerėpos upelio apylinkėse“; ketvirtokų Ūdrio Juozapavičiaus ir Dovydo Mikucko „Dažai iš miško“; aštuntokės Viltarės Vitkauskaitės „Sveiki dantys – graži šypsena“).
Su patyrusia pedagoge Kolomba Bulotiene bendravau neatsitiktinai. Kolomba – kone nuolatinė visų su gamtine tematika susietų renginių dalyvė. Ne viena, o su būreliu moksleivių. Tiek su jaunaisiais miško bičiuliais, tiek su kitokios gamtinės ar gamtotyrinės pakraipos būrelių atstovais.
Ketvirtį amžiaus pedagoginės veiklos stažą turinį Kolomba sakė, jog dalyvauja konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ jau penkioliktą kartą. Teisingiau tariant, jei susitiksime kovo 16-ąją, Kolomba su vaikais konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ dalyvaus 16-ąjį kartą.
„Važiuojame su vyresniais moksleiviais ir į jaunųjų mokslininkų konkursus, dalyvaudavome ir konkursuose, kurie buvo rengiami Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre… Vadovauju mokyklos „Jaunųjų tyrėjų“ būreliui (jame – apie 15 narių). Vadovauju ir mokyklos jaunųjų miško bičiulių būreliui „Kultuvėlė“ (mūsų mokyklos herbe irgi yra kultuvė)“, – pasakojo mokytoja ekspertė Kolomba Bulotienė.
Pasak jos, į gamtinės tematikos būrelius moksleivių pernelyg kviesti ir nereikia. Nors ir dirbama po pamokų. Svarbiausia – sudominti mokinius, kad jie pasirinktų norimą tematiką ir gilintųsi.
„Moksleiviai, lankantys gamtos tyrimų veiklos būrelius, patys suvokia, jog klasėje užsiėmimų metu ne visada sėdima ar skaitoma. Juk reikia išeiti į mišką, kai gamtoje sugaištama tyrinėjant, fotografuojant (ir t.t.) tikrai ne viena valanda“, – kalbėjo pedagogė, pridurdama, jog kompiuteris užsiėmimuose yra gal net paskutinėje vietoje, t.y. prie kompiuterio sėdama tik tada, kai iš tikro reikia kažką apibendrinti, rašyti, imtis skaičiavimų, diagramų, tikslesnių duomenų paieškos, išvadų…
„Nuo mokyklos už 100 metrų – giria, tad joje tikrai smagu ir prasminga leisti laiką. Kita vertus, esame kaip ir Kauno pašonėje, tad ir miestas – greta. Kai reikia tyrinėti vandenį – Nemunas yra greta. Nors paties Nemuno mes dar netyrinėjome, tačiau mus dar džiugina į Nemuną įtekantys upeliai: Karnavė, Nerėpa, Vovingė… Nerėpa yra ypatingas upelis, nes ten gyvena kalninė vapsva, kuriai įkurtas entomologinis draustinis. Žodžiu, geroje vietoje yra Kulautuva, dar vadinama Kauno miesto kurortu“, – tarsi pasidžiaugė Kolomba Bulotienė.
Atkreipus dėmesį į savitai skambančius upelių pavadinimus, pedagogė priminė, jog moksleivės taipogi į tai atkreipė dėmesį. Išsiaiškino, jog žodis narėpa – lyg ir besotį, pernelyg daug valgantį reiškia. Narėpos upelį maitina šaltiniai, tad net vasarą yra maitinamas jų vandeniu, iš čia – ir besotis… Vovingė dar vadinama ir Klevine, tarsi nuo greta augančių klevų kilęs pavadinimas. Kodėl – Vovingė? Vingiuotas upelis, gal kažkas sakė: „Va, vingis…“. Taip ir atsiradęs Vovingės pavadinimas. Karnavė? Čia – nuo žodžio karna, liepų žievės. Karnavė taipogi turi ne vieną vardą. Dar vadinama Prokupe (nuo ten gyvenančių žmonių pavardės), Alupe (nes prie upelio žmonės alų darę)…
Tad prie tokių vaizdingai įvardijamų upelių moksleiviams neprailgsta ir matuojant ilgį, srovės greičius, užterštumą, ekologinę būklę… Kai viskas susumuojama, kai esama įdomių išvadų (upeliai buvo tyrinėjami ir gal prieš dešimt metų, tad esama galimybių kai ką pagretinti) – laikas ir į kokį visos šalies mastu organizuojama konkursą-konferenciją susiruošti. Ir, tarkime, konstatuoti, jog Karnavės ir Nerėpos tyrimų duomenys neitin keičiasi, o Vovingės upelyje nitratų kiekis jau ir padidėjęs. Tai ir suprantama, nes Vovingė vingiuoja ir per dirbamas bei tręšiamas žemes, laukus.
Pasak mokytojos Kolombos, vanduo tirtas pasitelkus specialias vandens tyrimams naudojamas juosteles.
Pašnekovės pasiteiravus, kokie projektai bus vykdomi, tarkime, po metų, išgirdau, jog viską siūlantys patys vaikai. Kažkas jiems atrodo savita, įdomu, tad ir imasi tirti.
Puiku, jog Kulautuvoje esama tokių žingeidžių moksleivių, šaunu, jog jiems gali vadovauti patyrusi pedagogė Kolomba Bulotienė.
Augusto Uktverio nuotraukos
