Doc. dr. Laimutė SALICKAITĖ-BUNIKIENĖ
Žvilgsnis
Pažinimo džiaugsmas čia pat – reikia tik žvilgsnio
Renginio metu...
Maždaug apie 1998 metus mes, kuriems likimas lėmė ne mažą savo darbinės veiklos dalį skirti neformaliam mokinių ugdymui, pradėjome galvoti, kad reikėtų įkurti dar vieną konkursą, kuris būtų skirtas jaunesniųjų klasių mokinių darbams. Vyresnių klasių mokiniams jau nuo 1984 m. vyko pradžioje kaip chemikų konferencijos, vėliau, nuo 1996 m., kaip nacionaliniai įvairios tematikos (oro užterštumas, ežerų, upių, tvenkinių, šulinių, dirvožemio, maisto produktų tyrimai, atliekų perdirbimo ir tvarkymo technologijos, chemija gyvojoje gamtoje, chemija buityje, keramikoje ir kt.) jaunųjų mokslininkų konkursai. Iš tikrųjų visą laiką trūko konkurso jaunesniųjų klasių mokiniams.
Juk niekas neabejoja, jog prasmingas ir ankstyvas kūrybinis darbas padeda ugdyti vaizduotę, gebėjimus, veda į savo talentų pažinimą, brandina pasitikėjimo savimi daigus. Visiems suprantama, jog dalyvavimas tiriamųjų darbų pristatymuose dar labiau plečia akiratį, padeda išryškėti polinkiui į vieną ar kitą mokslo, technologijų pažinimo ir taikymo sritį. O kartu yra ir mažutis žingsnelis, maža įžanga į gilesnius tyrimus, jų plėtotę, ruošiantis ateityje dalyvauti ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų nacionalinio etapo konkurse. Mokiniams tiriamasis darbas ir konkursai yra tarsi savotiškos kūrybinės dirbtuvės, naujų pažinčių, idėjų, diskusijų ir racionalių, veiksmingų mokslo problemų sprendimo būdų paieškos laikas.
Žodis „konkursas“ (lot. concursus) tarptautinių žodžių žodyne (red. Ch. Lemchenas, 1969) apibūdinamas kaip reiškiantis suėjimą, suplaukimą, susirėmimą, lenktyniavimą, varžybas, kurių tikslas − išskirti geriausius dalyvius iš visų, kurie dalyvauja vienokiame ar kitokiame sąvokoje apibūdintame procese. Tai griežtas ir labai sausas apibūdinimas. Ilgai galvojome, ar jis taikytinas pačių jauniausių, švelniai moksliukais vadinamų, darbų pasirodymui, vertinimui. Juk atliktieji darbai dar kuklūs, tačiau vis tik jau yra dailūs langeliai, atsiveriantys į begalinį mokslo ir pažinimo pasaulį. Turbūt neapsirikome, kai naująjį konkursą apibendrintai ir netgi simboliškai pavadinome žvilgsniu – visas jo pavadinimas yra „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“. Mes buvome įsitikinę: patirti pažinimo džiaugsmą galima čia pat, be odžių, be ditirambų, didelių investicijų ar ilgų kalbų. Tereikia prasmingo žvilgsnio, tinkamo, žadinančio norą pažinti, įtaigaus žodžio. O taip padaryti pajėgus kiekvienas mokytojas, kuris mato, kiek visko įdomaus mus supančiame pasaulyje ir prašosi mokinių dėmesio. Įdomybių pilna kiekvieno namuose, kieme, lauke ar miške, kiekvieno mokinio kasdieniame gyvenime – visose gamtinėse mokymo ir mokymosi aplinkose. Belieka tik šiek tiek pagalvoti, moksliukus „užvesti ant kelio“ , o jie, pajutę pažinimo džiaugsmą ir tyrinėjimų prasmę, toliau patys atras, ką ir kur jie norės tyrinėti.
Iš pat pradžių tikėjomės, kad, kur kas plačiau ir giliau plėsis šiame konkurse dalyvaujančių mokyklų geografija, augs dalyvių skaičius. Galime džiaugtis, kad maždaug taip ir įvyko, nors per 19 konkurso gyvavimo metų buvo įvairiai. Nėra jokių abejonių, jog kiekvienoje mokykloje yra daug gabių vaikų, kurie lieka savo mokytojų nepastebėti. Galbūt nepagalvojama, jog šiandieniniai mokiniai, palikę mokyklos suolą, į jį niekada negrįš, ką įdėsime į jų protus ir širdis šiandien, čia ir dabar, tą ir išsineš į gyvenimą.
1999 metais įvyko pirmasis, daug jaudulio ir susirūpinimo sukėlęs konkursas. Rūpėjo, ar patiks mokiniams ir jų mokytojams mūsų suformuluoti konkurso tikslai (suprasti supančio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, suvokti žmogų kaip gamtos dalelę, formuoti mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžius, gebėti naudotis pagrindiniais mokslinio tyrimo metodais, išmokti susirasti informaciją, ją kaupti, apdoroti ir perteikti kitiems), ar pavyks sutelkti juos kūrybiniam darbui ir dalyvavimui pačiame konkurse. Pavyko. Nors konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ dalyvių skaičiaus kreivė per 19 metų yra ryškiai pulsuojanti, tačiau viltingai ir tvirtai kylanti į viršų. Mokiniai konkursui galėjo ir gali pateikti įvairius gamtos tyrimus, stebėjimų duomenis, praktinius darbus, susijusius su medžiagomis ir jų kitimais, aprašymus, pačių pagamintas vaizdines priemones, sukurtus prietaisus ir kt. Atliekamo tiriamojo darbo autoriais galėjo ir gali būti 1 ar 2 mokiniai. Konkursui pateikiama medžiaga turi būti tinkamai apipavidalinta, parengta pristatyti stende. Kaip tai padaryti pasirūpina konkurso organizatoriai ir pateikia reikalingą informaciją savo svetainėje: www.lmnsc.lt.
2017-02-25 Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre vyko respublikinis 3-8 klasių mokinių tiriamųjų darbų konkursas. Jam buvo pateikti net 57 darbai, o kiekvieną iš jų vertinimo komisijoms pristatė du mokiniai. Dirbo penkios mokinių darbų vertinimo komisijos. Mokiniai padrąsindami ir papildydami vienas kitą gražiai pasakojo, aiškino, ką stebėję, ką matę, kokius vyksmus, kokius procesus yra nagrinėję, ką naujo pastebėję ir sužinoję, kokius rezultatus yra pasiekę, daugelis netgi žinojo, ką dar galima būtų dirbti toliau pasirinktoje temoje. Daliai mokinių, o ypač patiems mažiausiems, trečiokėliams, tai buvo pirmas viešas kalbėjimas apie savo tiriamąją veiklą ir jos rezultatus. Jauki, šilta centro aplinka, nuoširdus ir rūpestingas konkurso organizatorių ir jiems talkinusių centro darbuotojų bendravimas su mokiniais ir mokytojais, kaip ir kiekvienais metais, kūrė pačią palankiausią atmosferą be įtampos ir didelio jaudulio mokiniams bendrauti tarpusavyje bei su vertinimo komisijų nariais.
Pastariesiems nelengva buvo atrinkti pačius geriausius darbus, vertinti atsakymus į klausimus. Tačiau viską apsvarsčius, bendru sutarimu buvo išrinkti konkurso laureatai ir nominantai, išdalinti diplomai ir konkurso rėmėjų dovanos. Išskirtinai norisi padėkoti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri kiekvienais metais yra pagrindinė konkurso rėmėja. Be šios bendrovės paramos vargu ar būtų įstengę organizatoriai, turėdami ir geriausių norų, visus konkurso dalyvius pavaišinti sočiais pietumis ir konkurse pasižymėjusius mokinius apdovanoti vertingomis dovanomis.
Su gera nuotaika buvo išsakyta daug gražių žodžių, padrąsinimų ir palinkėjimų visiems mokytojams, kurie vadovavo mokinių darbams, negailėdami savo laiko ir energijos. Buvo siūloma nenusiminti, jei šiemet kažkam nepavyko tapti laureatu ar nominantu, o stengtis ir dalyvauti kitais metais.
Konkurse buvo ir kitų ne mažiau vertingų dalykų. Mes pastebėjome, jog dalyviams ypač svarbi tarpusavio komunikacija. Mokiniai bendraudami tarpusavyje ir stebėdami vieni kitų darbus, girdėdami, kaip kiti atsakinėja į vertinimo komisijos narių klausimus, mokosi dar tinkamiau pristatyti savo darbus, semiasi idėjų.
Konkurso ekspertės dr. Irmos Vitonytės nuomone: „lyginant praėjusių ir šių metų 4-5 klasių mokinių darbus, galima pasidžiaugti tuo, kad daugumos šių metų jaunųjų mokslininkų darbai – pačių vaikų idėjos, mintys ir net gautų rezultatų pritaikymo galimybės kasdieninėje veikloje. Stebino kai kurių vaikų drąsa ir degančios akys bei noras pristatyti savo atradimus. Šie vaikai džiūgauja dėl teigiamų ekspertų įvertinimų bei nekantrauja tęsti savo tyrimus bei eksperimentus. Jų planuose – jau kitų metų konkursas. Be abejo, jaudulys ir neužtikrintumas savimi kai kuriems sutrukdė pasirodyti geriau, bet tai suprantama, nes net ir mums, mokslininkams, sunku susidoroti su jauduliu. Tad būtų galima tiesiog palinkėti visiems vaikams, jauniesiems tyrėjams, tęsti savo darbus konsultuotis, tobulėti ir niekad nesižvalgyti atgal“.
Penkių vertinimo komisijų pirmininkas dr. Viktoras Mostovojus, apibendrindamas konkursą, sakė: „Labai džiugu, kad konkursas plečiasi ir atvyksta daugiau jaunųjų mokslininkų, tačiau galėtų aktyviau dalyvauti vyresniųjų klasių mokiniai. Darbeliai įdomūs, bet kaip visada yra kelios metai iš metų besikartojančios temos (bet taip niekada tvarkingai ir neišgvildenamos). Manau, iš kiekvienos temos galima padaryti gražų darbelį, tik reikia nuoseklumo ir išbaigtumo, bet šiuo klausimu turi padirbėti mokytojai. Turėtų būti aiškus darbo tikslas, trumpa literatūrinė dalis, eksperimentas, rezultatai, išvados. Nereikia daryti didelių darbų ir analizuoti daug kintamųjų, nes labai lengva darbelį sužlugdyti duomenų gausa. Stendai – gražūs, profesionaliai atspausdinti. Pastaraisiais metais labai žavi pačių jauniausių mokinių darbai, kurie gali lygiuotis ir net aplenkti vyresniuosius. Labiausiai mane džiugina, kai mokiniai darbo metu sužino kažką naujo, ko dar jiems nepriklauso pagal mokymosi programą, ir geba tvirtai pasakoti bei diskutuoti su komisija. Visada pabrėžiu: jei pranešime yra naujas terminas, matavimo vienetas ir t.t., tai mokinys turi juos žinoti. Manau, šio konkurso idėja yra peržengti mokyklinį lygį ir parodyti kitiems, kad „aš žinau daugiau“!
Neabejotinai Lietuvoje šiame laikmetyje yra labai svarbu populiarinti gamtos mokslus visomis įmanomomis priemonėmis, kurias turi formalaus ir neformalaus ugdymo institucijos. Kartojame visada ir visais lygiais, kad gamtamokslinio ugdymo (tiek formalaus, tiek ir neformalaus) tobulinimas realiai, o ne žodžiais, turi tapti vienu iš strateginių švietimo uždavinių, visuomenės dėmesio prioritetine kryptimi. Nieko negalima atidėlioti vėlesniems laikams, viską būtina daryti jau dabar, pradedant pradinėmis klasėmis, skiriant pakankamai dėmesio eksperimentui, jo atlikimo technikai, reikiamų priemonių būklės ir resursų gerinimui, metodinei medžiagai visose bendrojo lavinimo mokykloje.
Matydami, kokią teigiamą įtaką daro konkursas mokiniams, skatiname gamtos mokslų mokytojus orientuoti savo mokinius gilesniam savo dalyko pažinimui, padėti jiems aktyviai rinktis tyrimams temas, atlikti reikalingus stebėjimus, juos tinkamai apipavidalinti ir dalyvauti šiame konkurse. Ir ypač kviečiame visus būti aktyviais jo dalyviais 2018-aisiais. Konkursas bus 20-asis, jubiliejinis ir vyks, kaip visada, Lietuvos mokinių neformalaus švietimo centre. Primename, kad informacija apie konkurso laiką kiekvienų metų spalio mėn. paskelbiama tinklalapyje. Dalyvio paraišką ir darbo santrauką (apimtis – ne daugiau kaip pusė puslapio) prašoma atsiųsti likus iki konkurso ne mažiau kaip vienam mėnesiui šiuo adresu: Žirmūnų g. 1B, LT-09101 Vilnius, arba elektroniniu paštu irena.stankeviciene@lmnsc.lt. Po to, kaip ir visada, kiekvienas autorius bus pakviečiamas į konkursą asmeniškai.
Jono Karolio (LMNŠC) nuotraukos