Pastangos atkuriant Lietuvoje vertingų žuvų išteklius ir juos gausinant tenkina tiek žvejus verslininkus, tiek mėgėjus. Taip pat Lietuva jau patraukli net išrankiems užsienio šalių meškeriotojams. Tai – didelis ichtiologų, aplinkosaugininkų ir žuvininkystės specialistų nuopelnas. Gaila, su žuvininkystės valdymu Lietuvoje blaškomasi, ieškoma naujovių, pertvarkoma, naikinama, reorganizuojama. Kiekviena nauja valdžia stengiasi pasireikšti paneigdama tai, kas pirmtakų buvo sukurta, ir įvesti savąją, girdi, geresnę tvarką. Iki 2010 m. žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo darbus atliko Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC). 2010 m. balandį, prie tada buvusio Žuvininkystės departamento prijungus LVŽŽTC bei Laukystos žuvų veislyną, įkurta Žuvininkystės tarnyba (ŽT) prie LR žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Nors Europos Komisija jokių priekaištų šiai institucijai neturi, ją ruošiamasi pertvarkyti, nors eiliniai darbuotojai, ant kurių pečių gula sunkiausi ir atsakingi darbai, šią numatytą pertvarką vadina ŽT naikinimu. Tai buvo akivaizdu 2017-ais patekus į ŽT pertvarkos pristatymą.
Specialistai mano kitaip
ŽT pertvarkos pristatymui vadovavo jo kuratorius žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas ir žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas. Jiems talkino ŽT pertvarkos projekto valdymo darbo grupės vadovė Toma Tuzovaitė-Markūnienė ir kiti darbo grupės nariai.
Klausantis tapo aišku, jog ŽT pertvarka bus vykdoma todėl, kad pertvarkos, vadovaujantis LR valstybės Viešojo sektoriaus įstaigų veiklos efektyvumo didinimo gairėmis 2018-2020 metams, vykdomos visose ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Tuo tikslu siekta įvertinti, ar ŽT veikla tebėra aktuali ir reikalinga, ar priskirtos ŽT funkcijos atliekamos efektyviai. Daug abejonių susirinkusiems žuvininkystės ir žuvivaisos specialistams kėlė siūlymas atsisakyti komercinių paslaugų, jei tokios teikiamos rinkoje veikiančių subjektų. Kol kas šie subjektai augina tik verslui paklausias žuvų rūšis ir niekas neveisia bei paaugina reikalingų valstybiniams vandens telkiniams įveisti retų ir nykstančių žuvų rūšių: Vištyčio ir Platelių sykų, seliavų, lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, aštriašnipių eršketų, peledžių, vėgėlių, paprastųjų (europinių) šamų, netiria upinių nėgių ir neveisia plačiažnyplių vėžių. Daug metų dirbantys žuvivaisos specialistai įsitikinę, kad rinkoje veikiantys subjektai vargu ar užsiims daug pasiaukojančio darbo reikalinga Lietuvai veikla, kurią atlieka ŽT specialistai. Jų nuomone, remiantis atlikta ŽT valdomos infrastruktūros analize, sprendimas dabar sėkmingai žuvis veisiančius visus septynis poskyrius ir ligas tiriančią laboratoriją iki 2018-01-01 sustambinti, padarant tris žuvivaisos grupes, bei nuo 2018-04-01 perduoti jas naujai uždarai akcinei bendrovei, o gal viešai įstaigai, yra nepamatuota ir neteisinga. Manoma, jog toks poelgis yra ne kas kita, kaip Lietuvos žuvininkystės žlugdymas ir paruošimas sėkmingai dirbančių objektų privatizavimui. Kad tai visiškai įmanoma, prasitarė ir ministro patarėjas.
Vienas iš specialistų pasamprotavo bei teiravosi: „Jeigu mes tampame UAB ir imam pinigus iš bankų, veikiam kaip komercinis padalinys, tai ar aš privalau auginti tai, kas man liepiama? Ar tas, kas man naudinga? Jei man ministerija sako, kad reikia žuvų auginti daugiau, tai aš su visais einu į konkursą ir, jei man naudinga, jas auginu. O jei man nenaudinga, tai aš auginu prekinę žuvį, realizuoju, pasistatau ten restoraną, žirgu kaip jūs sakėt, ir – pirmyn“.
„Neapsimokės ir neveisi“, – tarstelėjo įtikinėjęs, jog jokios „prichvatizacijos“ nebus, D. Žilinskas. – Norėdami suvaldyti riziką, jeigu nuo kitų metų balandžio rinka nesugebės mums pasiūlyti tų visų rūšių, ką jūs dabar auginate, manome, kad jūs privalote „startuoti“ su šita veikla. Kaip jūs vystysitės ir kaip jums seksis, yra jūsų reikalas.“
Čia ministro patarėjo samprotavimus pataisė projekto valdymo darbo grupės vadovė: „Ne savo, bet valstybinėje UAB jūs negalėsite auginti nei gėlių, nei žirgų. Tik turėdamas nuosavą UAB, investuodamas į ją ir visa kita, jūs galėsite auginti ir gėles, ir žirgus. Čia bus steigiama valstybinė UAB arba viešoji įstaiga, kuriose už ar prieš strateguoja arba akcininkas, arba savininkas. Kol kas naujas darinys bus pavaldus ministerijai“.
Kaip tik tam, įvardijant projekto rizikas, tarp jų minima naujos UAB arba Všį pelningos veiklos užtikrinimas, nutraukus finansavimą iš biudžeto, ir vangus verslo dalyvavimas Žuvų įveisimo į valstybinius telkinius programoje. Taigi, matyt viešumoje plintanti nuomonė apie nepriekaištingai savo darbą atliekančių ŽT padalinių „prichvatizaciją“, ko gero, nėra iš piršto laužta.
Numatytos permainos
Vykdant ŽT pertvarką ir stiprinant regionų svarbą dalį institucijos atliekamų funkcijų numatyta perkelti į Klaipėdą. Šis ketinimas gausiai susirinkusiems darbuotojams buvo nesuprantamas ir kėlė daug nerimo.
Kilo aštri diskusija: ar tikslinga dėl paslaugų priartinimo prie galutinio vartotojo administraciją ir kontrolės funkcijas koncentruoti Klaipėdoje, o Vilniuje vykdyti tik žuvininkystės stebėsenos ir reguliavimo funkcijas. Darbuotojai, manantys pertvarkos arba institucijos naikinimo metu neprarasti darbo, kalbėjo sunkiai suprantantys gyvenimą Vilniuje, o darbą Klaipėdoje. Nepaisant to, akcentuota, jog visi ŽT darbuotojai nuo sausio 1 d. turi atitikti pareigybes ir pradėti vykdyti funkcijas Klaipėdoje, nes jiems niekas netrukdo pretenduoti į naują darinį Klaipėdoje, o ŽT pavadinimas gali būti pakeistas nuo 2018 m. balandžio 1 d.
… Kaip greitai keičiasi vertybinės nuostatos. Dar taip neseniai buvo džiaugiamasi ŽT Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus modernia, įrengta panaudojant ES paramos lėšas, vienintele Rytų Baltijos šalyse Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 29). Dabar, vykdant ŽT pertvarką, aiškėja, jog tai tik didelis kliuvinys pertvarkos sumanytojams, nes nei šis skyrius, su visu mokslinių tyrimų laivu „Darius“, nei žuvininkystės mokslui reikalinga laboratorija, pertvarkos sumanytojų netenkina. Skyrių likviduoti trukdo įsipareigojimai ES Komisijai, o naujus šeimininkus atrasti sunku ir jų dar ieškoma. Aplinkos ministerija šiuo padaliniu nesusigundė, tai ŽT Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus valdoma infrastruktūrą (Kopgalio laboratorija, laivas „Darius“) ir funkcijas, susijusias su biologinių duomenų kaupimo programa bei biudžetu, numatyta perduoti mokslo institucijoms. Laukiama Klaipėdos universiteto (KU) vizijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo. Planuojama, kad iki 2018 m. balandžio 1 d. funkcijos, infrastruktūra ir turtas bus perduoti KU arba Gamtos tyrimo centrui.
Skubama iš peties
ŽT pertvarką vykdyti užsimota kuo skubiau. Jos pristatyme žadėta: „RUGSĖJO mėn. bus parengtas visų Žuvivaisos skyriaus poskyrių ir Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio 2018-2020 m. veiklos optimizavimo planas. LAPKRIČIO mėn. nepriklausomas turto vertintojas atliks Žuvivaisos skyriaus Laukystos, Rusnės, Simno, Žeimenos ir Trakų Vokės poskyrių, Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto ir Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrių turto vertinimą, kurio tikslas – valstybės turto investavimas į galimai naujai steigiamus juridinius darinius.“
Prie to paties buvo pareikšta, jog Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyris, tiksliau tai yra ne kas kita, o poskyriu pavadinta laboratorija, bus iš ŽT „išimta ir pereis“ į kažkokią naują kuriamą įstaigą arba prijungta prie kitos laboratorijos.
„Kam yra reikalingi žuvų ligų ir vandens tyrimai? – klausė ministro patarėjas ir pats atsakė, – išauginti gerą produkciją. Jeigu tai naujai struktūrai (UAB ar VšĮ) tikslas bus užauginti gerą, sveiką produkciją, tuo turės rūpintis ir spręsti pati UAB / VšĮ. Mes planuojame atsisakyti vandens tyrimų, kadangi jie yra atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI).“
Su šia nuomone žuvininkystės specialistai kategoriškai nesutiko ir pateikė svarius argumentus, jog ŽT sava laboratorija („Žaliasis pasaulis“ 2012 m. Nr.6 ir 2013 m. Nr. 37) gyvybiškai reikalinga. Nuogąstaujama, jog skubios pertvarkos organizatoriai ir vykdytojai, nesuprasdami šios laboratorijos specifikos ir nutarę atsisakyti laboratorijoje atliekamų tyrimų, kartoja 2010 m. padarytą klaidą. Ši žuvų ligų ir vandens tyrimų laboratorija priklausė LVŽŽTC. ŽT sumanytojai, samprotaudami, jog ji nereikalinga, laboratoriją likvidavo. Vėliau, susizgribus, jog veisiant ir auginant žuvis, specifinė, tirianti žuvų ligas ir vandenį, laboratorija būtina, ji buvo atkurta. Operatyviai atlikti žuvų ir kitų hidrobiontų parazitologinius, biocheminius, hidrocheminius ir hidrobiologinius tyrimus ir teikti konsultacijas žuvų augintojams kitos laboratorijos negali. Tuo ŽT laboratorijos galimybės skiriasi nuo NMVRVI teikiamų paslaugų. ŽT laboratorijos specialistai gali tirti ir vertinti vandens telkinio pirminę produkciją, natūralią pašarinę bazę, jos rūšinę sudėtį, teikti pasiūlymus jos gausinimui. Cheminiai tyrimai svarbūs nustatant vandens kokybę, kuri gali lemti neršto, žuvų auginimo, laikymo sėkmę. Ichtiopatologiniai tyrimai svarbūs vykdant žuvų ligų prevenciją, konsultuojant žuvininkystės specialistus ir privačius žuvų augintojus žuvų ligų gydymo klausimais. Tai svarbu siekiant užkirsti kelią žuvų ligų, nešančių didžiulius nuostolius, protrūkiui.
Ar tikrai nesigąsdinti?
Nerimas tarp ŽT darbuotojų suprantamas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. jie visi gaus atleidimo lapelius ir kiekvieno jų taps neaiški tolimesnio darbo perspektyva. Nors bandyta juos guosti, tačiau vargu, ar tai padėjo?
„Aš esu Dalius Žilinskas – žemės ūkio ministro patarėjas. Matau, kad daug yra sumaišties, daug yra prisigalvojimo teorijų, kurios gimsta visiškai nesvarbu ar rūkant, ar prie bokalo, ar koridoriuje. Noriu atsakingai visiems paaiškinti, kas galų gale čia vyks, kad jūs suprastumėte ir suvoktumėte tiek nuo vadovų, tiek nuo specialistų lygio, – pradėjo aiškinamąjį darbą patarėjas. – Realiai vykdoma peržiūros, reformos, pokyčiai ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose. Tą daro darbo grupė. Ji domisi, ji aiškinasi tiek su kitomis ministerijomis, tiek su pačia tarnyba ir jos darbuotojais. Derina, aiškinasi, kokia yra situacija, ką turime, praleidžia tam tikrus momentus per ekonominio efektyvumo prizmę ir skaičiuoja, ar pertvarka apsimoka, ar ne. Pertvarka bus patvirtinta ir duota įgyvendinti, ir vykdyti Žuvininkystės tarnybai. Prašau pabaigti visų visas spekuliacijas, kas kam kiek mokės, kas leis, kas neleis. Darbo grupė dėlioja kontūrus atlikusi analizę ir su jumis diskutuoja. Jus, gerbiami ponai, matau ne pirmą kartą ir visą laiką yra atsižvelgiama į jūsų pastabas, analizuojama, yra žiūrima. Nesutinkat – kalbėkite, teikite siūlymus. Turite klausimų, klauskite. Netinka kažkas darbo grupės veikloje, darbe, pozicionavime, yra gerb. viceministras, kuris atsakingas už tam tikras sritis. Netinka, nepatinka? Aš siūlyčiau visų pirma ateiti pas mane pasikalbėti, o ne bėgti pas ministrą, nes aš esu atsakingas už visų vykdomų projektų ir tų reformų priežiūrą ir planavimą ŽUM pavaldžiose įstaigose.“
Įdėmiai „gerbiami ponai“ klausėsi gerbiamo ministro patarėjo aiškinimų, nors klausantis toliau netapo nei aiškiau, nei ramiau.
„Noriu normaliai jums pasakyti, nesigąsdinkime! Nėra ko gąsdintis, niekas žmonių neatleidinėja, niekas nedėlioja schemų apie prichvatizaciją-privatizaciją. Niekas nenumato kažkokių personalijų konkrečiai. Yra veikianti tarnyba, jinai turi savo vadovybę, jinai turi savo funkcijas. Jos šiek tiek pasikeis. Tai spręs, dėlios Žuvininkystės tarnyba, ne ministerija, ne darbo grupė, ne viceministras, ne ministro patarėjas. Netinka kas, turite profsąjungą. Jinai atstovaus darbuotojų interesus, – ramino ponas patarėjas. – Kadangi šiuo metu ŽT 9 etatai neužimti, tai panaikinus 36 etatus, 27 žmonės bus atleisti, ir reikia tai pasakyti atvirai ir tiesiai.“
Nepaisant pertvarkos ŽT žmonės kol kas dirba ir turtina valstybinių telkinių žuvų išteklius.
Lietuvos žūklės museline meškere XXXII čempionato metu, paleidžiant kiršliukus į Merkio sraunumas („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 31), pakalbinau ŽT Žuvivaisos skyriaus vyriausiąjį specialistą Eugenijų Stachovą: „Eugenijau, mudu pažįstami ne vienus metus. Daug kartų rašiau apie sunkų, visiškai neponišką žuvininkystės specialistų darbą, važiavau kartu paleist žuvų. Sakyk, kaip tau, senam šios srities „artojui“, atrodo ta pertvarka?“.
„Keistai ji man atrodo. Šioje srityje dirbu seniai. Buvo sunku ir mes dirbome iš idėjos. Nebuvo transporto, tai aš žuvis veždavau sava mašina. Dabar mus iš tikro galima vadinti ponais. Turime puikiai įrengtus, modernia technika aprūpintus žuvų veislynus, juose dirba aukščiausios klasės specialistai. Nevargina transporto rūpesčiai. Vykdome ir net viršijame visus žuvų įveisimo planus. Man keista, kad pristatant ŽT pertvarką kalbama apie žuvų įveisimo į valstybinius telkinius programos 2018-2020 m. apimties mažinimą. Mane gąsdina, kad po pertvarkos Lietuvos žuvininkystė praras tai, ką dabar mes turime. Nesuprantu, kodėl prie to einama. Gal teisūs tie, kurie mano, kad kalti žuvininkystėje „vaikščiojantys“ dideli pinigai ir žuvivaisos cechai anksčiau ar vėliau tikrai bus privatizuoti“, – atviravo žuvininkystės pertvarkos nauda abejojantis, ne ponišką darbą dirbantis Eugenijus.
Vacio PAULAUSKO nuotraukos
