Žuvies ir žmogaus sveikatai
Karpis
Žuvys savo maistinėmis savybėmis pranoksta mėsą ir yra vienos iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Mitybos specialistai teigia, jog žmogaus organizmas lengvai pasisavina ir virškina žuvų baltymus bei riebalus, todėl pataria žuvų ir jų produktų valgyti bent 3 kartus per savaitę. Žinoma, jog Lietuvoje vandens gelmių gėrybių vartojama nepakankamai.
Akvakultūros svarba
Menkstant žuvies ištekliams jūrose ir tausojant retas bei nykstančias žuvų rūšis vidaus vandenyse, žmonių mitybai reikalingų žuvų pagaunama nepakankamai. Štai Baltijos jūroje pastaraisiais metais išplito juodažiotis grundalas. Ši menkavertė invazinė žuvų rūšis daro didžiulę žalą vertingų žuvų populiacijoms. Nemalonios žinios sulaukė žvejai verslininkai ir mėgėjai, nuo 2019 m. vasaros uždraudus menkių žvejybą Baltijos jūroje ir jos priekrantėje. Klostantis žvejybai nepalankiai situacijai gamtiniuose vandenyse, daugiau žuvų teks veisti ir auginti dirbtinai. Taip žuvis augina 2002 m. balandžio 4 d. įkurtos Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (toliau – Asociacijos) nariai. 2004 m. birželio 30 d. pripažinta akvakultūros produktų gamintojų organizacija šiuo metu vienija 17 narių.
„Daugiausia žuvų auginama tvenkiniuose, o dvi įmonės jas augina uždaros vandens apytakos sistemose. Asociacijos nariai per metus išaugina apie 4200 t prekinių žuvų. Tai sudaro apie 98 proc. visų išauginamų žuvų kiekio Lietuvoje.
Į žuvininkystės tvenkinius vanduo patenka iš upelių, upių aukštupių, prie kurių nėra teršimo šaltinių.
Asociacija dalyvauja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių įgyvendinime, koordinuoja akvakultūros gamintojų veiklą, skatina bendradarbiavimą, gina Lietuvos akvakultūros įmonių interesus valstybinėse ir kitose institucijose. Asociacijos iniciatyva 2003 m. akvakultūros įmonės pradėjo ūkininkauti ekologiškai. Šiuo metu ekologinėje gamyboje dalyvauja 11 žuvininkystės ūkių ir sertifikuota 4446 ha ploto.
Asociacijos nariai ištisus metus tiekia Lietuvos ir užsienio rinkoms šviežias, aukštos kokybės žuvis ir ekologiško statuso produktus“, – pasakojo nuo 2019 m. rugpjūčio Asociacijai vadovaujantis direktorius Rolandas Morkūnas. Tai tapo akivaizdu lapkričio 29 d. pabuvojus Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos konferencijoje, kurioje VšĮ „Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė dėkojo žuvų augintojams už aukštos kokybės produkciją, aptarė ateities bendravimo perspektyvas, atsakė į Asociacijos narių klausimus.
Paramos rūpesčiai
Žuvininkystė svarbi žemės ūkio šaka ir darbas joje ne rožėmis klotas. Aktualu žinoti akvakultūros ateities galimybes panaudojant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybinių ir kitų institucijų, organizacijų teikiamą paramą. Apie tai labai kvalifikuotai ir išsamiai pranešime „2021-2027 m. laikotarpio žuvininkystės sektoriaus rėmimo perspektyvos“ konferencijos dalyviams kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Bražinskaitė. Supažindinusi su Europos jūrų reikalų žuvininkystės fondo (EJRŽF) biudžetu, pranešėja atkreipė dėmesį, kad Lietuvai 2021- 2027 m. biudžetas, lyginant su 2014-2020 m. biudžetu, mažėja tik 3,5 proc. Gera žinia ta, jog būsimajame EJRŽF reglamente į pavadinimą siekiama įtraukti akvakultūrą. Tada fondas taptų Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondu (EJRŽAF). Be to, 2021-2027 m. viename iš prioritetų yra „Darnios akvakultūros veiklos ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos skatinimas“. Seminaro dalyviai ne tik susipažino su žuvininkystės rėmimo perspektyvomis, bet gavo atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus.
Sveikatos problemos
Veisiant ir auginant žuvis labai svarbi jų sveikata. Apie žuvų ligas Lietuvos tvenkiniuose, ligų profilaktiką ir gydymą pasakojo daugiametę praktiką turinti žuvininkė Tatjana Ratnikova. Apžvelgusi visus žuvų infekcinių ligų sukėlėjus ir simptomus, pranešėja atkreipė dėmesį į ligas, susijusias su pablogėjusiomis laikymo sąlygomis, netinkamu žuvų šėrimu, paveldėjimu ir traumingumu. Aptarusi pagrindinių žuvų ligų terapiniam ir profilaktiniam gydymui naudojamus preparatus ir antibakterines bei priešgrybeliness priemones, T. Ratnikova pasidalijo daugiamete karpių selekcijos patirtimi. Pranešime „Karpių selekcijos pagrindai. Šilavoto karpių veislinis selekcinis ūkis“ žuvininkė apžvelgė karpių selekcijos metodus, supažindino su pramoninėje žuvininkystėje paplitusiomis pagrindinėmis karpių veislėmis. Papasakojusi apie kruopštų ir labai reikalingą karpių selekcininkų darbą moteris linkėjo kolegoms ir jų auginamoms žuvims sveikatos bei dėkojo visiems, kovojusiems už Šilavoto karpio išlikimą.
Kartais daug bėdų karpių auginimo tvenkiniuose pridaro arguliozė. Šios ligos sukėlėjas yra karpine utėle vadinamas kraujasiurbis vėžiagyvis. Kova su šiuo parazitiniu vėžiagyviu sudėtinga, nes nėra veiksmingų ir tinkamų naudoti vaistinių preparatų, o profilaktinės priemonės brangiai kainuoja. Todėl ypatingo dėmesio sulaukė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros prof. dr. Artūro Stimbirio pranešimas „Emamektino benzoato panaudojimo tvenkinių žuvų parazitų gydymui galimybės. Naujas karpių arguliozės gydymo metodas“. Profesorius supažindino su mag. Martyno Pužausko atliktais eksperimentais ir karpių utėlės (Argulus foliaceus) biologija. Konferencijos dalyviams klausinėjant apie šio preparato įsigijimo galimybes, paaiškėjo, kad kol kas Lietuvoje jo įsigijimas gana problemiškas.
Žuvininkai labai bijo kai kuriose šalyse jau daug nuostolių pridariusio KHV (koi herpes virus) viruso.
Su žuvų ligų situacija Lietuvoje supažindino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
Kokios apsaugos priemonės būtų taikomos pasitvirtinus KHV protrūkiui? Apie tai diskutavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Apie žuvų ligų profilaktiką, diagnozavimą, gydymą ir kontrolę, ES teisės aktus bei Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekamus žuvų ligų laboratorinius tyrimus pasakojo direktoriaus pavaduotojas Darius Nienius. Jis taip pat aptarė NMVRVI bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas tarp Lietuvos akvakultūros subjektų ir valstybinių institucijų siekiant sustiprinti žuvų ligų diagnozavimo ir gydymo (profilaktinių priemonių naudojimo) galimybes.
Koi herpeso likvidavimo priemonės
*Prekybai tinkamo dydžio akvakultūros gyvūnai, kurie neturi jokių klinikinių ligos požymių, gali būti renkami arba gaudomi žmonių vartojimui ar tolesniam perdirbimui, kontroliuojant VMVT;
*Akvakultūros gyvūnai yra renkami arba gaudomi, pristatomi į akvakultūros gyvūnų tvarkymo subjektus, toliau perdirbami ir kitaip ruošiami maistui tokiomis sąlygomis, kad neplistų ligos sukėlėjai;
*Akvakultūros gyvūnų tvarkymo subjektuose turi būti įrengta nuotekų valymo sistema, nukenksminanti ligos sukėlėjus, arba juose nuotekoms yra taikomos kitos tvarkymo priemonės, sumažinančios ligų plitimo natūraliuose vandenyse riziką iki reikiamo lygio.
Vacio Paulausko nuotraukos