Plėtojant Lietuvoje mėgėjų žvejybą, tausojant žuvų išteklius ir skatinant etišką bendravimą su gamta, svarbus vaidmuo tenka visuomeninėms organizacijoms ir jų susivienijimams. Tarp jų savo specifika išsiskiria Lietuvos meškeriotojų sąjunga (LiMS). Apie tai kalbėjomės su šios organizacijos valdybos pirmininku Sauliumi Mikalausku.
Meškeriotojų susivienijimas
Pasak Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininko Sauliaus Mikalausko, 2013 m. paaštrėjo žvejų mėgėjų ir verslininkų santykiai. Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) aukštutiniame baseine Aplinkos ministerija sulaukė žvejų verslininkų ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ prašymų šį draudimą naikinti. Žvejai mėgėjai draudimą sveikino ir pageidavo drausti verslinę žvejybą visuose Lietuvos ežeruose. Norint suvienyti pavienių žvejų mėgėjų kolektyvų pastangas reikšti savo nuomonę, 2013 m. pabaigoje įvyko Lietuvos meškeriotojų konferencija, o 2004 m. vasario 22 d. – steigiamasis Lietuvos meškeriotojų sąjungos (LiMS) suvažiavimas („Žaliasis pasaulis“ 2013 m. Nr. 40 ir 2014 m. Nr. 8). Asociacija „Meškeriotojų sąjunga“ jungia fizinius meškeriotojus ir juridinius asmenis. Tai žvejų mėgėjų klubai, užsiimančios prekyba meškeriojimo ar turizmo priemonėmis įmonės ir kitos mėgėjų žvejyba suinteresuotos asociacijos.
LiMS tiksluose, be skatinimo etiškai bendrauti su gamta, tausoti žuvų išteklius ir kultūrinį paveldą, atkreiptas dėmesys į žuvų rūšių išteklių mokslinių tyrimų užtikrinimą, meškeriotojų ir jų organizacijų interesų gynimą.
„Vykdydama veiklą ir siekdama tausoti žuvų išteklius LiMS skatina principo „pagavai-paleisk“ tinkamą naudojimą, bendradarbiauja su valdžios bei mokslo įstaigomis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, siekiančiomis žuvų išteklių gausinimo bei gamtos apsaugos kontrolės stiprinimo, plėtoja ryšius su užsienio šalių meškeriotojų organizacijomis“, – nusakydamas LiMS veiklos uždavinius pasakojo S. Mikalauskas.
Plati LiMS veikla akivaizdi. Sprendžiant žuvininkystės klausimus LiMS nuomonė svarbi Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, jos ministerijoms ir visoms kitoms su žuvininkyste susietoms žinyboms, institucijoms. Aktyvi veikla ir informacijos sklaida tarp žvejų mėgėjų lavina ekologinį požiūrį į gamtą, formuoja teigiamą meškeriotojo įvaizdį visuomenėje.
Darbai ir aktualijos
Aktyvi meškeriotojų veikla ginant savo interesus prasidėjo 2013 m. pabaigoje Lietuvos meškeriotojų konferencijos metu sudarytai iniciatyvinei grupei rengiant LiMS įstatus ir steigiamąjį suvažiavimą. Platinami laiškai, organizuoti protestai ir mitingai prie LR Seimo rūmų ir Vyriausybės telkė verslinei žvejybai nepritariančius meškeriotojus ir davė pageidaujamų rezultatų. Verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse buvo uždrausta (išskyrus specializuotą seliavų, stintelių, ungurių ir upinių nėgių žvejybą).
Anot S. Mikalausko, po LiMS susikūrimo toliau buvo atstovaujami meškeriotojų interesai LR Seimo Kaimo reikalų, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komitetuose, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose, kitose institucijose. Tarp LiMS rūpimų aktualijų pašnekovas minėjo galimybę plaukioti Baltijos priekrantėje baidarėmis ir pripučiamomis irklinėmis valtimis, pastangas kai kuriais mėgėjų ir verslinės žūklės tvarkos
pakeitimais siekti lašišinių žuvų migracijos kelių pagerinimo Baltijos jūros priekrantėje. Meškeriotojų pageidavimu 2014 m. LiMS kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama sutrumpinti lašišinių žuvų meškeriojimo draudimą iki gruodžio 25 d., nes tokiu metu šios žuvys būna išneršusios ir žalos jų ištekliams nebūtų padaryta.
„Atstovaudami meškeriotojų interesus valdžios ir valdymo organuose 2015 m. LiMS valdybos nariai ar atstovai dalyvavo įvairiuose LR ministerijų organizuojamuose posėdžiuose, pasitarimuose, Mėgėjų žvejybos tarybos veikloje. Joje kvietėme peržiūrėti muselininkų netenkinančią lašišinių žuvų žūklės tvarką, pritarėme karpininkų nepasitenkinimui leisti be meškeriotojų kortelių žvejoti karpių limituotos žvejybos vandens telkiniuose. Siūlėme tobulinti stintų žvejybos metu užkibusių plekšnių žvejybos tvarką“, – vardijo meškeriotojų labui atliktus darbus LiMS valdybos pirmininkas. Visus juos išguldyti viename rašinyje neįmanoma, nes LiMS veikla labai plati. Štai 2016-06-16 vėl organizuotas mitingas prie LR Seimo dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų ir įteiktas Seimui oficialus kreipimasis bei 2016-06-28 svarstant šias pataisas dalyvauta Seimo posėdyje. Tais pačiais metais aktyviai pasisakyta prieš cheminį ežerų valymą, prieš Belmonto (Puškorių) užtvankos atstatymą ir, sudarius darbo grupę, pasiekta, kad spalio 1 – 15 dienomis įvesta tik „pagavai-paleisk“ lašišų žūklė. 2017 ir 2018 m. kartu su Klaipėdos universitetu vykdyta lašišų ir šlakių sugavimo apklausa, svarstant verslinės žvejybos klausimus dalyvauta LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Apsvarstyti siūlymai
Mėgėjų žvejybos taryboje (MŽT) LiMS valdybos pirmininkas yra vienas tarp 18-kos MŽT narių ir aktyviai dalyvauja Tarybos veikloje.
Šių metų vasario 6 d. MŽT buvo pristatyti „Lašišos dienoraščio“ pasiūlymai, svarstyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus. Dėl kai kurių siūlymų, nesant vieningos MŽT narių nuomonės, buvo pavesta LiMS inicijuoti mokslo ir kitų kompetentingų institucijų atstovų darbo grupę ir ruošti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimų siūlymus bei juos pristatyti MŽT nariams („Žaliasis pasaulis“ 2018 m. Nr. 8).
„Lašišos dienoraščio“ pasiūlymai apsvarstyti š. m. birželio 19 d. ir nutarta nepritarti siūlymui nuo gegužės 1 d. iki spalio 16 d. Neries upėje šlakius ir lašišas meškerioti tik taikant principą „pagavai-paleisk“.
„Tam siūlymui nepritarta, nes taikant šią nuostatą 2017 m. nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. trečdaliu sumažėjo limituotai lašišų ir šlakių žvejybai įsigyjamų žvejo mėgėjo kortelių skaičius. Norint sumažinti spaudimą Neries upei pasiūlyta riboti platinamų kortelių skaičių. Jeigu lašišinės žuvys dirbtinai veisiamos, tai reikia leisti meškeriotojams vieną kitą žuvį paimti“, – įsitikinęs S. Mikalauskas. Jis pritaria nuomonei šį „Lašišos dienoraščio“ siūlymą taikyti Žeimenos ir Vilnios upėse.
Aptarus siūlymą nustatyti maksimalų leidžiamų paimti lydekų, sterkų, upėtakių, ešerių dydį, pasiūlyta vykdyti eksperimentą ir drausti gaudyti mažesnes nei 50 cm ir perkopusias 70 ar 80 cm lydekas tik ežeruose, kuriuose vykdomos biomanipuliacinės priemonės.
„Svarstant siūlymą drausti skritulius ir upėse naudojamus „laivelius“ darbo grupės nariai sutiko, jog šių įrankių naudojimas prasilenkia su meškeriotojų etikos kodeksu, tačiau kol Žvejų mėgėjų vidaus vandenyse taisyklėse nėra įvardyti mėgėjų žvejybai leidžiami naudoti įrankiai, drausti skritulius ir „laivelius“ yra problematiška“, – įsitikinęs LiMS valdybos pirmininkas.
Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūroje meškeriojantys lenkai, latviai, rusai gali pasiimti dvi sugautas lašišas, nutarta siūlyti šią tvarką suvienodinti ir leisti Lietuvos žvejams pasigauti ne vieną, bet dvi lašišas.
Aptariant kitus klausimus pritarta siūlymui leisti Kauno mariose neribotai gaudyti sidabrinius karosus, nes jų populiacijos gausa daro žalą kitoms žuvų rūšims.
Meškerės, lazeriai ir ritulys
Nuo Kauno kilęs S. Mikalauskas, kiek save prisimena, tiek ir meškerioja.1980 m. gimęs Sauliukas visas vasaras praleisdavo Kauno rajone, netoli Kulautuvos, pas senelius, ant Nemuno kranto.
„Vaikams kitokių užsiėmimų tais laikais nebuvo. Kompiuterių ir mobiliųjų telefonų neturėjom, todėl nuo mažens pradėjau meškerioti. Pradžioje mokiausi Kauno 46 vidurinėje mokykloje, paskui Jono Jablonskio gimnazijoje. Vilniaus universitete baigiau fizikos bakalauro, vėliau magistro studijas. Buvau įstojęs į doktorantūrą, bet per darbus disertacija liko neginta“, – atviravo vienai lazerinių staklių įmonei vadovaujantis S. Mikalauskas. Aukodamas laisvalaikį LiMS valdybos darbui Saulius aktyviai dalyvauja klubo „Žvejo tribūna“ veikloje, yra šio žvejų klubo valdybos narys ir sportinės žūklės varžybų dalyvis.
„Žvejo tribūna“ kasmet paskutinį sausio savaitgalį, prieš prasidedant galioti draudimui nuo vasario 1 d. gaudyti lydekas, organizuoja poledines lydekų spiningavimo varžybas. Jų metu visos sugautos ne mažesnės nei 40 cm lydekos teisėjų nedelsiant pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Šiemet poledinės spiningavimo varžybos „Lydekai paliepus 2018“ vyko sausio 28 d. Molėtų r. Žverno ežere“, – pasakojo S. Mikalauskas.
Kita „Žvejo tribūnos“ graži tradicija – kasmetės rudeninės jūrinės plekšnės žvejybos varžybos nuo kranto Nidoje. Šiemet jūrinės žūklės varžybos „Neringos taurė 2018“ vyks rugsėjo 29-30 dienomis.
„Mūsų žūklės klubo komanda yra Lietuvos dugninės meškerės (feeder) čempionai. Š.m. birželio 2-3 d. savo jėgas mes išbandėme 2-jame Pasaulio klubų fiderio čempionate Baltarusijoje ir kviečiame visus norinčius liepos 21 d. dalyvauti „Smiltynės taurė 2018“ fiderio varžybose Klaipėdoje“, – sakė „Žvejo tribūnos“ valdybos narys S. Mikalauskas.
Žūklės klubai, tarp jų ir „Žvejo tribūna, yra asocijuoti LiMS nariai. Jie organizuoja sportinės žūklės varžybas ir kitokią veiklą, o LiMS tik talkina.
„Kurį laiką „Žvejo tribūna“ forume skelbdavo vaikams ketvirčio konkursus. Per 20 vaikų aprašydavo savo žvejybas ir laimėdavo prizus. Palaipsniui dalyvių skaičius mažėjo, liko tik keli ir šią veiklą teko nutraukti“, – apgailestavo darbui su vaikais neabejingas S. Mikalauskas.
Vaikystėje ne vien meškerės Sauliui rūpėjo, buvo ir dekoratyvinių žuvyčių akvariumas.
„Iki 9-10 klasės auginau visas populiarias akvariuminių žuvelių rūšis, kurios galėjo gyventi 40 l talpos akvariume. Galų gale mano augintines „sutvarkė“ mūsų krašto ešeriai. Auginti meškeriojamas žuvis buvo įdomiau, tačiau vėliau ir jų neliko“, – juokavo akvariuminės žuvivaisos „ligos“ išvengęs, valtele pasiirstyti mėgstantis Saulius. Pasak jo, meškeriojimui naudojami valčių varikliai, echolotai ir kitokia moderni įranga žuvauti netrukdo, bet jam ji nebūtina.
„Meškerioju tuose ežeruose, kuriuos nuo seno labai gerai pažįstu. Velkiauju mažai, žinau žuvingas vietas, tai jose ir gaudau“, – šypsojosi tų žuvingų vietų nepanoręs išduoti žvejys.
Ne vien tiesioginiu darbu ir meškeriotojų rūpesčiais užimta Sauliaus galva.
„Paskutiniu metu dažniau nei meškerioju rungtyniauju Ledo ritulio mėgėjų lygoje“, – atviravo ledo ritulio klubo „Tauras“ komandoje žaidžiantis S. Mikalauskas. Ledo ritulys taip pat paviliojo ir jo dešimtmetį sūnų Paulių. Berniukas ketvirtus metus lanko Vilniaus ledo ritulio akademiją. Ši sporto šaka Pauliui rūpi labiau nei kartu su tėveliu pasibuvimas prie meškerių.
Vacio Paulausko nuotraukos
Sauliaus Mikalausko archyvo nuotraukos
