Visada malonu girdėti, kai niokojamos gamtos vertybes stoja ginti eiliniai gyventojai. Liūdna, jeigu ši kova pralaimima arba pasiekti rezultatai menkesni nei tikėtasi. Jau ne pirmus metus asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ abejoja Sapiegų rezidencijos teritorijos tvarkymo projekto tikslingumu ir siekia išsaugoti Sapiegų parko želdinius.
Pakvietė anūkė
2019-05-21 buvo karšta ir vykti į gamtą nesiruošiau, bet viską pakeitė anūkės Gabijos Gorobecaitės skambutis:
„Seneli, tau rūpi gamta, draugauji su gamtininkų savaitraščiu „Žaliasis pasaulis“, todėl labai prašau 18 val. būti Sapiegų parke. Rytoj jame žada pradėti kirsti medžius ir Antakalniečių bendruomenė kviečia gyventojus pasitarti, kokiomis priemonėmis įmanoma šiam vandalizmo aktui pasipriešinti“.
Kvietimui antrino ir dukra Edita Gorobecienė, diplomuota biologė, papildomo ugdymo gamtotyros metodininkė.
Teko visus darbus atidėti, nes nereaguoti į labai užimtos Gabijos kvietimą negalėjau. Apskritai mane stebina, kaip Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus abiturientė visur suspėja: laiko egzaminus, po jų skuba į Buivydiškes pas gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 32) katytes ir šuniukus, o po egzaminų ruošiasi savanoriauti laukinių gyvūnų prieglaudoje Belgijoje.
Nors gyvenu Žirmūnuose, Sapiegų rezidencijos parką gerai žinau nuo buvusios ligoninės laikų ir prisimenu gyventojų pastangas ginant ligoninę nuo uždarymo. Suremontuoti už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas Sapiegos ligoninės pastatai atitiko aukščiausius ligoniams teikiamų paslaugų reikalavimus ir ketinimas juos perduoti visiškai su gydymu nesusijusiai institucijai sulaukė protestų iš medikų, ligonių ir Vilniaus gyventojų. Ligoninės gynimo pastangos nuėjo perniek.
Vilniaus savivaldybė Sapiegos ligoninėje 2014-aisiais pasirašyta sutartimi leido įsikurti technologijų parkui. Nors ligoninės pastatai pagal paskirtį turėjo būti naudojami penkerius metus, „Vilniaus Tech Park“ įkurtas likus metams iki šio termino pabaigos. Keista tai, kad ligoninės seniai nebėra, o Sapiegų rezidencijos teritorijos tvarkymo projekte minimi ligoninės statiniai. Nejaugi tikimasi, kad ateityje šiuose renovuotuose statiniuose vėl bus gydomi ligoniai?
Aptverta žaluma
Norėdamas vėlavimu nenuvilti anūkės ir dukros, pro Sapiegos rezidencijos vartus įžengiau daug anksčiau nei reikėjo. Norėjau pasivaikščioti, vieną kitą medį, kol nenupjautas, nufotografuoti. Vaizdas nykus. Parko teritorija aptverta ir saugoma. Prie vieno netyčia atviro didesnio tvoros plyšio su vaikišku vežimėliu stoviniuoja jauna šeima ir stebisi, kodėl tokia grožybė aptverta. Palaukiau, kol jauni tėvai pasitraukė tinkamos poilsiui vietos dairytis, ir pats prie prasiskyrusių tvoros segmentų „prisvilau“.
Grožis neišpasakytas. Pamaniau: aptverta, tai aptverta, bet vieną kitą nuotrauką atminčiai padarysiu. Staiga iš už tvoros išgirstu:
„Tai ką būsi sumanęs?“ – paklausė sargas.
„Taigi, nieko, noriu vieną kitą medį nufotografuoti.“
„Fotografuoti… Tai aš galiu įleisti vidun.“
„Ačiū, nereikia. Matyti gerai ir iš čia.“ Pamaniau, žmogus gali nemalonumų susilaukti, o, žiūrėk, ir darbo per gerą širdį netekti.
„Aš čia neseniai papildomai uždarbiauju ir nelabai suprantu, kam ta teritorija aptverta. Dabar vasara, visur žalia ir labai gražu. Nebūtų tvoros, žmonės galėtų pasivaikščioti, su vaikais gaiviu oru pakvėpuoti“, – porino aptvėrimui nepritariantis sargas.
„Gražu, bet rytoj žada tvarkomuosius darbus pradėti ir dalį medžių išpjauti“, – paaiškinau.
„Mačiau, daug jų sužymėjo ir nesuprantu, kam tai reikalinga. Matyt, ne be reikalo kalbama, kad čia dideli pinigai „vaikšto“. Kitaip į tokius gražuolius nesikėsintų“, – dėstė pasmerktus medžius sergstintis gamtos grožiui neabejingas žmogus.
Daržininkų iniciatyva
Padėkojus sargui, iš Gabijos gavau žinutę, kad renkamasi prie Antakalnio seniūnijos. Pakeliui pasilabinu su įtraukta į gamtos paveldo objektų sąrašą seniausia Vilniaus miesto liepa. Gerai, kad bent šis 300 metų perkopęs dvikamienis medis į pasmerktųjų aptvarą nepateko ir netruks pradžiuginti kvapniais žiedais. Nors ir skubu, negaliu praeiti nepasidomėjęs stop juosta aptvertu nedideliu plotu. Jis atrodo tuščias, tačiau iš tikro viskas ne taip. Prikabintuose vėjo plaikstomuose skelbimėliuose rašoma: „Šis žemės sklypas neseniai užsėtas nauja veja. Kad ji sėkmingai sudygtų, negalima jos judinti (kol įsišaknys ir paaugs nauja žolė). Prašytume nevaikščioti po šį sklypą. Pagarbiai, Asociacijos „Antakalniečių bendruomenės“ daržininkai“.
Aptvertame plote pripėduota nebuvo, o besikalantys pirmieji žolytės daigai bylojo apie darnios bendruomenės siekį puoselėti aplinkos žalią rūbą – saugoti ir išlakų medį, ir kitus želdinius.
Susirinko ir tarėsi
Nors Antakalniečių bendruomenė organizavimui laiko turėjo mažai, į pasitarimą susirinko per 30 įvairaus amžiaus Antakalnio mikrorajono gyventojų. Diskusijos metu buvo aptartas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentas „Atsakymas Antakalniečių bendruomenei dėl Sapiegų parko atkūrimo darbų“ ir atkreiptas dėmesys į Antakalnio gyventojų lūkesčių netenkinančius punktus. Teigiant, jog Antakalniečių bendruomenė liko apgauta, kalbėta, kad, mėnesį sustabdžius Sapiegų rezidencijos teritorijos tvarkymo projekto vykdymo darbus, su vietos bendruomenės atstovais nesusitikta ir į jų nuomonę neatsižvelgta bei rengiamasi iškirsti apie pusę (193 vnt.) Sapiegų parko medžių.
„Medžiai bus kertami neteisėtai, nepaisant vegetacijos laikotarpio, nepaisant paukščių perėjimo meto. Tai neteisėta Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas pažeidžiantis Vilniaus savivaldybės veiksmas, kuriuo bus neatkuriamai sunaikinta dabartinė parko ekosistema. Taip bus pažeistas Lietuvos Želdynų įstatymo 16 straipsnis, kuriuo tokie darbai ginčytinais atvejais leidžiami tik po želdinių ekspertizės, kuri nėra atlikta“, – kalbėjo Antakalniečių bendruomenės pirmininkė Edita Kavaliauskienė, įvardydama pažeistus visus minėto įstatymo 16 str. punktus.
Ruošiantis organizuoti pilietiškumo akciją buvo nagrinėta:
2018-04-06 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas;
2019-04-24 Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos išvada;
2017-12-11 Sapiegų parko komplekso tvarkymo projekto (dendrologinių ir kraštovaizdžio formavimo sprendinių) ekspertizės aktas.
Atkreiptas dėmesys į šio akto 8 punktą, kuriama teigiama: „Projekto ekspertizės metu Fito-archeologiniai tyrimai, atliekami Gamtos tyrimų centre, dar nebuvo baigti. Komisija siūlo atsižvelgti į šių tyrimų rezultatus, konkretizuojant sprendinius, liečiančius projektuojamo barokinio sodo rūšinę augalų įvairovę“. Kol kas minimi tyrimai neatlikti ir į juos nėra atsižvelgta.
Teisininko konsultacija
Tariantis, kokiais būdais geriau ginti pasmerktus medžius ir besidauginančių paukščių ramybę, pasiūlymų buvo daug ir įvairių.
Vieni siūlė blokuoti technikos įvažiavimą į parką ir neleisti pradėti numatytų darbų. Kiti manė, jog reikia prisirišti prie kirsti pažymėtų medžių ar kitaip trukdyti numatytus darbus. Buvo pasiūlymų nedelsiant kreiptis į gyventojus, žurnalistus, kviesti televiziją, informuoti Aplinkos ministeriją ir Lietuvos ornitologų draugiją, politikus, ieškoti teisinių kelių ir, ginant viešąjį interesą, bylinėtis.
Susirinkusių norai ginti gamtą buvo geri, tačiau aiškiai trūko teisinių žinių. Šią spragą užpildė į pasitarimą atvykęs teisininkas, Žvėryno bendruomenės narys ir steigėjas, Liudvikas Ragauskis.
Patikinęs, jeigu yra pažeidžiamos tam tikros teisės arba teisėti lūkesčiai, teisinis ginčas galimas ir jį gali pradėti tik fizinis arba juridinis asmuo.
„Mūsų teismų praktikoje yra taip, kad viešojo intereso nei pavieniai žmonės, nei organizacijos ginti negali. Jį gali ginti tiktai prokurorai. Asociacijos, turinčios tam tikrus tikslus, gali mėginti ir įtikinti teisėją, kad asociacija turi teisę ginti viešąjį interesą, bet teismai nenagrinės esmės, jeigu paaiškės, kad skundas arba ieškinys paduotas netinkamo subjekto. Asociacija yra svarbus juridinis asmuo, bet pagal galiojančią doktriną negali veikti už savo ribų, negali nieko daryti, kas neparašyta įstatuose“, – paaiškino teisininkas, įspėjo, jog kartais bylinėjimasis trunka labai ilgai ir ši kova kainuoja. Pralošus bylą gresia didžiulės išlaidos.
Aptardamas atvejį, jeigu žmogus gindamas medį priešintųsi policijos pareigūnams, teisininkas paminėjo, jog, nesant žmonių sužalojimų, numatytos nedidelės baudos. Svarbu vengti savivaldžiavimo, klausyti pareigūno ir jam nesipriešinti.
Liudvikas Ragauskis atsakė į daugybę užduotų teisinių klausimų, tarp jų paaiškino, ar įmanoma prašyti teismo stabdyti Sapiegų parke numatytus darbus iki kol bus paduotas ieškinys.
„Nepradėjus ginčo galima teismo prašyti taikyti laikinąsias priemones. Tokiu atveju imamas brangesnis žyminis mokestis ir teisėjas sprendžia, ar prašymą tenkinti“, – paaiškino atvykęs Antakalniečių bendruomenei patarti teisininkas ir įspėjo, jog prašant laikinųjų priemonių taikymo, teisininkui reikia įdėti tiek pat daug darbo, kiek ruošiant patį ieškinį, ir tada ieškinys pabrangsta.
Palikdamas Antaklniečių bendruomenės organizuotą pasitarimą, mažai tikėjau, kad siekis apginti gamtą pasiseks. Tačiau gegužės 22 d. per LRT „Panoramos“ laidą parodytas reportažas, kritiškas Lietuvos ornitologų draugijos požiūris, aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos palaikymas teika vilčių, jog į gamtai draugingų žmonių lūkesčius – ginti medį, paukštį ar viešą interesą – bus atsižvelgta.
Vacio Paulausko nuotraukos
