Inga GACKIENĖ, Agnė USCILIENĖ, Ramunė JARMALAVIČIŪTĖ
Vyr. bibliotekininkės
Žinių diena su Selemonu
Susitikimo su Selemonu Paltanavičiumi metu
Prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas, daugybės knygelių apie gamtą vaikams autorius Selemonas Paltanavičius papasakojo daug skirtingų istorijų, lankydamasis Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario, Senųjų Trakų ir Onuškio padaliniuose.
Rašytojas į pirmą dienos susitikimą atskubėjo į Senųjų Trakų biblioteką, kur jo laukė smalsūs ir žingeidūs priešmokyklinukai ir pirmokai iš Kęstučio pagrindinės mokyklos. Vaikai džiaugėsi svečiu, tad atsinešė ir autoriaus knygų bei prašė jo autografų. Susitikimas su gamtininku prasidėjo klausimu: kokia šiandien minima diena? Ne tik vaikai, bet ir mokytojos ilgokai mąstė, ieškodamos atsakymo. Pasirodo, tikrasis rudens lygiadienis! Jis kiekvienais metais būna skirtingomis dienomis, apie rugsėjo 21–23 dieną. Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Atitinkamai, naktis ir diena šiuo laikotarpiu yra lygios.
Rašytojas susitikimą tęsė pasakojimu, iš kur atsirado tokia didelė meilė gamtai ir žinių kaupimas, – ogi viskas prasidėjo, kai dar būdamas visai mažas domėjosi viskuo, kas susiję su gamta, bet atsakymų į visus klausimus jam mažai kas suteikdavo, o knygų gamtos tema apskritai nerasdavo. Būdamas žingeidus ir mylintis gamtą pažadėjo sau, kad kaups medžiagą gamtos tema ir apipavidalins taip, kad vaikams būtų įdomu skaityti ir domėtis gamtos suteiktais malonumais. Selemonas pabrėžė, kad rašyti vaikams nėra taip lengva, svarbiausia yra juos sudominti iliustracija, viršelio nuotrauka, kad vaikas paimtų būtent tą knygą. Rašytojas pasakojo ir juokingų nutikimų, kaip būdamas smalsus paėmė vieną vabalą tyrinėjimams, o veždamas jį rankose pajuto baisų dvoką. Pasirodo, pagavo vabalą duobkasį, kuris minta dvėseliena ir skleidžia baisų kvapą. Per tiek metų rašytojas prisiminė ir liūdnų istorijų, pavyzdžiui, kaip vaikystėje augino balandžius ir mamą balandę išleido paskraidyti, o tuo metu ją sugavo vanagas. Selemonui teko saugoti mažąjį balandžiuką, netekusį mamos, ir neleisti jam nugaišti, tad kelis kartus per dieną kramtydavo žirnius ir taip maitindavo balandį.
Aukštadvaryje vaikus, sugužėjusius į bendruomenės namus iš mokyklos-darželio „Gandriukas“, suintrigavo klausimas: kaip prisikviesti lapę? Ogi – apsimetant pelyte ir imituojant jos cypsėjimą. Svečiui ši gudrybė praverčia stengiantis sukurti kuo išraiškingesnį laputės fotoportretą. Naudinga buvo iš tikro žinovo lūpų išgirsti patvirtinimą, kad tikrai nereikia užsukusio į svečius ežiuko vaišinti pienu, tai gali rimtai pakenkti. O ir obuolio ant nugaros ežys neneša, nes, kaip teisingai pasakė antrokė Gabija, jis yra mėsėdis, tad labiau jau džiaugtųsi kirmėlyte iš to obuolio. Tai tik pora temų iš daugelio aptartų šio smagaus susitikimo metu, kurį norėjosi dar pratęsti, bet svečias jau turėjo skubėti į Onuškį.
Į susitikimą su rašytoju S. Paltanavičiumi Onuškio bibliotekoje atskubėjo Onuškio Donato Malinausko gimnazijos 2-3 klasės mokiniai. Gaila, kad negirdėjote, kokios diskusijos užvirė tarp rašytojo ir vaikų. Kiek daug gudrių klausimų buvo užduota, o jau atsakymų ilgumas… Onuškio bibliotekoje didžiausio dėmesio sulaukė autoriaus knyga „Sniego žmogelių žiema“. Vaikai ir rašytojas aiškinosi, kiek daug smegenų turi Sniego Žmogus. Kokių dar smegenų, sakė vaikai, juk ten tik sniegas, kuris ištirpęs tampa vandeniu… Ilgokai užtrukom, kol išsiaiškinome, kad rašytoju gali būti ne visi. O ir mokslų nėra, kad kas pamokytų, kaip juo tapti, bet mylimas vaikų rašytojas tikrai turi kuo pasigirti. Autoriaus kūrybos bagaže – daugiau nei 80 autorinių knygų vaikams. Visos jo sukurtos istorijos ir parengtos pažintinės knygos stebina, žavi ir yra teigiamai vertinamos – tiek mažųjų kritikų, tiek specialistų. 2022 metais autorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, taip pat du autoriaus kūriniai išrinkti kaip geriausios metų knygos vaikams 2006 ir 2016 metais. O 2015 m. S. Paltanavičius apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Tarp apdovanojimų jam dar buvo įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija.
Kaip juokauja pats autorius, – „kad ne aš, o gamta ir kūryba pasirinko mane“, todėl nesunku patikėti, kad po visko Selemonas patraukė tiesiai į mišką, ir kas ten gali žinoti, gal kito susitikimo metu mes jau kalbėsime apie knygą, kuri „gimė“ mūsų miške?!
Autorių archyvo nuotraukos