Šių metų vasarai baigiantis turėjau malonią progą užsukti į Vilniaus lopšelį-darželį „Žilvinėlis“. Jei eini į tokią įstaigą, jau ir girdi tarsi komentarą: vaikelį veda, vaikeliui vietos ieško… Atvirai sakant, panorau į tą vaikų spiečių užsukti žinodamas, jog mažyliai sostinės darželyje turi ir žaiginį, šienu apkrautą, ir lapijos dengiamą arką, ir pelkę, ir… Visa tai pedagogai nūnai vadina žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis. Trijų žodžių kombinacija, kuri prašalaičiui, esančiam tolėliau nuo visų edukacinių vinių ir vinučių, suvis nieko nereiškia. Geriau būtų galima sakyti, jog vaikai tame darželyje turi tikrai labai gražius vartus į gamtą. Ne tik stovi prie tų vartų, o ir eina ten, kur maža širdelė geidžia.
… Ir miesto vaikai, pasirodo, susidomi, jog darželyje yra kažkokie atėjūnai – dėdės ir tetos… Tad kai kurie seka iš paskos. Arba tiesiog pakviečia į lapijos dengiamą arką, kuri įvardijama kaipo ekologinė poilsiavietė. Žinoma, darželyje „Žilvinėlis“ esama visko, tačiau tik kiek sumažintais masteliais. Yra net ir pušų miškelis, ir pievelė, ir stadionas, ir jaunojo gamtininko namelis, ir alėjos (alyvų, forsitijų, rutulinių tujų, sakurų, dekoratyvinių medžių, eglių), ir nameliai skruzdėlėms, ir nameliai vabzdžiams, ir… Esama daug ir pavienių medžių, su kuriais mažieji darželio šeimininkai (o juos taip tikrai reikėtų vadinti, nes tuoj paklausti imdavo pasakoti, kokį gamtos pažinimo langą beturintys) tuoj supažindino: liepa, kaštonas, ąžuolas, ginkmedis, šermukšnis, beržas, klevas, gluosnis, magnolija… Bujoja ir įvairių veislių vynuogės.
Be abejo, apie visa tai išsamiau pasakojo mus lydėjusios darželio „Žilvinėlis“ direktorė Janina Gaučienė, jos pavaduotoja Lina Petrokienė, kitos darbuotojos, darželio teritorijoje organizavusios vaikams žaidimus ar kitokius užsiėmimus. Vadovės aprodė ne tik tai, prie ko būriavosi ir apie ką čiauškėjo mažyliai, o ir pavasarį, vasarą, rudenį žydinčius augalus, kalbėjo apie gėlių įvairovę.
Pabuvęs tokiame vaikų darželyje kaipgi nesusivoksi, jog gamtos grožis, savo įtaiga tiesiog tylutėliai ugdo besistiebiantį žmogų. Ypač, kai vaikams aplinka nėra kokiomis plastikinėmis žolelėmis, lentelėmis apdangstoma. Vaikai vasarą gali nuo saulės slėptis ne vien lapijos dengiamojo arkoje, o ir šienu apkrautame žaiginyje. Gali ir susiruošti tarsi į tikrą pelkę, kurioje esama ir brastos, ir lieptelio, ir kūlgrindos…
„Tokią įvairią gamtinę aplinką darželyje galime sukurti Vilniaus savivaldybei remiant mūsų projektus, kuriuose aprašome vieną ar kitą darželio teritorijoje kurtiną objektą. Tie projektai mums labai svarbu, kita vertus, gavę lėšų sukuriame realius kampelius, kurie tikrai pasitarnauja vaikų ugdymui. Tokią veiklą, bendradarbiaujant su sostinės administracija, vykdome jau trečius metus. Džiaugiamės, kad savivaldybėje dirba tokia nuoširdi specialistė, visada padedanti ir patarianti, kaip dr. Ona Motiejūnaitė. Jei ne jos dėmesys, vargu ar ką mes čia galėtume parodyti svečiui, o ir mūsų prižiūrimiems vaikams, jų tėveliams“, – kalbėjo Lina Petrokienė, pasidžiaugdama Vilniaus miesto savivaldybės 2020 metų visuomenės aplinkosauginio švietimo programos teikiamomis galimybėmis.
Su darželio vadovėmis užsukome į gamtininko namelį, kuriame esama kai kurių prietaisų, kuriais galima stebėti augalijos ir gyvūnijos pasaulį. Apžiūrėjome ir savitą „konteinerį“ (kai nupjauta žolė, nebetinkami maistui moliūgai ar kitos daržovės talpinamos tarsi į vielos, skirtos tvorai, cilindrą) kompostui.
„Tokia kompostinė vaikų darželyje, sakyčiau, savita ne vien funkcine prasme, o ir estetiniu požiūriu. Visa tai ir jaunus tėvelius, atvedančius čia vaikus, pamoko, paakina“, – sakė tądien kartu su minėta Ona Motiejūnaite apsilankęs ir Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.
Darželio direktorės pavaduotoja Lina Petrokienė paakino: vaikai gali ir kiek mokslu užsiimti, nes gali eksperimentuoti – kas kokioje dirvoje geriausiai auga. Čia pasitarnauja prietaisas, kuriuo matuojame dirvos drėgmę, rūgštingumą. Įsitikina, jog darželio teritorijoje dirvožemis yra rūgštus. Kartu vaikai sužino kaip atrodo molis, smėlis, juodžemis…
Dažnai vaikai, o ir jų tėveliai, stabteli prie vadinamojo vabzdžių viešbučio. Prie kurio pateikiama informacija, jog čia gali įsikurti ir pavieniui gyvenančios kamanės, ir bitės, ir drugeliai, įvairūs medienoje gyvenantys vabalai. Yra gera terpė grybams, kerpėms, moliuskams, vėžiagyviams, vorams. Medienai pūvant vieni „įnamiai“ keičia kitus, tad ir pavadinimas toks – viešbutis.
„Mes kviečiame vaikučius ir jų tėvelius stebėti šio viešbučio gyvenimą, juk galima išvysti ir dar niekur nematytą vabzdį…“, – sakė darželio „Žilvinėlis“ direktorė Janina Gaučienė.
Ona Motiejūnaitė pasidžiaugė darželyje pamačiusi bujojantį ginkmedį, kuris, pasak šios pašnekovės ir gidės, galėtu priminti ne vien dinozaurų laukus, kada augo, o dar ir vadinamas draugystės, sveikatos ir ilgaamžiškumo medžiu.
„Vaikai labai mėgsta dinozaurus, juos piešia, tad ginkmedis, esantis greta, labai gali pasitarnauti tiek gamtos, tiek istorijos pažinimui“, – kalbėjo dr. Ona Motiejūnaitė, pasidžiaugusi ir gražiai bujojančiais žilvičiais, pasitarnaujančiais dar 1984-ais įsikūrusiame darželyje įvairiems pynimo darbeliams. Renginiuose patalkina ir darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogė (darželyje dirbanti jau gal nuo 1984 metų) Danutė Pučienė, gražiai ir žodžius į eiles surikiuojanti…
Darželio „Žilvinėlis“ direktorė Janina Gaučienė aprodė ir olimpinę mylią, kuri įteisinanti ne vien gamtinio, o ir sportuojančio darželio statusą. Vaikams bėgant pažymėtosios mylios trasa – viskas tarsi integruojama, viskas – greta. Ir sporto aikštynėlis, ir etno kaimelis su šieno kauge, ir… Beje, šienu suskuba pasirūpinti kai kurie vaikelių tėveliai. Susivoki, jog esama ir darnios tėvelių bei darželio bendruomenės.
Augusto Uktverio nuotraukos
