… Rytiniai debesų kailinėliai, regis, daugeliui nubaidė idėją: važiuokime į Kairėnus, į Vilniaus universiteto Botanikos sodą. Ten švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Gal suvis ne švenčiama, ne šokinėjama iš džiaugsmo ar juoko, o… Tiesiog visada ateina metas pabūti gražioje gamtinėje aplinkoje – tada būna pati geriausia diena. Ypač, jei saulutė kyšt-kyšt nosytę iš po debesų.
Ir kad ims vilniečiai bei sveteliai iš kitų miestų skuosti ratuoti į Kairėnus…
O ten jau Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila besutinkąs. Tiesa, dar prieš tai reikia praeiti arką, pasidairyti po Japoniško sodo įvairiausius kampus, kuriuose ar ne gražiausiai bekėpsą įvairiaspalviai rododendrai (tai bent spalvų gausybė!). Tada, pakilus į kalnelį, laikas apžvelgus pievoje išsipleikusiuosius.
Šventėje, žinoma, ne kalbos iš valdžios biurokratų lūpų visiems rūpėjo. Juoba, jog šiemet, regis, Aplinkos ministerijai tokia data suvis nerūpėjo. Gal ir puiku… Atvykusieji tuoj sklido po įvairiausias Botanikos sodo erdves, o jų šeimininkas Audrius Skridaila tuo net džiaugėsi.
„Labai smagu, kad esama svetelių ir toliau, esama erdviame mūsų sode tiek daug lankytojų, kurie šiandien už įėjimą nieko nemokėjo. Dėkoju visiems ir kviečiu lankyti visus šio sodo kampelius. Gamta šiemet mums labai padėjo – nueikite ir pasižiūrėkite kaip nuostabiai žydi alyvos. Anksčiau nei kitąmet ėmė žydėti ir visa mūsų rododendrų kolekcija. Daug esama ir kitų puošnių bei žiedais pasidengusių kampelių. Juose pamatysite ir daug šios šventės dalyvių, kurie maloniai nuteiks savo kalbomis, pasirodymais. Mažiesiems gal labiausiai patiks gyvūnėliai, atgabenti iš Džiaugsmo gatvės, kur įsikūręs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos ir ekologinio ugdymo skyriaus. Tebus ši šventė pradėta!“ – sakė Audrius Skridaila.
Šventę taipogi pradėjo ir tarsi žaviai aukštyn kilstelėjo Vilniaus universiteto pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava“ (vadovas A. Kučinskas).
Orkestras, kurį galėjai girdėti ir kiek tolėliau būdamas, tarsi kvietė į pažintines ekskursijas: „Savaiminė flora – kas čia žydi?“ (dr. J. Tupčiauskaitė); „Alyvų kolekcija“ (I. Žiemytė); „Gėlių slėnio augalai“ (dr. G. Štukėnienė); „Mėgstantiems judėti: naujos kolekcijų ekspozicijos ir pasivaikščiojimų trasos (G. Jurkevičienė); „Erikinių šeimos augalų kolekcija ir Japoniškas sodas“ (R. Žemgulytė); „Žaliasis pastatas: kolonos ir sodas ant stogo“ (R. Šimėnaitė).
Jei kas pavargo, jei kam sviro galva, laikas sukti ten, kur paskaitininkai dirba (dr. J. Kasparavičius, „Tas įdomus grybų pasaulis“; G. Petkus, „Kokia aplinka yra draugiška paukščiams mieste?“)… O kur dar kūrybinės programos. Tokios, kaip miškininko R. Eremino pamokos; D. Treigienės „Aliejinės augalų ištraukos – puikūs naminiai vaistai ir grožio priemonė“; G. Vitkuvienės „Dažymas su augalais, augalų atspaudai“…
Jei jau paskaitos, fotografijos (fotografų klubas „Žalias skėtis“), floristiniai paveikslai (tautodailininkė R. Gudaitienė) bus kiek pabodę, gal atėjo metas ir aplankyti Botanikos sodo „Žaliąjį pastatą, kur galėjote susipažinti ir su sukulentų kolekcija.
Galop vėl sugrįšite kad ir prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus augintinių (S. Jonceva čia visus pasitiko), kad ir prie šunų dresūros mokyklos „Reksas“ (vadovas J. Valančius) augintinių pasirodymo…
… Visko viename rašinyje aprašyti iš šios šventės tiesiog neįmanoma. Tam gal tiktų kelių šimtų puslapių nauja monografija apie Botanikos sodą.
… Gamtininkams lankytis Kairėnuose esančiame gražioje gamtos ir žmogaus rankų sukurtoje oazėje vienos dienos tikrai nepakanka. O ir sveikatytės sukti ratus, kurių kiekvienas – bent penketas kilometrų, ne visiems kompiuterinių bacilų apsėstiesiems pakanka. (Kai kas net burbėjo: karieta tik viena sukiojasi – man reikia karietos!) Tada galima sakyti: sėsk, broliuk, po uosiu, saldainiuką duosiu! Juk užkąsti bei atsigerti taipogi buvo galima. Tiesa, prekiautojų minios didelės nebūta, tačiau to ir pakanka. Priešingu atveju, žiū, ir pamanytume, jog kokioje „maksimytėje“ lankėmes. Ten kvapų ir žiedų lyg ir esama, tačiau nuotaika, bent man, maksimytėse – tik sintetinė…
Augusto Uktverio nuotraukos
