Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Žalktynės apylinkės garsėja ne tik žalčių tuoktuvėmis

Smagu gražiame gamtos kampelyje...

Vasarą poilsiautojų prie gražiųjų Molėtų rajono ežerų ežerėlių netrūksta. Ypač traukia žmones įspūdingos istorinės Dubingių apylinkės – LDK didikų Radvilų valdos, čia tyvuliuojanti Asveja, piliakalniai ir kitos šio vaizdingo krašto įžymybės. Pastarųjų sąrašą jau antrus metus papildo dar vienas labai įdomus objektas – Dubingių žirgynas su mini zoologijos sodu, tvenkiniais, aplink ošiančiu mišku ir siūlomomis įvairiomis laisvalaikio pramogomis.

Į netoli Žalktynės kaimo įsikūrusį žirgyną pakvietę Valstybinio turizmo departamento ir „Estravel“ turizmo firmos darbuotojai patikino iš anksto: bus įdomu, šiuo metu tai pats moderniausias Lietuvos žirgynas ir unikali poilsio bei turiningo laisvalaikio leidimo oazė…

Riedėdami per mišką vingiuojančiu keliu į pagrindinius žirgyno pastatus, pro medžių šakas išvydome šmėžuojančius tauriuosius elnius. Kaip vėliau paaiškėjo, aptvertame miško plote jų esama apie trejas dešimtis. Be to, žolę rupšnoja būrys danielių ir muflonų.

Kokių tik augintinių nesama šiame puikiame gamtos kampelyje! Išnirę iš miško, išvydome vandens supamą salą, kurioje, pasak Dubingių žirgyno vadybininkės Jurgitos Kaveckienės, tikras sparnuočių rojus. Nedideliame sausumos plotelyje išdidžiai vaikštinėjo povai, kurių, kaip paaiškėjo, esama ne tik paprastųjų, bet ir baltųjų bei smaragdinių. Gražių uodegų šeimininkai varžosi su savo pagrindiniais konkurentais kalakutais, visiškai nekreipdami dėmesio į sau nelygiaverčius varžovus gaidžius, kad ir iš pentinuotųjų rūšies. Ne konkurentės jiems ir antys, gulbės bei žąsys, čia gausiai perinčios ir besipliuškenančios aplink tyvuliuojančiuose vandenyse.

Žiemą paukščiai žiemoja saloje įrengtuose apšiltintuose namukuose, nesirūpindami nei maisto stygiumi, nei gresiančiais plėšrūnais… Tik čia pat saloje gyvenančius triušius artėjant žiemai tenka sugaudyti ir perkelti kitur, kad per ledo šarvais sukaustytus tvenkinio vandenis neišsibėgiotų.

Iš sparnuočių didžiausio žmonių dėmesio reikalauja stručiai, kurių skaičius jau beveik pasiekė šimtą. O prasidėjo viskas nuo trijų šių gigantiškų paukščių šeimynų. Patelės stropiai vykdė savo pareigas dėti kiaušinius, iš kurių buvo perinami stručiukai. Šiandien žirgyne veikiančiame restorane jau galima užsisakyti strutienos kepsnį ar kiaušinienės. Virtuvės darbuotojai stručio kiaušinių įmuša į savo pačių gaminamus makaronus, raviolius bei įvairius kepinius.

Jaunimui – pažintis, vyresniesiems – poilsis

Miniatiūrinis zoologijos sodas ir jį supanti aplinka – žinių šaltinis jauniems žmonėms, aplinkybių dėka dažnai nutolusiems nuo gamtos. Neveltui čia būna nudžiuginti moksleiviai, su mokytojais atvykstantys į ekskursijas ar vasaros metu su tėvais atvažiuojantys mažieji. Kur dar taip iš arti pamatysi šokinėjančias mini ožkytes, išdidžias alpakas, kengūras su neseniai atsivestomis atžalomis? Pro aptvertą gardą pražingsniuos santūrusis kupranugaris Fokusas, kurį kažkodėl mėgino engti kartu apgyvendintas asilas Antonas. Teko prie judviejų nesutariančio dueto dar įkurdinti trečiąjį gyventoją – miniatiūrinį arkliuką, rimtai apsiėmusį vykdyti taikdario misiją.

Tačiau svarbiausia, be abejonės, išvysti žirgus, vardan kurių ir sumanyta įsteigti šį išsiskiriantį iš kitų žirgyną.

Ristūnų įvairovė

Dubingių žirgyne dabar gyvena trejos dešimtys skirtingų veislių žirgų. Daugiausia – fryzų. Šie olandiški gražuoliai yra išskirtinai juodos spalvos, tik kartais savo kaktas papuošę balta žvaigžde. Blizgančius jų karčius prižiūrėtojai mėgsta supinti į dailias kaseles ir niekada jų netrumpina.

Auginami čia ir britiški karališkieji šyrai: stambūs, vieni iš didžiausių pasaulyje. Dabar ši žirgų veislė yra globojama Anglijos karalienės, nes buvo pradėjusi nykti.

Esama čia ir amerikietiškų žydraakių paintų, holšteinų, lietuviškų žemaitukų… Vaikams, žinoma, labiausiai patinka miniatiūriniai arkliukai bei poniai, kuriais jie jodinėja. Žirgynas siūlo įsigyti jodinėjimo abonementus ir pasimokyti jodinėti, vadovaujant patyrusiems jojikams. Dubingių maniežas – pramoginis, itin patogus jodinėti bei įvairiems renginiams organizuoti.

„Pastaruoju metu tokių apskritos formos maniežų statoma nedaug, – sakė žirgyno vadybininkė Jurgita Kaveckienė. – Medinė jo stogo konstrukcija unikali, sverianti 40 tonų, sukurta paties žirgyno savininko ir pagal jo užsakymą pagaminta Latvijoje. Taigi jodinėti galime bet kokiu oru, nors, žinoma, vasarą žmonės raiti pasileidžia po vietos apylinkes“.

Beje, čia galima pasivažinėti ir žirgų traukiamomis karietomis. Į didžiąją, vadinamą kaubojiškąja, telpa net vienuolika žmonių, o mažesnioji, praminta „Mersedesu“, turi ir stabdžius, ir muzikos leidimo įrenginius.

Maniežo patalpose veikia nedidelis jaukus viešbutukas. Dešimt dviviečių kambarių paprastai priglaudžia tuos, kurie nori atsipūsti nuo miesto triukšmo, pradžiuginti akis nepaprasto grožio gamta, pasiplaukioti valtelėmis ar vandens dviračiais. Sunku patikėti, kad visai neseniai šios unikalios atokvėpio oazės vietoje, be kelių gyventojų sodybų, plytėjo tik plyni laukai ir pelkynai, kuriuose žalčiai tuoktuves kėlė, civilizacijos suvis nepageidavo…

Autorės archyvo nuotraukos