Tradicinis Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP, t.y. – ne valstiečių) aktyvo ir jų šeimų narių vasaros sąskrydis šiais metais vyko Molėtų rajone. Kaip ir ankstesniais metais, sąskrydis prasidėjo prie Lietuvos tautinės ir Lietuvos žaliųjų partijos iškeltų vėliavų Lietuvos himno giedojimu.
Išplėstinio partijos tarybos posėdžio metu partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pasidžiaugė, jog Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Ieva Budraitė rinkimams į Seimą, kurie vyks Žirmūnų rinkiminėje apygardoje rugsėjo 8-ąją, sėkmingai surinko 1264 gyventojų parašus ir, komisijai patikrinus, tik trys parašai buvo išbrokuoti.
Lankydamasi pas gyventojus Ieva sužinojo daug Žirmūnų gyventojų problemų, kurias daugiausia turėtų spręsti miesto savivaldybės taryba ir administracija. Tačiau miesto vadovai į gyventojų pretenzijas nereguoja, Ieva gyventojų priekaištus perduos savivaldybės administracijai. Jeigu būtų išrinkta į LR Seimą, galėtų tvirčiau ginti gyventojų interesus.
Ieva Budraitė yra viešosios politikos analitikė, baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų institutą, kuriame įgijo bakalauro laipsnį ir 2016-ais baigė Viešosios politikos analizės programą, tad jai suteiktas viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnis. I. Budraitė yra Žaliosios politikos instituto vadovė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, aktyviai darbuojasi ekologinio švietimo, žmogaus teisių, moterų gynimo srityse.
Remigijus Lapinskas pasakojo ir apie šiais metais atliktus darbus ir svarbiausias veiklos kryptis. Per rinkimus į miestų ir rajonų savivaldybių tarybas išrinkti 7 LŽP nariai: Panevėžyje miesto savivaldybės tarybos nariais tapo Gema Umbrasienė ir Mantas Leliukas; Kaišiadoryse – Aušra Gerulaitienė ir Virginijus Česlevičius; Molėtuose – Virginija Bareikienė ir Vytautas Nekrošius. Utenoje į rajono tarybą išrinktas Sigitas Mecelica. Nors Vilniuje daug aplinkosauginių problemų, kurių dabartinio mero administracija nesprendžia, tačiau vilniečiai LŽP nariams mandato nesuteikė.
Lietuvos žaliųjų partija dalyvavo ir rinkimuose į Europos sąjungos (ES)parlamentą. Už Lietuvos žaliųjų partijos sąrašą balsavo per 28 tūkst. Lietuvos rinkėjų. Gauta per mažai balsų, tad Lietuvos žaliųjų partijos atstovų naujai išrinktame ES parlamente nėra. O Europos Sąjungos daugelio valstybių rinkėjai jau suprato, jog Klimato kaitos ir kiti aplinkosauginiai, ekonomikos plėtros klausimai jų šalyse ir ES mastu sprendžiami nepakankamai, tad į EP buvo išrinkta 74 žalieji (anksčiau buvo 51 narys).
Lietuvoje esama daug įvairių aplinkosauginių problemų, mūsų šalies rinkėjai kaskart labiau tai supranta, dažni išreiškia nepasitenkinimą esama tvarka savivaldybėse ir šalies mastu. Tačiau dar iš esmės nesuvokiama, jog geresnių rezultatų galima pasiekti tik sprendžiant problemas, keičiant mąstymą ir į savivaldybių bei šalies valdymo organus rinkent specialistus, suprantančius ir galinčius spręsti svarbias mūsų egzistencijos problemas. Antai, Vilniuje dar praėjusios kadencijos metu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir kitų jo partijos tarybos narių iniciatyva buvo panaikintas nuo nepriklausomybės atkūrimo administracijos vadovams tiesiogiai atskaitingas Aplinkos apsaugos skyrius. Vilniuje aplinkosauginė situacija blogėja. Tačiau vilniečiai meru vėl išrinko R. Šimašių. Dabar Miesto ūkio ir transporto departamente yra tik keli aplinkos apsaugos specialistai, kurie atlieka būtiniausius techninius darbus, aplinkos apsaugos specialistų balsas iki savivaldybės vadovų nenueina, todėl daug svarbių problemų mieste nemažėja.
Daug konfliktų su gyventojais yra Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje ir kituose miestuose. Ypač užsimota naikinti žaliuosius plotus, vietoj jų statyti namus, tiesti ar platinti gatves, rekonstruoti parkus, išnaikinant vertingiausius, teritorijas puošiančius medžius senolius.
Antai Kaune vietoj to, jog prie Nemuno būtų įrengta poilsio zoną, į kurią norėtų atvažiuoti iš senamiesčio, kitų miesto teritorijų pasigrožėti Nemunu, pailsėti, numatoma tiesti gatvę. Juk užtektų vertingos teritorijos prieigose įrengti automobilių statymo aikštelę. Pasaulinė praktika rodo, jog platindami gatves, problemos neišsprendžiame, ją padidiname ir taip pabloginame gyvenamosios aplinkos kokybę, gyventojams – papildomi nepatogumai, teršiama aplinka.
Kitais metais vyks rinkimai į LR Seimą. Lietuvos žaliųjų partija plečia bendraminčių ratą, numato žymiai aktyviau dalyvauti ateinančių metų rinkimuose. Partijos pirmininkas R. Lapinskas iškėlė ambicingą šūkį, jog būtina visose vienmandatėse apygardose surasti tinkamus kandidatus, Lietuvos Respublikos Seime galinčius atstovauti partijos idėjoms. Dabartinio Seimo valdantieji „žali valstiečiai“ neskaidriai vykdo valstybinę miškų valdymo politiką, didina miškų kirtimą, varžo privačių miškų šeimininkus, vengia aiškesnio reguliavimo naudojant trąšas žemės ūkyje… Tokia veiklos sritis tampa vienu iš didžiausiu paviršinių vandens telkinių ir gruntinio vandens teršėju. Daug problemų ir kitose valstybės plėtojimo srityse.
… Į LŽP sąskrydį buvo atvykęs šmaikščių rašinių autorius, scenaristas, socialinių tinklų ekspertas Aidas Puklevičius, su kurio, Remigijui Lapinskui pateikiant klausimus, įvyko įdomi diskusija.
… Miškininkė, kraštovaizdžio architektė ir LŽP Jonavos skyriaus pirmininkė Dovilė Lileikienė pateikė informacinį pranešimą su gausiomis iliustracijomis apie sprendimus, mažinančius klimato kaitą miestuose. Juose kaskart mažėja vietos natūraliai augalijai, želdynams, o asfaltuotos dangos, stogai gerokai keičia aplinkos mikroklimatą. Tam pasitarnauja natūralios gamtos kampeliai, kurie kartu ir mažina triukšmą, būtinos ir lietaus vandens nutekėjimą prailginančios priemonės… Ant pastatų statomos ne tik saulės baterijos, o ir įrengiami gėlių bei daržovių sklypeliai. Lietuvoje tokių pavyzdžių dar nedaug, tačiau kitose šalyse plinta. Reikia žinoti, jog miestuose medžiai, daugumoje atvejų, gyvena žymiai trumpiau negu natūraliomis sąlygomis. Tačiau dar retai inžinieriai bei architektai profesionalūs, kraštovaizdžio specialistai įvertina socialinius faktorius, bendrą miesto plėtros koncepciją.
… Nors saulę keletą kartų uždengė lietaus debesys ir ant stovyklavietės prapliupdavo trumpas lietutis, tačiau tai netrukdė bendravimui. O žingeidūs sąskrydžio dalyviai pasiirstė po Kiemento ledyninės kilmės ežerą. Ežeras telkšo 101,8 ha Giedraičių seniūnijos plote. Įspūdingas pusiasalis „įbridęs“ beveik iki pusės į ežerą, lyg ir sumažina gražaus vandens telkinio dydį. Pakrantės gerokai uždumblėjusios, apaugusios daugiausia alksniais, tad tai mažina priėjimą prie ežero. Dar prieš dešimtmetį (2009 m.) Saugomų teritorijų tarnybos užsakymu buvo atlikti ežero uždumblėjimo žvalgomieji tyrimai. Priekrantinėje zonoje dumblo daug, jo kokybė labai gera, labai tiktų sodininkams, daržininkams ir ūkininkams. Tačiau specialistų parengta ataskaita dula stalčiuose…
… Aptarę šalies svarbias problemas, pabendravę, pilni naujų minčių ir idėjų LŽP nariai, jų šeimų nariai grįžo tęsti kasdienių savo darbų.
Kęstučio Turonio nuotraukos
