2020 11 11 įvyko moksleivių konkurso „Žalioji olimpiada“ finalas. Čia trijuose etapuose, gvildendamos lengvesnius ir sunkesnius klausimus varžėsi 10 iki šiol geriausiai pasirodžiusių komandų iš visos Lietuvos. „Žalioji olimpiada“ – tai pakuočių tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuojamas tradicinis kasmetinis konkursas, kuriuo siekiama plėsti aplinkosauginį švietimą Lietuvos mokyklose bei ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Konkursą vedė žinomas žurnalistas Andrius Tapinas, o kitoje patalpoje prie ekranų susirinkusi „Kita forma“ komanda žaibiškai skaičiavo balus.
Konkursas vykdomas visus metus: moksleiviai gauna individualias užduotis kas mėnesį, taip pat vieną užduotį – vasarai. Šiemet ši užduotis buvo su draugais ar šeima surinkti kuo daugiau gamtoje pastebėtų šiukšlių. „Žaliosios olimpiados“ finalas pirmą kartą vyko nuotoliniu būdu. A. Tapinas moksleivius paragino nesinaudoti jokiais informacijos šaltiniais, pasikliauti tik savo žiniomis. Komandos nariai turėjo dėvėti kaukes ir, atsakinėdami į klausimus, visi vienu metu matytis ekrane.
Klausimai – nuo tvarios gamybos iki kasdien lūžtančių riedlenčių
Klausimai moksleiviams buvo iš keturių temų: tvari aplinka, klimato kaita, atliekų tvarkymas bei žiedinė ekonomika. Pirmajame etape moksleiviai atsakinėjo į klausimus „Tiesa ar melas“, kūrė žodžių grandinėles (kai naujas žodis sukuriamas pakeitus vieną raidę), rinkosi teisingą variantą iš keturių pateiktų. Po pirmojo etapo konkurse turėjo likti šešios komandos, tačiau surinkę vienodą skaičių taškų, toliau kovojo septynios. Antrajame etape jau video klausimus joms uždavė mokslininkai („Vilnius Tech“ instituto, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto), įmonių ir aplinkosauginių iniciatyvų atstovai. Pavyzdžiui, „Commune DYI“ atstovas Simonas, perdarinėjantis senas sulaužytas riedlentes, klausė, kiek pasaulyje per dieną sulaužoma riedlenčių.
Kiekvienoje iš temų pasitaikė ir gana sudėtingų klausimų, į kuriuos atsakymus žinotų toli gražu ne kiekvienas suaugęs, pavyzdžiui, kokie yra Darnaus vystymosi darbotvarkės (2030) tikslai, kokie yra plastiko perdirbimo etapai ar pagal kokius rodiklius apskaičiuojama „Žemės viršijimo“ (Earth overshoot) diena?
„Neogroup“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vadovas Petras Žutautas moksleiviams uždavę netgi matematinę užduotį: kiek antrinės plastiko žaliavos reikia įdėti į gamybos procesą, kad CO2 išmetimai būtų lygūs 0?
Europos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius parodė ryškius vamzdžius jūroje vaizduojančią nuotrauką ir klausė, kokie tai įrenginiai prie Porto miesto Portugalijoje? Iš tiesų tai buvo elektrinės jėgainės.
Iniciatyvos „Replastco2“ atstovė Laura Petruškevičiūtė uždavė trumpą klausimą: kiek plastikinių maišelių pasaulyje sunaudojama per sekundę? Atsakymas iš tiesų pribloškia – 160 tūkstančių.
„Vilniaus Tech“ (VGTU) universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Raimondas Grubliauskas tikrino, ar moksleiviai žinos, kuri Šiaurės Europos šalis išsikovojo, kad dantų pasta būtų pardavinėjama be perteklinės popierinės pakuotės.
Klaipėdiečiai laimėjo antrą kartą
Į konkurso superfinalą pateko Kauno „Saulės“ gimnazijos komanda „Jonaitukai“, Klaipėdos Vydūno gimnazijos „Jūros banga“ bei Molėtų gimnazijos komanda „Molekuliozė“.
Trečiajame etape komandos turėjo patikėti „balsą“ tik vienam iš komandos narių, kadangi atstovui teko žaibiškai atsakinėti į klausimus, pasirenkant vieną galimą variantą iš dviejų.
Pavyzdžiui, „Molekuliozės“ atstovė Danielė turėjo prisiminti arba įspėti, kuriose šalys perdirba daugiau nei 30 proc. atliekų. Ši tema buvo pavadinta „Progresyvios šalys“. Danielė pirmuosius klausimus atsakė teisingai, tačiau, vėliau „degė“ nepasiekdama taškus užtikrinančios trijų teisingų atsakymų iš eilės ribos. Konkurso vedėjas Andrius Tapinas pripažino, kad molėtiškiams papuolė viena sunkiausių temų superfinale – kadangi kitos komandos buvo surinkę daugiau taškų, temos pasirinkti jie negalėjo.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleivė Elija turėjo žaibiškai atsakyti, ar konkretus gaminys gamtoje suyra per daugiau kaip 50 metų, ar per trumpesnį laikotarpį. Pradžioje padariusi klaidų moksleivė susikaupė ir pabaigoje savo pelnytais taškais aplenkė Kauno „Saulės“ gimnazijos komandą „Jonaitukai“.
Pastaroji komandą į superfinalą žengė turėdama daugiausiai taškų, todėl galėjo rinktis temą. „Jonaitukų“ atstovė Rugilė atsakinėjo į klausimus, kurios medžiagos yra perdirbamos, kurios – ne.
Susumavus visus taškus paaiškėjo, jog „Molekuliozė“ iškovojo trečiąją vietą ir galimybę aplankyti bet kurį Lietuvoje esančių saugomų teritorijų lankytojų centrą. Šį prizą įsteigė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Antrąją vietą iškovoję „Saulės“ gimnazijos „Jonaitukai“ pelnė bendrovės „Neogroup“ įsteigtą 400 eurų stipendiją.
Klaipėdos „Vydūno“ gimnazistai iš komandos „Jūros banga“ jau ne pirmą kartą tampa „Žaliosios olimpiados“ čempionais. Prizą pirmajai vietai (kelionę į Europą) įsteigė organizacija „Žaliasis taškas“. Klaipėdiškiai keliaus, kai tik sąlygos leis tai daryti.
Aplinkosaugines problemas padeda spręsti sąmoningumas
Taip pat visi prizines vietas iškovoję moksleiviai galės didžiuotis išskirtiniais trofėjais – Simonas iš „Commune DYI“ pagamino jiems medalius iš sulaužytų riedlenčių su užrašu „Maži darbai – dideli pokyčiai“. Toks yra svarbiausias „Žaliosios olimpiados“ šūkis.
„Per šį finalą ne tik sužinojote daug dalykų, kurie svarbūs mūsų valstybės ir visų mūsų bendrų namų – Europos Sąjungos ateičiai. Tiesą sakant, aš ir pats daug sužinojau, – baigdamas finalą sakė vedėjas Andrius Tapinas. – Tik sąmoningumas, tik nepraėjimas pro šalį, kai tu matai padangų krūvą, sprendžia aplinkosaugines problemas. Nepamirškim nuolat apžiūrėti, kas yra aplink mus, pakelkime šiukšlę, galų gale vartokime atsakingai, jei galime važiuoti ekologiškomis transporto priemonėmis – darykim tai. Gyventi žaliąjį gyvenimo būdą – ne tik naudinga ir smagu, prasminga, bet kai įprasite, taps visiškai įprastu gyvenimo būdu. Paraginkite tai daryti ir savo tėvus, draugus, mokytojus. Nes virusas galiausiai pasitrauks, o šiukšlės – liks!“.
Autorės archyvo nuotraukos
