Mūsų dienų sodininkams reikia gerai išmanyti ir vis besikeičiančius teisės aktus, ir žinoti, kokios šiuo metu yra galimybės, pavyzdžiui, įgyvendinti viešojo pobūdžio projektus, statyti tam tikrus naujus statinius ir t.t., Neatsitiktinai Vilniaus susivienijimas „Sodai“ rengia sodininkų bendrijų vadovams bei kitiems nariams bendrus seminarus, kuriuose kaip tik ir nagrinėjami šie bei kiti aktualūs klausimai, aptariamos įvairios sodininkų veikloje kylančios problemos. Be to, organizuojami praktiniai pasitarimai-seminarai atskirose bendrijose.
Sodininkams rūpi ir viešieji projektai
Itin svarbus ir, reikia manyti, dalyvavusiems sodininkams naudingas seminaras buvo surengtas Žemės ūkio ministerijos didžiojoje salėje. Seminarui vadovavo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininkas Vladislovas Butkevičius. Pasitelkiant specialistus seminare plačiai kalbėta, diskutuota apie teisės aktų nuostatų pasikeitimus 2015 m., sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą (tvarką), viešojo pobūdžio projektų įgyvendinimo sodų teritorijose, apie bendrojo naudojimo valstybės žemės sklypų statiniams statyti ar rekreacijai įsigijimą bendrijų nuosavybėn galimybes.
Vykstant seminarui Vilniaus susivienijimo „Sodai“ nariai turėjo progą susipažindinti su galimybe mėgėjų sodo teritorijose įgyvendinti gana įvairius viešojo pobūdžio projektus. Renginyje dalyvavę Žemės ūkio ministerijos specialistai aiškino, kad sodininkų bendrijos galėtų gauti paramos iš ES fondų – per vietos veiklos grupes (VVG), kurios veikia visoje Lietuvoje. Sodininkų bendrijos gali teikti VVG paraiškas, projektus, kuriuose būtų keliamos tam tikros problemos, su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos. O gaunamos lėšos taip pat, aišku, skirstomos ne stichiškai, o remiantis tam tikra metodika, kurios esmė: projektas turi siekti strateginių tikslų, teikti naudos vietos bendruomenėms. Numatyta, kad ateityje daugiausia bus finansuojami darbo vietoms arba verslo aplinkai kurti skirti projektai (70 proc.). Dalis (20 proc.) gaunamų lėšų bus skiriama infrastruktūrai kurti.
Sodininkai sužinojo ir kokie yra kaimo vietos plėtros strategijų (VPS) atrankos kriterijai:
*darbo vietų kūrimas, įskaitant palankios aplinkos verslui sudarymą bei sąlygų grįžti į darbo rinką gerinimą;
*investavimo logika;
*planuojamų veiksmų įvairovė (teminė kaimo vietovių VPS aprėptis bei numatomų veiksmų mastas);
*jaunų žmonių pasitelkimas, vykstant VVG sprendimų priėmimo procesams, t. y. jaunų žmonių skaičius kolegialioje VVG valdymo struktūroje.
Kaimo vietovių VPS turi siekti bent vieno iš šių ES skatinamų plėtros prioritetų:
*skatinti socialinę partnerystę, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (tai svarbiausia kaimo vietovių VPS numatyta ES kaimo plėtros užduotis);
*skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovių bendruomenėse;
*didinti ūkių perspektyvumą ir visų krypčių žemės ūkio veiklos konkurencingumą regionuose;
*skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, taip pat ir žemės ūkio produktų perdirbimą bei rinkodarą, gyvūnų gerovę, rizikos valdymą žemės ūkyje;
*atkurti, išsaugoti ir gerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas;
*skatinti efektyviai naudoti išteklius ir remti klimato kaitai atsparias mažo anglies dioksido kiekio technologijas žemės ūkyje, maisto gamyboje ir miškininkystėje.
Šioje programoje dalyvauti bei paramą gauti gali tik kaimo vietovėse veikiančios sodininkų bendrijos.
Viena iš pirmeivių – „Medicinos darbuotojų“ bendrija
O štai Vilniaus miesto „Medicinos darbuotojų“ sodininkų bendrijoje įvyko Naujininkų seniūnijos teritorijoje įsikūrusių sodininkų bendrijų narių susitikimas-praktinis seminaras, kuriam taip pat vadovavo V. Butkevičius.
Į seminarą su sodininkais pabendrauti atvyko ir UAB „Komposta“ direktorė Justina Mėlinauskaitė bei vadybininkas Dainius Berčiūnas. Šie specialistai konsultavo ir praktiškai pademonstravo šakų bei krūmų pjovimo atliekų, genėjimo liekanų smulkinimo būdą, mat buvo atsigabenę ir tam reikalingas technikos priemones.
Beje, tas žaliųjų atliekų, neišskiriant net neplonų šakų, smulkinimo demonstravimas kėlė didelį renginio dalyvių domėjimąsi. Juk sodų teritorijose visada, o ypač pavasarį, kai dažniausiai genimi vaismedžiai, susidaro daug šių žaliųjų atliekų, kurios anksčiau net būdavo deginamos. Tačiau, pasirodo, medžių šakas galima susmulkinti ir naudoti ekologiškam kompostui gaminti. Tinka tie „trupiniai“ taip pat kietojo kuro krosnims. Taigi medžių šakos, anksčiau buvusios tarsi sodininkų galvos skausmas, dabar gali būti naudojamos net kaip žaliava gaminti biokurui.
Bene labiausiai džiaugėsi šio praktinio seminaro tiesiogine nauda „Medicinos darbuotojų“ sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas Boleslovas Navickas. Mat didelę kaugę iš sodų surinktų medžių šakų per trumpą laiką galingas smulkintuvas pavertė trupiniais bei skiedrelėmis. Taigi pasidarė tvarkingesnis ir sodų teritorijos kampelis, kuriame styrojo ta aplinkos vaizdą gadinanti kaugė.
Dalyvavo renginyje ir UAB „Skolų valdymo inspekcija“ direktorė Regina Kuranovičienė, kuri informavo Naujininkų seniūnijos sodininkus apie ikiteisminį bei teisminį skolų išieškojimą. Sodininkams taip pat patiko, kad į seminarą atvyko Naujininkų seniūnijos seniūno pavaduotoja Irena Milovanova, kuriai buvo pateikta nemaža klausimų bei pageidavimų. Kadangi vietos valdžios atstovė žadėjo, jog seniūnija sodininkams ir toliau pagelbės šalinant kai kurias jiems kylančias problemas, ji buvo išlydėta sutartiniais plojimais.
O Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto II policijos komisariato pareigūnai seminarui einant į pabaigą skaitė labai daug dalyvių diskusinio pobūdžio klausimų bei pastabų sukėlusį pranešimą „Dėl nusikaltimų prevencijos sodininkų bendrijose“.
Beje, tokius praktinę svarbą turinčius seminarus Vilniaus susivienijimas „Sodai“ rengia anaiptol ne pirmąkart. Ir jie bendrijų nariams neabejotinai naudingi.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
