Kaune, kino teatre „Romuva“ žiūrovams pristatytas naujas švedų režisieriaus Jono Ohmano dokumentinis filmas „Žalieji muškietininkai“. Vėliau premjera persikėlė į Vilnių, kur filmas buvo pristatomas Kino pavasario specialiojoje programoje.
„Žaliųjų muškietininkų“ centre – nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Kaune įsikūręs ekologinis klubas „Atgaja“ ir jo iniciatorius bei lyderis Saulius Gricius. Radikaliais ir kūrybiškais protestais prieš totalitarinę sistemą „Atgaja“ ženkliai prisidėjo prie augančio Nepriklausomybės atgavimo judėjimo, o šio klubo lyderis Saulius Gricius paliko neištrinamą pėdsaką moderniosios Lietuvos istorijoje.
Į amžinybę išėjusio Sauliaus Griciaus bendražygiai, buvę ir esami „Atgajos“ klubo nariai, kurie iki sielos gelmių degė žalesnės ir teisingesnės nepriklausomos Lietuvos idėjomis, dalinasi savo atsiminimais apie judėjimo lyderį, protesto akcijas, Ekologinį ir Taikos žygius. Prisimindami praeitį jie plaukia upėmis pro tas vietas, kuriose vyko svarbiausi „Atgajos“ įvykiai.
„Tekantis vanduo, kuris supa artimai S. Gricių pažinojusius legendinio ekologinio judėjimo dalyvius, tapo pagrindiniu filmo motyvu, simbolizuojančiu gyvenimo ir laiko tėkmę“, – teigia režisierius Jonas Ohmanas.
J. Ohmanas teigia, kad filmu jis siekia parodyti šiek tiek primirštą, šiuolaikinei jaunajai kartai mažai žinomą moderniosios Lietuvos istorijos tarpsnį. Šalia tų laikų liudininkų prisiminimų žiūrovai matys ir daugybę unikalių dokumentinių kadrų iš ryškiausių „Atgajos“ ekologinių, pacifistinių bei kitų protesto akcijų.
Pasak dabartinio „Atgajos“ pirmininko, artimo S. Griciaus draugo ir bendražygio Sauliaus Pikšrio, kuris šiandien žaliąsias idėjas realizuoja Lietuvos žaliųjų partijos gretose, būrius jaunimo suburdavusios tuometinės žaliųjų akcijos nemenkai supurtė sovietinę santvarką ir dar labiau kurstė į Nepriklausomybę žengiančios Lietuvos dvasią.
„Saulius Gricius suprato, kokią reikšmę tuometinei valdžiai gali padaryti masinė protesto forma, todėl uždegė savo draugus dalyvauti Ekologiniame protesto žygyje. Jo metu, nešdami trispalvę į atokiausius Lietuvos kampelius, skelbėme, kad sovietinė administracija vykdo ekologinį genocidą: kad pramonė ir žemės ūkis daro nepataisomą žalą aplinkai, kad sovietinės karinės bazės vykdo neleistinus nusikaltimus gamtai. 1989-jų vasarą Saulius Gricius, padedamas atgajiečių, surengė kitą, dar įspūdingesnę akciją – Taikos žygį nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jo dalyviai savo drąsa apstulbino rusų kariškius. Aktyvistai, patekę pro kiaurą tvorą į karinį aerodromą Kėdainiuose, susėdo visiškoje tyloje laikydami plakatus „Red army, go home“ (liet. Raudonoji armija, namo). „Atgajai“ buvo svarbu ne tik atkreipti dėmesį į aplinkosaugines grėsmes, bet ir propaguoti antikarines idėjas, pademonstruoti, kad veiksmingiausia priemonė prieš prievartą yra neprievartinis pasipriešinimas“, – pasakoja Saulius Vytas Pikšrys.
Būtent radikaliomis protesto akcijomis, valstybinių institucijų „spaudimu“ ir diplomatinėmis derybomis buvo pasiekti didžiausi aplinkosauginiai „Atgajos“ laimėjimai.
Šiandien šio išskirtinio ekologinio judėjimo istorija atgyja praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po pagrindinio „Atgajos“ vedlio, akcijų sumanytojo Sauliaus Griciaus žūties.
Autorės archyvo nuotraukos
