Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kvietė į įdomų renginį „Vilniaus kraštovaizdžio detektyvas“, kuris vyko Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius).
Imkime ir tapkime šiek tiek detektyvais! Pasidomėkime, kaip paskutiniai ledynmečiai keitė Vilniaus vietovės kraštovaizdį… Kodėl Vilniuje tokie aukščio skirtumai – nuo 70 m virš jūros lygio tekančios Neries iki 230 m Rokantiškių kalvų? Unikaliausi aukščių „perkritimai“ fiksuojami dabartinio Vilniaus Antakalnio rajone.
Dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gamta kūrė pagal savo dėsnius milijonus metų. Neaplenkė sostinės globaliniai procesai: ledynmečiai keitė tarpledynmečius, kurių kiekvienas paliko vienokius ar kitokius pėdsakus.
Pabandykite įsivaizduoti, kas vyko dar senesniais geologiniais periodais, net ir tuomet, kai Žemėje gyveno dinozaurai… Ir visais senaisiais geologiniais periodais kraštovaizdis atrodė vis kitaip. Vilniaus kalvynas – tai sudėtingų gamtos procesų kūrinys, tai priešpaskutinio apledėjimo Medininkų aukštumos tęsinys. Ar nusilpęs ledynas tik atsirėmė į šią aukštumą? Ar jo tirpsmo, vandenys išgraužė griovas ir raguvas, sukurdami išskirtinį dabartinio Vilniaus kraštovaizdį? Kaip buvo iš tikrųjų?
Ir kaip tik prieš keletą tūkstančių metų ėmęs veikti žmogus keitė kraštovaizdį? Ar mes gebėsime išsaugoti vertingąsias kraštovaizdžio savybes, ar leisime jas naikinti, nesuvokdami jų išskirtinės vertės? Į tai atsakė mokslininkai, gamtosaugininkai, saugomų teritorijų žinovai – mūsų renginio metu kartu su jumis tapę šiek tiek detektyvais.
Renginyje dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos vyr. patarėjas dr. Jonas Satkūnas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėja Rūta Baškytė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus.
VSTT archyvo nuotraukos
