Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Viliojantys „Žolynų namai“

Arba Rasos Buslavičienės „užsakomojo žoliavimo sodyba“

Rasa BUSLAVIČIENĖ

Savo namus, esančius nuošaliame Vilniaus rajono Barūnėlių kaime, vilnietė biologijos mokslininkė Rasa Buslavičienė vadina „užsakomojo žoliavimo sodyba“. Šie prieš gerus penkerius metus įsigyti trobesiai ilgainiui virto „Žolynų namais“, kuriuose ji su vyru  kaupia praktiškai naudojamų augalų kolekcijas ir organizuoja edukacinius užsiėmimus visiems, siekiantiems kuo daugiau sužinoti apie įvairius augalus, jų naudingąsias savybes bei auginimo sąlygas.

 

Protesto vardan

„Žolynų namai“, kaip teigia pati Rasa Buslavičienė, atsirado kaip protestas prieš visa, kas mūsų gyvenime yra nenatūralu ir dirbtina. Užuot gyvenę darnoje ir santarvėje su gamta, kaip tą ištisus amžius darė mūsų protėviai, pasinėrėme į sintetikos pasaulį. Dirbtinumas tiesiog mus užvaldė: vietoj ekologiškų gamtinių dažų velykinius kiaušinius dažome cheminiais, maisto produktus prifarširuojame dirbtiniais pagardais, skonio stiprikliais ir dažikliais, o į kapines nešame plastikinių gėlių puokštes. Teisinamės, jog nespėjame gyventi „natūraliai“, jog šitaip lengviau ir patogiau tvarkyti buitį. O gal jau paprasčiausiai nežinome, kaip gyventi pagal gamtos dėsnius, jos ritmą ir naudotis tuo, ką ji taip dosniai mums siūlo?

Štai šiomis žiniomis Rasa Buslavičienė ir pasiryžo su visais pasidalinti. Pirmiausia, žinoma, tomis, kurias pati geriausiai išmano, t. y. informacija apie augalus. Ne, ne apie kažkokius egzotiškus, iš užjūrio atgabentus, o apie tuos, kurie mus supa kiekvieną dieną. Apie tuos, kuriuos augino mūsų seneliai ir proseneliai maistui, grožiui ir gydomiesiems tikslams, ir kuriuos mes nepelnytai primiršome. O be reikalo, nes neretus iš jų galima vadinti tikru naudingųjų medžiagų ir savybių lobynu. Remdamasi sukauptomis giliomis šios srities žiniomis, biologė ir organizuoja edukacinius užsiėmimus tiems, kurie nuoširdžiai norėtų į savo gyvenimą susigrąžinti mūsų žaliuosius draugus…

Paragaukite… gėlių

Su savo veikla Rasa Buslavičienė supažindino ir mus, žurnalistus bei turizmo firmų darbuotojus, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pakviestus apsilankyti „Žolynų namuose“. Pradėjome nuo… valgomųjų gėlių ragavimo. Mielai sutikome, juk, atvirai pasakius, mūsų lėkštes itin retai papuošia koks žiedas. Žinoma, esame girdėję, kad galima valgyti našlaites, nasturtas, medetkas, tačiau praktikoje… Ne, paprastai nesimėgaujame nei saulutėmis, nei raktažolėmis, nei gvazdikiniais serenčiais… Pasirodo, kepinius gražiausiai gali papuošti neužmirštuolės ir agurklės, rūkytus mėsos gaminius puikiai paskanina dirvinė čiužutė, o kvapnioji garduoklė suteikia išskirtinio skonio varškei. Jau nekalbant apie konditerijoje ir kulinarijoje plačiai naudojamas levandas, vaistinius skaistenius, kininius bazilikus, kvapiąsias aniužes, citrinines katžoles, graikinius raudonėlius…

Biologijos specialistė vis mini ir mini valgomųjų gėlių pavadinimus, o vėliau ant stalo paberia po gerą saują savo sklype išaugintų žiedelių – ragaukite… Bandome ne itin ryžtingai – kažkaip neįprasta kramtyti Šraderio balandas ar šalavijo lapus… Kas kita – arbata. Čia jau drąsiau gurkšnojame garuojančius karališkosios monardos, laukinių mėtų ir pankolių gėrimus… Kavos mėgėjus Rasa Buslavičienė paragina paragauti topinambų kavos. Pasak mokslininkės, topinambas – itin universalus augalas:  jo šaknis galima rauginti, jų galima dėti į kepamą duoną, o žiedai puikiausiai tinka arbatai. Išgirstame panegirikų ir mūsų visų ne itin mėgstamai varnalėšai, ir…  jurginų šaknims. Pasirodo, ir jos valgomos. Stebimės, kad mūsų gėlių darželius puošiančių jurginų gumbai gali būti naudojami maistui – valgomi žali, dedami į salotas, o savo skoniu primena imbierą. Juos galima rauginti, džiovinti, ir tą puikiausiai darė mūsų proseneliai, kol iš Amerikos į Europą atkeliavusi bulvė jų neišstūmė iš mūsų raciono.

„Pavasarį pasisodinkite dalį savo turimų jurginų, o atliekamus galite puikiausiai panaudoti maistui. Rudenį užsirauginę gumbų, žiemą turėsite puikių užkandžių. Jurginų šaknys savo maistinėmis savybėmis labai panašios į topinambų ir varnalėšų šaknis, mat turi inulino, mažinančio cukraus kiekį organizme. Dar aš išmokau susidžiovinti jurginų žiedus, taigi jie puikiausiai tinka floristinėms kompozicijoms, ypač kalėdiniams vainikams, gaminti“, – dalijosi mintimis Rasa Buslavičienė.

Čia galima pasimokyti ir augalų komponavimo meno

Kasmet, rugsėjo 26-ąją, „Žolynų namuose“ švenčiama Floristikos diena. Ji tarsi vainikuoja visus tais metais vykusius edukacinius užsiėmimus. Džiovinti įvairius augalus ir eksperimentuoti su jais Rasa Buslavičienė pradėjo jau seniai, tad dabar noriai dalijasi savo žiniomis su tais, kurie linkę savo namus dabinti natūraliai.

Pirmiausia lankytojai supažindinami su gausia floristinei puošybai tinkamų naudoti augalų kolekcija. Čia esama visko, kas tinka ir verboms pinti, ir kapams puošti, ir gyvenamosioms patalpoms dekoruoti… Pievose augantys karlinai, darželius puošiančios margaspalvės zinijos, lysvių pakraščiuose vešintys snapučiai – viską galima panaudoti šiam tikslui. Įdomius floristinius derinius galima sukurti iš kuklių lauko ramunėlių, bajorių, tik nužydėjusių, bet dar nesubrandinusių sėklų laukinių morkų, violetinę spalvą ilgai išlaikančių dedešvų ir daugybės kitų augalų, padedančių sukurti labai įdomius floristinius derinius. Augalines puošmenas mokslininkė noriai demonstruoja „Žolynų namų“ lankytojams. Net ir gerokai augalijos srityje pasikaustę žmonės čia sužino tokių įdomybių, kurių net neįtarė esant. Pavyzdžiui, kaip patiems, be bičių pagalbos, prisirinkti žiedadulkių. Pasirodo, jų gali pribarstyti ant grotelių džiovinamos saulėgrąžų galvos. Arba geltonųjų švendrų viršutinės dalys.

Lankytojų būna įvairių

„Žolynų namuose“ auginama retų augalų, tad, tą žinodami, žmonės neretai kreipiasi su neįprasčiausiais prašymais. Kaip pasakoja Rasa Buslavičienė, kartais užsakovai tikrai nustebina. Pavyzdžiui, vienąsyk pagoniškų apeigų organizatoriams prireikė ypatingų  aromatinių žolelių, kurias jie galėtų įmesti į ugnį. Ir mokslininkė jų parinko: surišo puokštelę iš aniužių, ajerų, levandų ir kvapniųjų šalavijų.

Tačiau didžiausią „Žolynų namų“ lankytojų dalį sudaro žmonės, patys auginantys įvairias kultūras. Šie tai jau nori ir neįprastų daržovių sėklų ar daigelių, ir konkrečių patarimų, kaip juos auginti. Daugelį domina mokslininkės sklype auginamos didžiagalvės Vilnijos krašto ropės, kurių gumbai siekia žmogaus galvos dydį, taip pat kultūrinės kiauliauogės – antioksidantų šaltinis ar česnakus atstojančios vaistinės česnakūnės. Mokslininkės sklypelyje auga violetinės ir rožinės bulvės, šiek tiek „kitokios“ morkos ir burokėliai, vasariniai muskatiniai moliūgai ir šiaip jau neįprastos daržovės, juk tradicinių bet kur galima nusipirkti. Pavasarį daržininkai suguža į užsiėmimą. Rūpi kaip auginti augalus be trąšų, naudojant tik mulčiavimą žole. Daugelis jaunų šeimų dabar keliasi iš miestų į kaimus, augina įvairias žemės ūkio kultūras, tad jiems patarimų labai reikia. O Rasa Buslavičienė jų negaili.

„Itin mėgstu rekomenduoti žmonėms „pavasarinių žolių krepšelį“, kupiną vitaminų. O šiaip juk nesu daržovių augintoja, nekonkuruoju su jokiais tiekėjais, mane domina tik augalijos įvairovė. Jos žiniomis ir dalinuosi su žmonėmis, kiek mano jėgos leidžia. Tiesa, šioje sodyboje aš negyvenu, čia – tik mano darbo vieta. Taigi norintys atvykti, turi iš anksto užsiregistruoti“, – sakė Rasa Buslavičienė.

Ritos Pilipavičiūtės nuotraukos