2019-12-06 Vilniuje vyko Privačių miškų ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) kasmetinė tradicinė konferencija ,,Miškas – žmogui, žmogus – miškui“.
Kaip ir ankstesniais metais, į konferenciją atvyko miško ir žemės savininkai iš visų šalies regionų, Lietuvos Respublikos Seimo, Aplinkos ministerijos atstovai ir kiti miškui neabejingi žmonės.
Visi konferencijos dalyviai gavo gražiai išleistą ,,Pavyzdingo miško savininko kalendorių 2020”. Kalendoriuje skelbiamas kiekvieno mėnesio nuotraukų konkursas. Kiekvieną mėnesį – vis kita tematika. Štai sausio mėnesį nuotraukų laukiama tema ,,Miško darbai žiemą“, vasarį – ,,Miškas žiemą“, o rugsėjo mėnesį – ,,Miško karaliai – grybai“. Iš pateiktų nuotraukų surinkusi daugiausia teigiamų vertinimų (LMSA facebook paskyroje, kurioje turi būti siunčiamos nuotraukos) apdovanojama. Už sausio mėnesio autorinę patraukliausią nuotrauką, kurios tematika turi būti gamtos bei miško darbų vaizdai, apdovanojimą įteiks Mocevičiaus firma ,,Ginalas“.
Metų pabaigos tradicinę konferenciją pradėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algis Gaižutis. Jis sakė, jog konferencijos tematika susideda iš dviejų dalių: pavyzdingiausiai tvarkomų miškų savininkų apdovanojimas; antroje dalyje – apie problemas, kurių miško savininkams nemažėja. A. Gaižutis sakė, jog mūsų pavyzdžiu tokias metines konferencijas jau organizuoja ir kaimynai latviai, estai.
Konferencijos pradžioje sveikinimo kalbas sakė svečiai (iš Prezidentūros, Seimo, ministerijų), kurie linkėjo sėkmės konferencijos darbe, sprendžiant aktualius klausimus, tačiau neužsibuvo, neišgirdo konferencijos dalyvių žodžių. O Juozas Olekas, visuomet atvykstantis į konferenciją, šį kartą – jau kaip Europos Parlamento atstovas – sakė: būdamas EP sieks, kad ir šiame sektoriuje, privačių miškų ir žemės savininkams būtų suteikiama daugiau savarankiškumo bei paramos. Juk rūpinantis klimato kaitos mažinimu, miškas labai svarbus, situaciją gerinantis, stabilizuojantis faktorius.
Privačių miškų ir žemės savininkų asociacija turi labai daug pretenzijų, pasiūlymų įstatymų kūrėjams, veiklos reguliuotojams, tačiau Aplinkos ministerijos vadovai konferencijos darbe nedalyvavo. Buvo išgirsta nuomonė, jog aplinkos ministrui pateikus rimtus siūlymus, jis dažniausiai jiems pritaria, tačiau vėliau, sprendimas – priešingas.
Kaip ir ankstesniais metais, vienas iš svarbesnių konferencijos akcentų – konkurso ,,Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda 2019” rezultatų paskelbimas, nugalėtojų apdovanojimas. Vertinimo komisijos darbe dalyvavo ne tik LMSA atstovai, o ir miško apsaugos specialistai rajonuose. Komisija vertino 107 valdų šeimininkų miškus. Daugiausia balų gavo ir Lietuvos mastu pirma vieta įvertintas Juozo Aleškevičiaus 46 ha miškas, esantis netoli Druskininkų. Juozas konferencijoje nedalyvavo. Jo funkcijas atliko žmona. Juozienė – kaime priimta vadinti. Kalbėdama apie atliktus darbus, ji sakė, jog jos tėvelis buvęs eigulys, tad darbai girioje aiškūs, o mišką prižiūri visi šeimos nariai bei anūkai. Tiesa, prieš keletą metų naujai sodintame miškelyje daug sodinukų neprigijo, sausringa vasara pakenkė. Vietoj išdžiūvusių teko atsodinti. Pinigų, kiek į mišką tenka investuoti, neskaičiuoja, tai yra investicija ateičiai.
Valdų iki 5 ha tarpe pirma vieta pripažinta Vytauto Graževičiaus miškui, antroji – Vladui Vaičiukynui. Dariaus Ševelio prižiūrima valda liko trečioje vietoje.
Didesnių kaip 5 ha miško valdų tarpe geriausiai tvarkoma valda pripažintas Arvydo Sparnausko miškas, antroji vieta – Sauliui Gedminui, o trečioji – Onos Lukoševičienės miško valdai.
Privačių miško įmonių tarpe pirma vieta atiteko UAB ,,Dzūkijos mediena“, antroji – UAB ,,Dzūko miškas ir mediena“, trečioji – UAB ,,Medžio projektas“.
Be to, siekiant skatinti geriau tvarkyti savas miško valdas, apdovanojimus gavo ir visų 10 apskričių konkurso nugalėtojai.
Miškininku-praktiku prisistatęs Romas Kupstaitis (žinomas miškininkas-veteranas iš Šakių) pateikė pranešimą ,,Tvaraus ūkininkavimo miškuose patirtis ir galimybės pritaikyti kintančiomis sąlygomis“. Tai pastebėjimai pabuvojus privačių miškų valdose. Pranešėjas sakė, jog privačių miškų priežiūra, tvarkymas ir naudojimas labai tobulėja. Daugėja profesionaliai tvarkomų privačių miškų. Miško savininkai kūrybiški ir išradingi: suranda sprendimus, kurie neaprašyti miškininkystės vadovėliuose. Kai kurie miškai yra asmenų, kurie vertina miško ilgalaikę perspektyvą, rankose. Dabar privačių miškų savininkai jau kitokie nei kas buvo tik atgavus savo žemes, prieš trisdešimt metų. Tačiau Aplinkos ministerijos struktūrose mastymas nepasikeitęs, primenantis sovietinę priežiūrą. Vis dar neleidžiama savos žemės šeimininkui tvarkytis pagal jo norą, sumanymą. Suprantama, klimato kaitai mažinti, geresniam anglies dvideginio sugėrimui reikalingi produktyvūs miškai. Medienos produktai – žymiai mažesnė įtaka klimatui, švelnina jį. Gelžbetonio, plastmasės gaminius verta mažiau naudoti, nes jų gamyba didina CO2. Tad ir atsiradusios prielaidos didinti miško plotus – ir ne tik dėl medienos, dėl CO2 absorbcijos. Pasak pranešėjo, labai svarbu auginti universalų mišką, tenkinantį skirtingus poreikius ne tik žmogui, jo poilsiui, žvėreliui, vabaliukui.
Padėkos už nuolatinę ugdomąją, šviečiamąją, konsultacinę pagalbą privačių miškų savininkams įteiktos ir Valstybinės miško tarnybos (VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnams: Dainai Jakštienei (vyr. specialistei iš Švenčionių r.), Pranui Bernotui (vyr. specialistui iš Širvintų r.), Elmutui Mikaičiui (iš Tauragės r.), Algirdui Gedgaudui (iš Biržų r.), Arūnui Trapikui (iš Ignalinos r), Liudvikui Puskunigiui (iš Kazlų Rūdos sav.).
,,Lietuvos privačių miškų savininkų veiklos iššūkiai ir spręstinos problemos“ – toks LMSA pirmininko doc. Algio Gaižučio pranešimo pavadinimas. Pranešėjas teigė, jog yra keturi miško savininkų tipai: miško verslininkai, turintys dideles miško valdas (miškas – ilgalaikė investicija, pajamos ir siekis plėstis); ūkininkai – malkautojai (mediena savoms reikmėms, nedidelis miške veiklos intensyvumas); gamtos draugai – miškas rekreacijai, aplinkosauga (rūpi gerinti sanitarinę būklę, saugoti būsimoms kartoms, kertama mažai); epizodinis miškininkautojas (dažniausiai nedidelių miško valdų šeimininkas, laukiantis progos mišką brangiai parduoti).
Pasak pranešėjo, jau pripažįstama, jog privačių miškų savininkų požiūris į savo nuosavybę gerokai pasikeitęs, privatūs miškai, esą, tvarkomi geriau negu valstybiniai, tačiau valdžios struktūrose požiūris nesikeičia, nesilaikoma Konstitucijos nuostatų, privačių miškų savininkai tiesiog žlugdomi. A. Gaižutis pasiūlė pateikti keletą rezoliucijų: Generalinės prokuratūros vadovui E.Pašiliui – ,,Dėl priemonių užkardinti sisteminius pasikėsinimus į privačią nuosavybę“; Prezidentui G. Nausėdai – ,,Dėl privačios nuosavybės konstitucinės apsaugos užtikrinimo“; Premjerui S. Skverneliui – ,,Dėl nuostolių kompensavimo už aplinkosauginius apribojimus privačiai nuosavybei“; eurokomisarui V. Sinkevičiui – ,,Dėl galimų piktnaudžiavimų įgyvendinant ES gamtosauginę politiką Lietuvoje“. Konferencijos dalyviai, privačių miškų savininkai, rezoliucijoms vieningai pritarė.
Audriaus Petkevičiaus, atstovo iš Ellex Valiūnas pranešimas – apie pasikeitimus žemės ir miško savininkams naujuose įstatymuose. O jie gerokai sugriežtinti. Antai Specialiosiose žemės naudojimo sąlygų paskirties įstatyme atsiranda papildomi reikalavimai ne tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tačiau ir rengiant žemės valdos, statinių ir kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ar kitą veiklą. Nesilaikant nurodymų bus taikomos baudos. Jos sieks iki 850 eurų, o pakartotinai nusižengus – iki 1500 eurų.
„Žemės įstatyme dėl ploto ribojimo aiškinama, jog bendras įsigytas miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 hektarų, tačiau turėdamas 400 ha turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą sutikimą. Ar tai ne korupcinis papildomas reikalavimas? Pasigilinus į naujų įstatymų reikalavimus, perteklinių nuostatų daug. Ar tai neišmanančių rengėjų parengti dokumentai, ar noras apsunkinti kitiems, norintiems geriau tvarkytis“, – kalbėjo Audrius Petkevičius.
Vėliau diskusijose LMSA narys Kęstutis Tubis sakė, jog nauji reikalavimai tokie sudėtingi, kad Asociacijai reikia susitelkti, viešinti neprotingus reikalavimus, kreiptis į Seimą, į teismą. Sibire išdegė miško plotai, prilygstantys dviejų Lietuvų plotui, kokią įtaką padarė aplinkos orui, klimato kaitai, o Lietuvoje, pasak minėtojo diskusijų dalyvio, net vėtros nulaužtiems medžiams pašalinti, sutvarkyti miško aplinką reikia leidimo.
Konferencijos dalyviams koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji talentai, groję gitara, fleita ir dainavę – įvairių konkursų, festivalių dalyviai. Koncerte skambėjo šiuolaikinė muzika, argentiniečių kompozitoriaus H. Villa – Lako kūriniai. Puikus moksleivių koncertas, tačiau… Gal galėjo būti pateikta ir Balio Dvariono bent porą kūrinėlių. Lyg vizitinė kortelė prisistatant – esame dvarioniečiai, ne šiaip nešiojame šį garbingą vardą.
Kęstučio Turonio nuotraukos
