2015 05 14 Vilniuje prie Seimo rūmų rinkosi šalies valstybinių urėdijų miškininkai. Jie išreiškė pageidavimą, jog liktų Lietuvoje valstybiniai miškai, kuriuos valdytų 42 miškų urėdijos. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai buvo pareiškusi, jog valstybiniams miškams valdyti reikia optimalesnio modelio, tačiau Seimas tądien atmetė Prezidentės veto – atskiru (pakartotinu) balsavimu nusprendė, jog šalyje turi likti 42 urėdijos.
Nūnai Generalinėje miškų urėdijoje teigiama, jog trečdalis dabartinių urėdijų yra nekonkurencingos. O visai neseniai juk buvo ūbaujama: Lietuvos valstybiniuose miškuose (pagal JAV Jeilio universiteto skaičiavimus) dirbama geriausiai pasaulyje. Susivoki, jog skaičiais visada galima žongliruoti. Pasirenkant auditoriją, siekiant plojimų, gerinant įvaizdį… Gyvenimas – lyg prie Vilniaus ištakų stūgavus vilkui: lyg buvo tas vilkas, lyg ir ne, tačiau gražiai stūgavęs…
Be abejo, kai kas gali gvelbtis liberaliosios tarkelės, imti ir pareikšti: norima tobulinti valstybinių miškų valdymą, o čia Seimas, priešingai nei šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitę, ima kaišioti pernykščius pagalius į reformų ratus, Miškų įstatymo pataisoje įteisindamas Lietuvoje 42 miškų urėdijas.
Kita vertus, kai apie 500 šalies miškininkių atidarda prie Seimo į protesto akciją, imi ir vėl galvoji, jog ne vien koks valdymo optimizavimas čia yra „vedantysis vektorius“. Žinant, jog 42 urėdijų valdomi valstybiniai miškai yra didžiulis turtas (teigiama, jog Lietuvos valstybinių miškų plotas, skirtas komercinei veiklai, sudaro 0,75 mln. ha), susivoki, jog yra reali tikimybė kažkam įsidėti šį turtą į nuosavą kišenėlę – juk jos nėra kiauros, nė šuva gali nesuloti… Jei jau toks ketinimas yra vešlus, tikslui pateisinti naudojamos visos priemonės. Netgi ir teorinės-praktinės „mirties kilpos“, liudijančios, jog kito kelio optimizavimui nėra – tik panaikinti 42 miškų urėdijas, įkuriant vieną centrą, kurį po to galima mikliai panaikinti ir… Juk tokiu keliu eita kaimyninėje Latvijoje, kol, galų gale, atsikvošėta, tačiau jau po laiko…
Taip bent „Žaliąjį pasaulį“ po šio miškininkų sambūrio prie Seimo patikino Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičius (su juo išsamesnis pokalbis – kitame „Žaliojo pasaulio“ numeryje). Profesorius pridūrė, jog valstybinių miškų valdymo vizijoje kol kas buvo numatyta palikti 9 miškų urėdijas (apie 350 miškininkų netektų darbo). Žinant, jog ir dabar dirbama itin sunkiai, atleidus tuos darbuotojus, paaiškėtų, jog valstybiniuose miškuose iš tiesų dirbama gana blogai. Liktų vienintelis kelias – privatizacija, nes ką beveiksi, kai valstybiniuose miškuose itin neefektyviai dirbama…
„Visi žinome, jog miškai svarbūs ne vien mediena, o ir dėl kitų dalykų – rekreacija, klimato kaita, grybai, uogos ir t.t. Sovietiniais laikais panašios sistemos, ko dabar siekiama, jau būta, tačiau tai nepasiteisino. Reformų visur reikia, tačiau ne griaunant, o kuriant reikia dirbti“, – lėtai dėstė pakalbintas prie Seimo Švenčionėlių miškų urėdijos Gelednės girininkijos girininkas Narvydas Kazlas.
Beje, po jo žodžių tuoj ir prisimeni, jog ateina lyg ir nauja „mada“ – atkurti girininkijas, kurios ištirpo ne šiaip „karaliui paliepus“, o kone pusei Lietuvos miškų patapus privačiais. Tad keistokos yra kalbos – atkurti girininkijas, kurios savo plotų valstybiniuose miškuose nebeturi, o į privačius pretenduoti… Tačiau ko tik nebūna, jei kokie nors tikslai pateisina priemones… Jei jau atkurti girininkijas galvojama, nebent jose ir kokių eigulių daugiau bus?..
Girininkai, kiti valstybiniuose miškuose dirbantys specialistai (urėdų mitinge prie Seimo rūmų nė nesimatė) tądien kalbų nerėžė, stovėjo prie Seimo tarsi šimtamečiai nebylūs medžiai. Mitingą, kviečiant miškininkus iš visų Lietuvos regionų, surengė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos nuogąstavimas pamatuotas šitaip: jei bus įgyvendintas Latvijos modelis, darbo netektų iki 3000 žmonių – tokia situacija grėsminga regionuose, kuriuose ir taip itin aštri nedarbo problema. Tai akcentavo šios federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Plojimais, padėkos šūksniais tądien mitingo dalyvių buvo sutikti Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Algis Strielčiūnas, Linas Balsys, Petras Gražulis, Bronius Bradauskas, Raimundas Paliukas.
„Tikiuosi, jog po šio mitingo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ims ne globoti verslo interesus, o galvoti apie visų mūsų bendrą turtą – mišką. Šiandien neužkirtome kelio reformoms, tačiau apgynėme miškus“, – sakė mitinguotojams Seimo narys Linas Balsys.
„Net 103 Seimo nariai balsavo šiandien už tai, kad liktų 42 miškų urėdijos. Tie žmonės visada galvoja apie Lietuvos miškus“, – sakė kitas parlamentaras Algis Strielčiūnas.
„Nesvarbu, kaip galvoja ministrai, kaip galvoja Prezidentė, tačiau mes esame už Lietuvą, už Lietuvos miškus. Mes pasielgėme oriai – apgynėme Lietuvos miškus. Manau, jog reforma yra reikalinga. Yra Generalinė miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba, Miškų departamentas. Kam tokia trijulė, reikia vieno padalinio!“, – rėžė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pirmininkas Petras Gražulis.
„Prieš aštuonis metus taip pat buvo kalbama, jog urėdijos bankrutuos, prisiimkite atsakomybę, imkitės reformų… Tada konstatavome: miškų reforma baigta. Niekas nežlugo, buvo, ko gero, priešingai. Dabar vėl ta melodija kartojama. Šiandien Seime ir tariau: „Šalin rankas nuo tų, kurie gerai dirba!“ Nereikia griovimo… Lietuvos miškininkai neturi tarnauti vienam ar keliems pramonininkams, tenkinant jų interesus, miškai yra visos Lietuvos. Kol kas valstybiniai miškininkai dirba geriausiai net pasaulyje“, – kalbėjo Seimo narys Bronius Bradauskas.
„Gerai, jog žmogus, vadovaujantis Generalinei urėdijai, prasitarė, jog pertvarkas padarys be Seimo. Tad mes, Seimo nariai, operatyviai, greitai reagavome, viską įteisinome įstatymu. Dėkoju už tai, jog šį kartą miškininkai atvažiavo ir Seimo apginti“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Mykolaitis.
„Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo vieningai nutarta, jog būtina atmesti Prezidentės vetavimą. Džiaugiuosi jūsų ir mūsų vieningumu. Plenariniame posėdyje teisybė taipogi triumfavo – palaikė visi, išskyrus liberalus“, – džiaugėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Raimundas Paliukas, prisiminęs, jog prie valstybinių miškų struktūros darkymo grįžtama periodiškai kas keletą metų.
„Jau 23 metus dirbu Seime. Pirmą kartą pajaučiau tą jėgą, kai susivienijama tiesos vardan. Ir dar. Reikia apginti girininkijas, nes prasidėjo jų naikinimas. Kita vertus, po šio Seimo balsavimo visiškai neįsivaizduoju dabartinio generalinio urėdo darbo – jam reikėtų ieškotis kitokio užsiėmimo“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, prašydamas plojimus, skirtus jam, adresuoti miškininkus ginančiai Ingai Ruginienei. Ši padėkos žodį taipogi peradresavo vienam iš renginio organizatorių, tą dieną gimtadienį šventusiam Ramūnui Narbutui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkui.
Simboliška, jog šį sambūrį, tarsi girininkų vardu, daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“ nedrąsiai baigė Tauragės miškų urėdijos Šilinės girininkijos girininkas Bronius Ambrozas.
Augusto Uktverio nuotraukos
