Ventės rage – visada darbymetis
Svarbu, kad tik į nelaisvę patekęs paukštis žiedą pelnytų...
Pilkoji pečialinda – Selemono rankoje
… Patekome į Ventės ragą tarsi kupranugaris pro adatos skylutę – turiu omenyje juoduosius lietaus debesis. Kur lijo, kur nelijo, tačiau tik ne ant mūsų galvų. Tad ir šypsojomės, dargi manėme, jog ir paukšteliai, patekusieji į didžiuosius Ventės rago ornitologinės stoties tinklus, bando mums nusišypsoti. Žinoma, tik žmogus nežinąs kokia yra toji paukštelio šypsena.
Taip bent man bemanant jau ir sveikiname su dviem garsiais ornitologais – Vytautu Jusiu ir Vytautu Eigirdu (ir jiems tądien talkinusiomis Regina Randiene bei Vida Laukžemiene). Jiems gausų atvykusių žurnalistų (iš spaudos leidinių, TV, interneto svetainių) būrį pristatė taipogi garsusis ornitologas ir kelionės vedlys, Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, kursai paskelbė: „Mes čia būsime stebėtojai“.
… Jau žinau, kodėl kai kam (t.y. man) atrodo, jog paukščiai visada šypso, mat ir visi atvykėliai, sparnuočius išvydę, kad sulalėjo!.. Gal tik todėl, jog žurnalistai neskraido – jokiai garsenybei tatai nepavyktų, kaip sakytų, manding, klasikas Juozas Erlickas. Šeimininkai suskato žieduoti įvairius sparnuočius, o sveteliai vis netilpo vienas greta kito, vis dar, esą, neišmokę kaip čia gražiau nufotografuoti, nufilmuoti… Kone su greta esančiais vienos iš ekskursijų vaikeliais pasigretino.
„Tas mūsų darbas tęsiasi nuo sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios. Be atostogų. Rudeninė migracija šiemet prasidėjo birželio 8-ąją. Pirmieji išskrido varnėnai. Tiesa, jų būriai, atskridę iš šiaurės, Nemuno deltoje net ir žiemoja. Kartais rudeninė migracija prasideda ir gegužę… Viską į storas knygas surašome“, – atsidūsta Vytautas Jusys, stoties vedėjas, pridurdamas, jog daugiausia sužieduoja pučiant pietvakarių bei vakarų vėjui. Tokia diena buvusi rugsėjo 19-oji, kada sužiedavo per 1100 sparnuočių. Tai bent darbymečio būta keliems žmonėms! Gausiai paukščiai beskrendantys, kaip sykis, savaitgaliais. Žodžiu, jei būtų dirbama vien darbo valandomis, rezultatas būtų neženklus… Apie 70 proc. skrajūnų žieduojama ne darbo metu, t.y. po tradicinių darbo valandų.
Migruojantys paukščiai skrenda pietvakarių kryptimi (Baltijos jūros nemėgsta kirsti), tad ir atsirado tokia įstaiga būtent Ventės rage. Pasak Vytauto Jusio, priskridus Klaipėdą dalis paukščių suka Kuršių nerijos link. Todėl Juodkrantėje sparnuočiai taipogi žieduojami.
„Tačiau smulkesnieji paukščiai per marias dažnai nepanorsta skristi, apsisuka, blaškosi – į mūsų tinklus patenka“, – pasakojo Vytautas Jusys, primindamas, jog specialistai Lietuvoje gauna kelis šimtus pranešimų bent iš 40 šalių apie mūsų šalyje žieduotuosius skrajūnus.
„Svarbiausia uždėti žiedelį taip, kad nepažeistum paukštelio. Vis tiek mes gi laikom rankose gyvybę. Reikia, kad tas paukštis sveikas būtų ir jam nieko neatsitiktų. Kitas dalykas, reikia kuo greičiau tai padaryti, kad paukščiui būtų mažiau streso“, – sakė Ventės rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas, primindamas, jog jis paukščiui tikrai streso neitin teikiąs…
„Šiais metais 62 tūkst. paukščių pagauta, sužieduota, o rūšių – 135. Rūšimis – daugiau nei ankstesniais metais, bet bendras kiekis mažesnis nei pernai. Lietuva apie 100 tūkst. apžieduoja. O Didžioji Britanija – milijoną. Mes žieduojame ir siųstuvais, vieną kitą uždedam, bet labai brangūs tie siųstuvai – vienas kainuoja apie 1000 eurų (tos sumos įprastiniams žiedams pakanka keliems mėnesiams). Gal netrukus tai atpigs. Tiesa, siųstuvai dedami tik didesniems paukščiams, kurie sveria 0,5-1 kilogramą ir daugiau. Iš palydovo gali sekti kur paukštis skrenda, net kokiame aukštyje skrenda, kokiu greičiu“, – sakė Vytautas Jusys.
Jis pašmaikštavo, jog dabar žieduoja vien užsieniečius, kuriems vizas išdavė skridimui suomiai, rusai…
„Greitai Lietuvoje ir šiaurės paukšteliai čimčiakai pasirodys“, – tęsė pasakojimą Vytautas Jusys, primindamas, jog volunges, liepsneles ir kitus smulkiuosius išskrendančius paukštelius Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje sėkmingai pramogai medžioja… Libane, Sirijoje šauniai šaudomi gandrai, su Lietuvoje užkabintais žiedeliais… (Štai neseniai Maltoje vyko referendumas: medžiosime sparnuočius ar ne?.. Laimėjo medžiokliai, delikatesus tiekiantys…) Gal todėl ir mažėja kai kurių paukštelių būriai.
„Labai nedaug iš smulkiųjų yra pečialindų, devynbalsių, nendrinukių, netgi kregždžių… Prieš kelis dešimtmečius per dieną pagaudavome apie 150 ežerinių nendrinukių, o dabar nuo metų pradžios – tik apie 600…“ – sakė Vytautas Jusys, pridurdamas, jog kur kas daugiau, nei anksčiau, esama gervių, erelių… Beje, vadinamuosius stambiuosius paukščius Ventės rage ir nežieduoja, tik atsitiktinai, mat ir skrenda aukštai… Anksčiau, kai gandrai įsikurdavo ant stogų, buvo patogu jauniklius žieduoti, tačiau lizdams esant elektros stulpų viršūnėje – rizika… Elektros neišjungsi…
… Pilkoji pečialinda, mūsų matytas paskutinis žieduojamas paukštelis, tarsi palydėjo mus iš Ventės rago.
Palikome tądien Kuršių marių krantą, kuriame buvo žieduojami kikiliai, alksninukai, svilikėliai ir kiti smulkūs paukšteliai (kaip teigė Vytautas Jusys, daugiausiai šiemet Ventės rage sužieduota varnėnų – 28000; taipogi 9000 mėlynųjų zylių, 6000 alksninukų; liepsnelių ir karetaičių – po 2000, didžiųjų zylių – 1000).
… Kitądien dairėmės kaip žieduojami tokie patys (žinia, ne tie patys) skrajūnai jau Juodkrantėje (kur dirba Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos specialistai), kitoje Kuršių marių pusėje.
Tačiau apie tai – kitame mūsų savaitraščio numeryje.
Augusto Uktverio nuotraukos