Nauja nuotekų valykla Kėdainiuose pastatyta prieš dešimtmetį. Aplinkinėse gyvenvietėse įrengti kanalizacijos magistraliniai tinklai, tačiau tik 60 proc. gyventojų prie sistemos pajungi. Tuo tarpu miesto nuotekų valykloje nuotekos pilnai neišvalomos. Nitratų kiekis viršija ES nustatytus reikalavimus. Todėl projekto „Vanduo į kiekvienus namus“ vadovė, žurnalistė Dalia Juočerytė Kėdainių savivaldybėje surengė diskusiją, kurioje be savivaldybės atstovų dalyvavo Aplinkos ministerijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, visuomenės atsstovai, žurnalistai.
Dalia Juočerytė pradėdama diskusiją akcentavo, jog „… vanduo – pats svarbiausias gamtos išteklius Žemėje, be jo nieko nebūtų, neegzistuotų gyvybė“.
Kėdainių savivaldybės problemos
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius įvardijo dvi labai svarbias problemas: gyventojų nuotekų pajungimo prie centralizuotų kanalizacijos tinklų ir Kėdainių miesto nuotekų valyklos. Prieš keturiolika metų (2004-ais) vietiniai ir iš Vilniaus specialistai nagrinėjo Kėdainių vandens ūkio situaciją, parengė studiją pagal kurią buvo suprojektuoti ir pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau džiaugtasi neilgai. Išvalytos nuotekos pagal liekamąjį nitratų kiekį neatitinka Europos Sąjungos nustatytų reikalavimų – viršija apie pusantro, du kartus (išleidžiamame į Nevėžį vandenyje neturi viršyti 15 mg, o išvaloma iki 22-25 mg).
Didelė nuotekų vamzdyno pajungimo prie centralizuotų kanalizacijos tinklų problema, nes dalis miestelių gyventojų prie centralizuotų tinklų nesijungia. Dėl nitratų pertekliaus reikia rekonstruoti miesto nuotekų valyklą. Pagal naujus skaičiavimus tam gali prireikti 3,3-3,5 mln. eurų. Aplinkos ministerija yra pažadėjusi skirti pusę reikiamos sumos, kitas lėšas turi surasti savivaldybė, kartu su UAB „Kėdainių vandenys“. Rajonui tos išlaidos – neįveikiama kliūtis“, – kalbėjo meras S. Grinkevičius.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, aiškindamas situaciją, pareiškė, jog ministerijoje nedirba specialistai, kurie realizuotų techninius dalykus. Tai – projektuotojų atsakomybė. Atsiradusią problemą reikia spręsti bendrai. Finansavimas iš ministerijos galimas tik 50 proc., kiti finansavimo šaltiniai, pasak Irmanto Valūno, turi būti rasti vadovaujantis principu „Teršėjas moka“.
Dėl nustatyto normatyvo nesilaikymo ES pradėjo teisės pažeidimo procedūrą. Jeigu įsipareigojimo neįvykdysime, Europos Komisija žengs ir antrą žingsnį – Lietuvai bus keliama byla. Tačiau tokių sankcijų geriau neturėti.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas sakė, kad asociaciją jungia 90 proc. vandentvarkos įmonių. Pasak šio pranešėjo, gyvenvietėse, turinčiose 2000 ir daugiau gyventojų, prie vandentiekio tinklų pasijungę 80 proc., o prie centralizuotos kanalizacijos – 72 proc. Lietuvos gyventojų. O Europos Komisijos nurodymu reikia turėti 98 proc. Tad Lietuvos mastu pasiekti nustatytą ribą – didelis siekis. Vandentiekininkai ir aplinkosaugininkai turi labiau apjungtų jėgas, nes vandentiekininkai neturi įgaliojimų versti gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų. Aplinkosaugininkai turėtų rimčiau kontroliuoti kaip atskiruose objektuose tvarkomos nuotekos. Juk nemaža dalis gyventojų turi nuotekų kaupimo rezervuarus. Ar Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai patikrina, paprašo kvitų – kas išvežė nuotekas, kur išpylė.
Reaguodamas į tokią išreikštą nuomonę I. Valūnas lyg ir pasiteisino – prieš keletą metų Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes: pateikite informaciją apie individualių namų nuotekų valyklas, nuotekų kaupimo rezurvarus. Pagal gautus duomenis tada Lietuvoje buvo 10 000 nuotekų valymo įrenginukų ir 10 kartų daugiau nuotekų sukaupimo rezervuarų. Dabartinė padėtis I. Valūnui nežinoma. Tuo pačiu jis pastebėjo, jog 2000 metais pagal galiojusius normatyvus buvo valoma tik 20 proc. nuotekų, dabar – jau 90 proc.
Pastebėjimai
Žurnalistas iš Kauno Vaidotas Jakuška sakė, jog jam Kauno vandenų vadovas pasakojo: Kauno pakraščių gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų tinklų, naktimis siurblių pagalba išpumpuoja nuotekas į šalia gyvenamųjų kvartalų esančius kanalizacijos tinklus. Tad aplinkos lyg ir neteršia, tačiau už teršalus sumoka kiti kauniečiai.
Medekšių bendruomenės pirmininkė Genė Strelkauskienė pasakojo: jų gyvenvietėje dar 2008 metais įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, tačiau prie tinklų pajungta tik 68 proc. namų. Kiti seni gyventojai neturi pinigų. Antai keturių šeimų daugiabutyje dvi šeimos pasijungė, kitos dvi – ne. Todėl, kad vien reikiamam siurbliui nusipirkti reikia 2000 eurų. Trylikoje namų jau niekas negyvena, išvažiavę. Tie namai aplinkos neteršia, ar būtina tokius namus reikalauti pajungti, traukti į apskaitą. Vieta nepatraukli, šalia „Lifosos“ atliekų kalnai. Tiesa, praeitais metais viena sodyba buvo nupirkta, naujasis gyventojas iš karto susitvarkė. Pasijungė prie tinklų.
Vaintiškių bendruomenės atstovė Elena Purauskienė sakė, jog svarbiausia – gyventojų sąmoningumas. Ir jų gyvenvietėje esama tuščių sodybų.
Pamąstymai po diskusijos
Po diskusijų kalbėdamasis su UAB „Kėdainių vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vaitkevičium sužinojau, jog į nuotekų valyklą atiteka 6-7 tūkst. m3 užteršto vandens, hidrauliškai jie nepasiekia projektinio pajėgumo (pagal projektą jų pajėgumas 10 tūkst. m3 vandens). Smarkiau palijus į kanalizacijos tinklus patenka kritulių vandens, tad išleidžiamame vandenyje nitratų sumažėja.
Keletas įmonių į Kėdainių miesto kanalizacijos tinklus išleidžia labai užterštą vandenį, netgi su sunkiaisiais metalais (tokiais, kaip chromas). Ar nepaprasčiau būtų kartu su aplinkosaugininkais pareikalauti, kad tos įmonės pasistatytų pirminio valymo įrangą, nuotekų užterštumą sumažintų iki buitinių nuotekų lygio. Gal tada miesto valykla dirbtų pagal nustatytus ES normatyvus – milijonų baudoms nereikėtų. Teršalų kiekį sumažinti nedideliame vandens kiekyje tikrai yra paprasčiau. Ir specialistų, ir reikiamų priemonių pasirinkimas yra.
Išdžiovintas nuotekų dumblas (iki 97 proc.) yra aukštesnės klasės kuras negu mediena, tad pilamas į maišus ir saugomas. Niekam jo nereikia? Kam tada toks dumblo tvarkymas?
Aplinkos ministerija, gal ir šalies savivaldybės, siekdamos gauti daugiau europinių pinigų, padidino aglomeracijose gyventojų skaičių… Dabar nedrįsta perskaičiuoti, parodyti tikruosius skaičius. Juk per paskutinį dešimtetį gyventojų miesteliuose tikrai sumažėjo. Reikia tik rimtai užsiimti. Tada nekabos „damoklo kardas“, viskas spręsis paprasčiau.
Keisčiausia, kad Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamente net nežinoma kiek Lietuvoje yra mažų nuotekų valyklų, nuotekų surinkimo duobių, kaip jos tvarkomos. O kiekviename rajone yra šios ministerijos atstovai. Nežinia ar savivaldybių specialistai ir vadovai turi apie tai visą informaciją?
Pakliuvo į rankas ir „Prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarka Kėdainių rajono gyventojams“ instrukcija. Reikalavime gauti sąlygas – šeši punktai. Ar nepakaktų, kad atėjęs į vandens tiekimo įmonę klientas užpildytų nustatytos formos paraišką. Dabar reikalaujama parengti projektą, suderinti, gauti statybos leidimą, atlikti tinklų tiesimo darbus, atiduoti vertinti ir pasirašyti sutartį su vandens tiekėju. O juk vandens tiekimo įmonėje tikriausiai yra topografinė nuotrauka. Tas gyventojas gal tik už 10-20 metrų nuo nuotekų kolektoriaus. Vandens tiekimo specialistas tikriausiai galėtų pasakyti, kad pasijungimas kainuos kažkiek pinigėlių, darbus galima atlikti, tarkime, per dvi savaites. Jeigu norite, tranšėją galite iškasti patys, tada pasijungimo išlaidos sumažės. Reikėtų iš karto pasirašyti susitarimą, per kiek laiko, kokiomis dalimis bus atsiskaityta už atliktus darbus.
Vadovaujantis tokiu principu, manyčiau, reikalai pagerėtų, norinčių pasijugti tikrai padaugėtų.
Atskiroji dalis – Atžalyno gimnazijoje
Kėdainių Atžalyno gimnazijoje Aplinkos ministerijos darbuotojas, gamtininkas, rašytojas, nacionalinės ekspedicijos plaukiant Vysla, Nemunu dalyvis Selemonas Paltanavičius pristatė naujausią savo knygą ir padovanojo gimnazijai.
Žurnalistas Artūras Žukas moksleiviams pateikė viktoriną – dešimt klausimų apie vandenį.
O gimnazistai apie vandenį sakė gražias eiles, dainavo.
Kęstučio Turonio nuotraukos
