Augustas UKTVERIS

Vaižgantinės

Į jas kviečia malaišiškiai, svėdasiškiai, anykštėnai ir visi kiti, kuriems savitas gamtos ir žmonių dvasios grožio aprašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas

Mokykla-muziejus Malaišiuose, kur mokėsi rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas

Šią vasarą visuomeninės organizacijos „Žaliuojanti Vilnija“ ir „Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija“ pakvietė pasidairyti po Aukštaitiją. Be abejo, tokios iškylos metu norėjosi užsukti ir į Malaišius (Anykščių r.), į nuostabaus gamtos gerbėjo, rašytojo ir kunigo Juozo Tumo-Vaižganto tėviškę. Į šią vietą pakvietė ir Juozo Tumo-Vaižganto buvusios sodybos bei mokyklėlės prižiūrėtojas Vytautas Bagdonas, garsiojo rašytojo premijos laureatas, žurnalistas, rašytojas.

… Sugužėjus kelioms dešimtims keliauninkų į buvusios Malaišių pradinės mokyklos kiemelį, Vytautas Bagdonas pakvietė visus susėsti ne klasėje, o kiemelyje, nes vienoje patalpoje juk galėjome ir netilpti… „Vaižgantinių“ šventės puoselėtojas, anykštėnas, augęs visai netoli nuo Malaišių, dr. Juozas Lapienis pasidžiaugė, jog apsilankydami muziejumi tapusioje sodybvietėje ir mokyklėlėje, esame neabejingi Malaišiams, Svėdasų kraštui.

Vytautas Bagdonas sakė, jog senosios mokyklos pastatas čia atsirado tarsi 1863 metų sukilimo prieš carizmą, rusų priespaudą liudytojas. Caro valdžia tuomet statė, suprantama, ne lietuviškas, o rusiškas mokyklas, t.y. mokė vaikus vien tik rusų kalba. Malaišių šioje mokykloje mokėsi ir Tumų Juozukas, gimęs 1869 metų rugsėjo 8 d. (pagal naują kalendorių – rugsėjo 20-ąją) Malaišių kaime. Tad šiemet minime 150-ąsias metines nuo mūsų gamtos grožio aprašytojo Vaižganto gimimo. Juozukas į šią mokyklą atėjo 1879-ais. Vaikai tada į mokyklą ėjo tik žiemos metu, o Juozukui keturklasę pradinę baigti užteko vos dviejų žiemų. Mokytojas Ivan Vosylionok įteikė Juozukui mokyklos baigimo pažymėjimą, paženklintą įrašu „Su pagyrimu“. Tačiau nuvykus toliau mokytis į Daugpilį paaiškėjo, jog Juzukas rusų kalbos kaip ir nemoka, matyt, Malaišiuose rusiškąjį turinį tik aklai „iškaldavo“. Po Daugpilio – mokslas tuometėje Žemaičių kunigų seminarijoje.

Dar mokykloje kaimiečiai ir tėvai Juozuką vis vadindavo: mūsų kunigėlis.

Juozukas nuo vaikystės buvo labai ligotas, tad gal ir dėl to panoro tapti kunigu. Net iš Kunigų seminarijos Juozuką išleisdavo ilgesniam laikui atostogų. Parvykęs į tėviškę mėgo jodinėti po apylinkes, tėvai net skyrė atskirą arklį (kurio nenaudojo ūkio darbuose) tam reikalui. Tuomet būsimasis rašytojas ir buvo kerimas gražiosios apylinkių gamtos vaizdų. Gamtoje pabuvęs, pasak namiškių, tiesiog atsigaudavo, būdavo žvalus, nesirgdavo. O ligos kamavo vos į Kauną nuvykus, vos mūruose įsitaisius.

Pradėjus kunigystę Juozas Tumas-Vaižgantas buvo nusiųstas kunigauti į Mintaują (Jelgavą), esančią Latvijoje, valdžiai tikintis, jog ten Tumas lietuvių nesutiks… Mintaujos kunigai mėgo kortas, gėrimus, tad savotiškai užgujo jaunąjį Tumą. Prasidėjo jo siuntinėjimas iš vienos parapijos į kitą – vien už lietuvių kalbos propagavimą.

„Kai Lietuvoje buvo paskelbta nepriklausomybė, prezidentas Antanas Smetona, gerai anksčiau pažinojęs Juozą Tumą, pasikvietė jį kunigauti į Kauną. Čia kunigavo Vytauto Didžiojo bažnyčioje (šios bažnyčios požemiuose ir palaidotas), dėstė Vytauto Didžiojo universitete, – pasakojimą tęsė Vytautas Bagdonas. – Beje, savo testamente Juozas Tumas-Vaižgantas pageidavo, kad būtų palaidotas prie artimųjų, tėvų Svėdasuose, tačiau… Gal ir todėl, jog Juozas Tumas-Vaižgantas pasakydavo ne vieną žodį prieš valdžią, ištikimą sau turėjo tik šunelį Kauką. (Nūnai su tuo šuneliu ir sukurtas naujas paminklas garsiajam gamtos aprašytojui.) Beje, dabar kyla diskusija (filme „Tumo kodeksas“ zakristijonas bažnyčioje plaukiojo valtele…): ar Vytauto Didžiojo bažnyčioje dar tikrai liko ta vieta, kur palaidodas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mat Nemuno potvynių vanduo galėjęs viską išnešti, tad garsaus rašytojo palaikai gal ir Baltijos jūrą pasiekę…“

… Tumų sodybos Malaišiuose nebeliko, atkurti tik pamatai, pastatytas Bernardo Bučo sukurtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui. Sodyba – visai greta pradinės mokyklos, tad lankytojai gali aplankyti du objektus. Juose rugsėjo 14-ąją nuo 13 val. vyks graži tradicinė (jau vienuoliktoji) „Vaižgantinių“ šventė. Joje teikiamos ir kasmetinės rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto premijos, kurios anksčiau buvo teikiamos Vilniuje, o dabar tradicija: teikiamos Malaišiuose (senoviniuose raštuose minimuose dar prieš 760 metų), gamtoje, rašytojo gimtinėje, kur įamžinami (ta veikla nuolat tęsiama, tarsi bus savotiškas skulptūrų parkas) atskiru paminklu ir rašytojo sukurtosios apysakos „Dėdės ir dėdienės“ herojai. Nūnai tokios premijos teikiamos jau 18-ąjį kartą.  Svėdasiškiai taipogi teikia mažąją Vaižganto premiją (tokių jau įteikta 10).

Beje, muziejus buvusioje Malaišių pradinėje mokykloje (veikusioje iki 1949-ųjų) buvo atidarytas dar 1987 metais.  Žinoma, vadintas buvo kiek kitaip.

Pasak Vytauto Bagdono, Malaišių mokyklėlėje mokėsi ir dailininkas Kajetonas Sklėrius, taipogi – Algirdas Matulionis, žymusis miškininkas, vadovavęs ir Miškų ūkio ministerijai. Šios mokyklos mokytojo Algirdo Greimo (kiek gyvenusio ir Malaišių mokyklėlėje) šeimoje augo pasaulinio garso mokslininku tapęs Julius Greimas.

Augusto Uktverio nuotraukos