Mes, vyresnės kartos atstovai, dar prisimenam anksčiau skiepytas tiesas, kad Žemės turtai neišsemiami ir svarbu, kovojant su gamta, jų kuo daugiau pasisemti. Žmogaus, gamtos valdovo, poreikių tenkinimas buvo aukščiausia siekiamybė ir apie kokį nors Žemės apkabinimą ar prilyginimą Motinai nebuvo, ir negalėjo būti, jokios kalbos.
Spartus civilizacijos vystymasis pridarė daug bėdų, o klimato kaita ir jos poveikis privertė imtis skubių veiksmų. Dabar net ikimokyklinukai supažindinami su tikslu saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi, bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą.
Kaip to siekti buvo įdomu išgirsti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusioje 29-oje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“ („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 10; Nr. 13). Savo darbo patirtimi pranešime „Žemės dienos renginiai: tvarumo idėjos ikimokyklinukams“ dalijosi doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Vilniaus universitetas) ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ mokytoja Viktorija Zavackienė. Nors pasaulyje tarptautinę Motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 m., o Pasaulinę Žemės diena – 1971, Lietuva Žemės globėja tapo tik 1992 ir kovo 20-21 d. pradėjo minėti šias šventes bei visą pavasarinį mėnesį (nuo kovo 20-osios iki balandžio 22-osios) organizuoti renginius vaikams.
Rūpestis Žemės planeta
Ritos Makarskaitės-Petkevičienės pranešime nagrinėjamos įvairios naudotinos veiklos siekiant sužadinti vaikų teigiamas emocijas, padėti suvokti save planetos šeimininkais, atsakingais už jos gerovę. Teigiama, jog svarbu ugdyti vaikų supratimą, nes apsaugoti planetos gamtą galima tik susitelkus viso pasaulio žmonėms ir tai yra visų žmonių, visų valstybių rūpestis. Siekiant rezultatų, mokytojo padedami, vaikai aiškinasi, kokia žmogaus veikla gamtoje yra tinkama, o kokia ne, aptaria savo patirtis, atlikdami kūrybinę veiklą dalijasi įžvalgomis, kaip gali prisidėti saugoti planetos gamtą. Pavasario mėnesių vardai padeda susipažinti su kovais, balandžiais ir gegutėmis. Aptariant šių paukščių panašumus ir skirtumus, vertinamas skirtingas jų dydis, balsas ir gyvensena. Puoselėjama lopšelio-darželio aplinka padeda ikimokyklinukams ieškoti pavasario požymių. Pasėjus daržovių ir gėlių sėklų stebėti, kaip vystosi augalai. Tyrinėdami žemėlapį ir gaublį, mokytojo padedami, vaikai sužino apie mūsų planetos žemynus ir vandenynus, o atlikdami praktikos darbus ir žaisdami „žemynais“ ir gyvūnų figūrėlėmis patiria daug teigiamų emocijų. Pranešime skatinama ugdant vaikus atkreipti jų dėmesį į kitų, ypač kaimyninių, šalių aplinkosaugines problemas, nes upėmis ir oru plintantys teršalai, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys turi poveikį visai planetai.
Daryti pasaulį švaresnį
Ši kilni misija mokyklinukams irgi įmanoma.
„Paimkime pirštines, šiukšlių maišą ir surinkime šiukšles savo aplinkoje. Būtų šaunu, jei prisijungtų vaikų tėvai. Vaikams matyti, kad ir tėveliai (globėjai), šeimos nariai neabejingi numestai šiukšlei, aplinkotvarkos mokysis ir iš jų. Kita vertus, vaikus turime ugdyti taip, kad jie nepaliktų šiukšlių, tuomet nereikės ir rinkti“, – teigia pranešimo autorės ir ragina pavasarį įsijungti į kitų bendruomenių veiklas, pvz., organizuojamą akciją „Darom!“, rekomenduoja kviesti vaikus ir jų tėvelius daugiau vaikščioti pėsčiomis.
„Mūsų keliai taip užkimšti transporto priemonių, kad jau darosi rimta problema. Stovima spūstyse, be reikalo deginami degalai. Ir aplinkai nesveika, ir važiuojančių automobiliais emocinė sveikata prastėja. Vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu ne tik sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet pagerintų sveikatą bei fizinę formą. Būtų gerai, jei visi nors kelis kartus per metus tam ryžtųsi“, – įsitikinusios ikimokyklinio ugdymo specialistės. Be to, jos kviečia, užsiėmimu metu taupyti vandenį, popierių, elektrą, šilumą. Taip vaikai geriau supranta, jog tai padeda tausoti nuolat senkančius Žemės išteklius ir prisideda prie planetos išsaugojimo. Aptarus su vaikais oro taršą, didėjantį kenksmingų dujų kiekį atmosferoje ir planetos klimato kaitos problemas, pranešime akcentuojama ilgiau tarnaujančių daiktų naudojimo būtinybė.
„Šiandien nebeišsiverčiama be įvairiausių smulkių daiktų: dėžučių (popierinių ar plastikinių), maišelių, popieriaus, buteliuko vandens, vienkartinio naudojimo daiktų. Anksčiau ar vėliau visi šie mūsų naudojami daiktai virsta išmestomis šiukšlėmis. O jei pabandytume juos pakeisti ilgiau tarnaujančiais daiktais: įsigytumėte gertuves, priešpiečių dėžutes, daugkartinius daržovių ir vaisių maišelius ir pan.?“, – ragina R. Makarskaitė-Petkevičienė ir Viktorija Zavackienė.
Vaikų žodžiai ir darbeliai
Vaikų supratimą ir norą padėti Žemei pranešėjos iliustravo kūrybiniais ikimokyklinukų darbeliais ir išsakytomis mintimis. „Žemė džiaugiasi pirmaisiais žiedais. Verkia kai žmonės šiukšlina“, – samprotauja keturmetė Reina. O Vaidotas Žemės džiaugsmą įvardija pačių vaikų sodintų gėlyčių išsiskleidusiais žiedais, Agota vertina sprogstančių medžių pumpurėlius. Vartodami liūdesio ir džiaugsmo sąvokas vaikai kalba apie bundantį pavasarį ir kartu su Žeme liūdi dėl nupjauto medžio, aplinkos taršos ir kitų ekologinių problemų. Savo susirūpinimą Žeme ir jos ateitimi ugdytiniai vaizduoja piešinukuose, kituose vaikiškuose darbeliuose ir kritiškai vertina netinkamą elgesį gamtoje, aptaria žaliosios planetos skirtinguose žemynuose egzistuojančią gyvūnų įvairovę. Vaikų darbeliai ir mintys rodo, jog jie suvokia esantys Žemės dalimi, supranta planetos problemas, svarsto, aiškinasi dėl ko jos kyla ir galvoja, ką jau šiandien jie gali padaryti. Nors atliekų rūšiavimas, čiaupo užsukimas, elektros jungiklio išjungimas atrodo menki veiksmai, tačiau jie svarbūs, ateityje galintys skatinti didesniems darbams.
Gamtamokslinio ugdymo svarba
Apibendrindamos darbo su ikimokyklinukais sėkmę, abi pedagogės akcentuoja gamtamokslinio ugdymo reikšmę tolimesniam vaikų vystymuisi ir naudą visuomenei.
„Pirmieji pavasario žiedai ar parskridusių paukščių balsai ne tik suteikia teigiamų emocijų, bet ir siunčia žinutę, kad planetoje esame ne vieni, tad turime norėti ir mokėti darniai sugyventi su jais ir nepakenkti. Gamtinė aplinka, jos objektai labai svarbūs vaikų empatijai ugdytis, tad raskime progų vaikams visa tai geriau pažinti, domėtis tuo, kas ir kodėl vyksta“, – kviečia pranešimo autorės ir pabrėžia bendrumo jausmą.
„Daug veiklų, kuriose vaikai dirbo, kūrė, tyrinėjo, aiškinosi drauge, mokėsi vieni iš kitų, kartu sprendė problemas.Labai reikšmingas tėvų (globėjų) šeimos narių įsitraukimas, neabejingas požiūris į vaiko veiklas darželyje. Žaidimai, bendra veikla ugdo vaiko kalbą, mąstymą, dėmesį, savarankiškumą, emocijas, tobulina bendravimo įgūdžius. Žaisdami vaikai pastebi, kad tarp augalų gyvūnai gerai jaučiasi: turi maisto, gali pasislėpti, būna nematomi, nes susilieja su aplinka. Dykynėje visai kitaip. Įsijautimas į gyvūnų poreikius – tai empatijos ugdymo pavyzdys. Susidarę vaizdinį, kad mūsų planeta žalia, graži ir joje veisiasi daug gyvūnų, jie supranta, kad kiekvienas žmogus atsakingas už Žemės ateitį. Tyrinėdami, atlikdami praktines veiklas vaikai tobulina tyrinėjimo, problemų sprendimo, praktinės veiklos gebėjimus, semiasi darbinės patirties“, – teigiama pranešime.
Pavasaris vaikų gamtamoksliniam ugdymui – palankus metas, tačiau tvarumo idėjos svarbios visus metus. Užtikrinant kokybišką ugdymo procesą, daugelis pranešime išsakytų minčių ir idėjų sėkmingai gali būti taikomos dirbant nelengvą, bet labai reikalingą, darbą su ikimokyklinukais ir kitais jauno amžiaus vaikais.
Vacio Paulausko nuotrauka
Augusto Uktverio nuotrauka
Ritos Makarskaitės-Petkevičienės nuotraukos
