Vacys PAULAUSKAS
Mėgėjų žvejybos tarybos narys

Užtvankos – ne vien žuvims?..

Mėgėjų žvejybos tarybos posėdyje - apie užtvankas ir žuvis

2018-02-06 į posėdį rinkosi Mėgėjų žvejybos taryba (MŽT). Nors ji yra tik visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija, jos rekomendacinio pobūdžio išvados ir pasiūlymai teikiami Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms. MŽT veikla grindžiama demokratijos, teisėtumo, viešumo ir nešališkumo principais, tad kolegialiai svarstant klausimus ir priimant sprendimus išklausoma Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų, suinteresuotų mėgėjų žvejybos, žuvų apsaugos tobulinimu, nuomonė.

Nugriauti ar saugoti

Šią aktualią Lietuvai problemą savo pranešime „Upių ekologinis atkūrimas. Užtvankų šalinimas“ aptarė asociacijos „Baltijos vilkas“ savanorė Karolina Gurjazkaitė. Pasak pranešėjos, nuo XX a. pradžios Lietuvos ir Europos upės tvenkiamos energijos gamybai, laukų drėkinimui, potvynių reguliavimui. Tačiau užtvankų funkcinis laikas yra ribotas. Dažnai 40-60 metų statiniai tampa ekonomiškai ir techniškai nenaudingi.

„Šiuo metu Lietuvoje yra dešimtys avarinės būklės užtvankų, taip pat šimtai yra neinventorizuotos, apleistos ir nenaudojamos. Jos kelia grėsmę visuomenei ir aplinkai. Blogėjanti jų būklė ragina skubiai priimti sprendimus dėl šių statinių likimo“, – patikino K. Gurjazkaitė ir priminė suinteresuotų institucijų priešpriešą: remontuoti ar griauti Belmonto (Pučkorių) užtvanką („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 16; 27 ir 42). Pabrėžusi, jog Vakarų Europoje ir JAV užtvankų išmontavimas tapo naujosios aplinkosaugos eros simboliu, nes jų šalinimu siekiama atkurti upių hidromorfologiją ir pagerinti ekologines sąlygas migruojantiems gyvūnams, pranešėja detaliau kalbėjo apie hidrotechninių statinių šalinimo naudą. Ji teigė, jog būtina šalinti avarinės būklės, mažus ar nepelningus, pasenusius ir neatliekančius pirminės funkcijos, žalojančius svarbias, vertingas ar nykstančias gyvūnų rūšis ar jų buveines statinius. Pučkorių (Belmonto) užtvankos šalinimas atitinka visas nurodytas nuostatas. Svarbiausia, užtvanka blokuoja lašišinių ir kitų žuvų migracijos kelius.

Gaila, kol kas Lietuvoje aplinkosauga nelaikoma svarbiausiu faktoriumi ir, net esant pagrįstam poreikiui šalinti dirbtines kliūtis žuvų migracijai, dėl įvairių biurokratinių procesų iniciatyvos stringa arba tampa neįmanomos. Siekiant tinkamai spręsti Lietuvoje esančių užtvankų problemas MŽT siūlo: Aplinkos ministerijai ir žvejus mėgėjus atstovaujančių organizacijų atstovams teikti pasiūlymus Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektui; įvertinti problemas, susijusias su netinkamu užtvankų eksploatavimu ir imtis priemonių; sudaryti naikintinų užtvankų sąrašą.

Rūpestis ne vien lašišomis

MŽT pirmininkui Antanui Kontautui supažindinus su Lietuvos pasiūlymais Baltijos lašišos išteklių valdymo planui, daugiausia diskutuota apie plane numatomą reikalavimą pasiekti tam tikrą lašišinių žuvų jauniklių produkcijos kiekio padidėjimą visose upėse. Suprantant, jog jauniklių padidėjimas priklauso nuo konkrečios upės buveinių ir gali būti neįgyvendinamas, pasiūlyta žvejų mėgėjų organizacijoms teikti savo pasiūlymus Baltijos lašišos išteklių valdymo planui.

Lašišinių ir kitų žuvų populiacijas aktyviai saugo ir ragina tai daryti visus meškeriotojus visuomeninė gamtos apsaugos asociacija „Lašišos dienoraštis“. Jos atstovas Matas Jonaitis pristatė MŽT nariams siūlomus svarstyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus. MŽT, siekdama užtikrinti lašišinių žuvų apsaugą neršto ir migracijos metu, pritarė siūlymui įtraukti Šyšos ruožą nuo Šilutės miesto iki Katyčių gyvenvietės į Taisyklių 2 priedą. Jame – upės, kuriose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taip pat pritarta pasiūlymui pajūrio Šventosios ruožą nuo Laukžemės malūno užtvankos iki Luknės žiočių ir Kražantės ruožą aukščiau Kelmės užtvankos įtraukti į Taisyklių 4 priedą. Jame upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.

Svarstant pasiūlymą nuo gegužės 1 d. iki spalio 16 d. leisti tik „pagavai-paleisk“ lašišų ir šlakių žvejybą MŽT narių nuomonė nebuvo vieninga, todėl Lietuvos meškeriotojų sąjungai (LiMS) pavesta inicijuoti mokslo ir kitų kompetentingų institucijų atstovų darbo grupę. Ji apsvarstys MŽT narių diskusijų metu aptartus „Lašišos dienoraščio“ siūlymus, ruoš ir pasiūlys Taisyklių pakeitimus MŽT nariams.

Vertas dėmesio pasiūlymas sutrumpinti lašišų ir šlakių žvejybos draudimą Neries upėje iki gruodžio 25 d., paleisti sugautas lašišas ir šlakius Žeimenos ir Vilnios upėse ir uždrausti žvejybą gyvūninės kilmės masalais visose Taisyklių 2 priedo upėse.

MŽT posėdyje diskutuota: ar verta pritarti „Lašišos dienoraščio“ siūlymui uždrausti žvejybą gyva žuvele ištisus metus (išskyrus Kuršių marias), arba drausti žvejybą naudojant skritulius?..

Pasiūlymas drausti gaudyti mažesnes nei 50 cm lydekas sulaukė visuotinio MŽT narių pritarimo, tačiau nustatyti maksimalų gaudomų lydekų dydį ir kitus diskutuotus klausimus palikta toliau svarstyti minėtai darbo grupei, o Aplinkos ministerijai (AM) siūlyti, konsultuojantis su mokslo institucijomis, atrinkti Taisyklių 2 priedo upes, kuriose galėtų būti draudžiama žvejyba gyvūninės kilmės masalais.

Darbo grupei teks svarstyti tolimesnes salačių meškeriojimo perspektyvas, nes, siekiant apsaugoti salačių populiacijas, siūloma uždrausti žvejybą „laiveliais“ upėse.

Seliavos, nelegalūs tinklai ir Žuvininkystės įstatymas

Ilgą laiką seliavas žvejodavo tik verslininkai, bet mėgėjų žvejyba sparčiai vystosi, todėl meškeriotojai, sėkmingai gaudantys ežeruose stinteles, pradėjo meškerioti ir seliavas. Populiarėjant šių vertingų lašišažuvių būrio sykinių šeimos žuvų mėgėjų žvejybai AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė pasiūlė sudaryti daugiau laisvės žvejams mėgėjams ir leisti seliavų žvejyboje naudoti 12 kabliukų. Šiam pasiūlymui pritarta, nes 12 vienetų kabliukų jau leidžiama naudoti stintų žvejyboje.

Nors sugriežtinus aplinkos apsaugos kontrolę nelegaliai statančių tinklus brakonierių mažėja, visgi „tinklininkai“ dar neišnyko. Labai dažnai tinklus aptinka žvejai mėgėjai ir turi vadovautis nuostata:

„Draudžiama išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui telefonu 8 (5) 273 2995 arba bendruoju pagalbos centro numeriu 112.“

Povilas Paukštė pristatė siūlymą leisti žvejams mėgėjams savarankiškai ištraukti nelegalius tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius paleidžiant visas žuvis ir prieš tai pranešant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, padarant tinklų ištraukimo ir supjaustymo filmuotą vaizdo įrašą. MŽT nariai nutarė šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybes svarstyti minėtoje darbo grupėje. Joje turėtų būti aptartos galimybės suteikti platesnes teises visuomeninių organizacijų dalyvavimui sprendžiant aplinkosaugos klausimus.

MŽT posėdyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika informavo apie LRS Kaimo reikalų komiteto sprendimą, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti Žuvininkystės įstatymo projektą, nustatantį, kad visą žuvininkystės srities valstybinį valdymą, išskyrus žvejybos kontrolę, atlieka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

LiMS valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas atkreipė dėmesį, kad yra registruotas alternatyvus LRS narių grupės parengtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma įtvirtinti verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių marias ir specializuotą tam tikrų žuvų žvejybą. A. Kontautui pasiūlius pritarti Seimo narių grupės parengtam Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsavo 13 narių ir 1 susilaikė.

Vacio Paulausko nuotraukos