Atėjus šiltam metų sezonui meškeriotojus užgulė atviro vandens sezono rūpesčiai ir nauji mėgėjų žvejybos taisyklių ribojimai. Šiemet daugiau kainuoja (per 10 metų nebrangę) mėgėjų žvejybos leidimai.
Žvejų mėgėjų bendruomenė – daugialypė, todėl atsiradusios (ir ateityje numatomos) naujovės tenkina ne visus. Dėl to – sudėtingi tarpusavio santykiai ir nesutarimai.
Ypatingas dėmesys
Jo iš žvejų mėgėjų, aplinkos asociacijų, valstybės institucijų sulaukta per visus praėjusius metus. Aktualūs klausimai Aplinkos ministerijoje svarstyti balandžio mėnesį („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 10), o rugsėjyje problemų svarstymas pratęstas Lietuvos Respublikos Seime („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 18). 2023 m. gruodžio 19 d. iškilusios problemos aptartos Mėgėjų žvejybos tarybos (MŽT) posėdyje. Minėtuose renginiuose daugiausia diskutuota apie poreikį padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas ir griežčiau saugoti dideles, trofėjinėmis vadinamas, žuvis. Daug abejonių iššaukė Gamtos tyrimų centro (GTC) vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Astos Audzijonytės LR Seime išsakytas siūlymas 30 proc. gėlavandenių ir jūrinių žvejybos plotų paversti saugomomis teritorijomis, drausti jose bet kokia žvejybą, o žuvaujant likusiuose plotuose saugoti dideles žuvis ir įvesti maksimalaus dydžio limitą. Žvejai siūlymui dėl klimato kaitos drausti žvejybą trečdalyje Lietuvos žvejybos plotų prieštaravo. Kilo „migla“ ir dėl trofėjinių žuvų apsaugos. Dėl mokslinių tyrimų stokos neaišku, kokia šiuo metu yra didelių žuvų būklė Lietuvos vandenyse ir kokią įtaką joms daro žvejai mėgėjai bei dažnai griežtinamos mėgėjų žvejybos taisykles. Šiuo metu draudimas paimti dideles žuvis taikomas vandens telkiniuose, kur didelių žuvų padėtis tikrai bloga ir atlikti tyrimai nerodo žuvų išteklių būklės gerėjimo tendencijų. Nepritariantys naujam draudimui žvejai mano, jog efektyvesnė jau esamų draudimų kontrolė, pastangos žuvų išteklių atkūrimui, atneštų geresnių rezultatų ir nevaržytų žvejų mėgėjų naujais ribojimais. Tad priešprieša tarp atskirų žvejų mėgėjų grupių ir asociacijų – akivaizdi. Apie tai diskutuojama viešoje erdvėje ir Mėgėjų žvejybos taryboje (MŽT). Socialiniuose tinkluose pastebime, kaip pažangiais save laikantys, žuvis paleidžiantys, žvejai gėdina, pagal mėgėjų žvejybos taisykles daugiau ar didesnių žuvų, sugavusius. Kol kas, kaip elgtis su teisėtai sugautu laimikiu, kiekvienas meškeriotojas sprendžia pats. Jis gali paįvairinti pietų stalą, arba, žuvis paleidęs, ieško jų parduotuvėje ar prekyvietėje. Ši nuostata, pačiam apsispręsti, daugumai žvejų priimtina ir neturėtų būti naikinama.
Supratus, kad žvejybos draudimo trečdalyje vandens telkinių idėja per daug griežta ir skubota nuslopo, o didelių žuvų apsaugos siūlymas niekur nedingo. Asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovai, pasitarę su kitais idėjai pritariančias žvejais, pateikė Mėgėjų žvejybos tarybai tokį siūlymą, kurį įgyvendinus ne tik mažas, bet ir per dideles žuvis būtų privaloma paleisti. Pagal pernai gruodį vykusiame tarybos posėdyje pateiktą siūlymą, paimti būtų leidžiama lydekas nuo 50 iki 80 cm, sterkus nuo 50 iki 65 cm, šamus nuo 75 iki 120 cm, ešerius nuo 15 iki 30 cm, kiršlius nuo 30-37 cm, salačius nuo 50 iki 70 cm. Taip pat pagal pasiūlymą būtų privaloma paleisti visus sugautus marguosius upėtakius, ūsorius, lašišas ir šlakius. Papildomai siūlyta įvesti leidžiamų paimti ešerių skaičiaus limitą – 15 vnt. Kadangi pasiūlymo autoriai nei žuvų rūšių, nei dydžių pasirinkimo, tokios priemonės taikymo būtinybės pagrįsti nesugebėjo, MŽT tokį pasiūlymą atmetė, kaip nepagrįstą.
Žvejyba paleidžiant žuvis yra gana populiari. Pagal žvejų mėgėjų apklausos duomenis, pateiktus Aplinkos ministerijos užsakytoje Vidaus vandenų studijoje (2020 m.), 38 proc. apklaustų žvejų propaguoja žuvų paleidimą, 49 proc. vartoja žuvis maistui, 11 proc. dovanoja ir 2 proc. parduoda (žinotina, kad mėgėjų žvejybos metu sugautų žuvų pardavimą draudžia Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės). Tad paleidžiančiųjų žuvis žvejų skaičius gana nemažas, nors iš apklausos duomenų nėra aišku, ar jie paleidžia visas ar tik tas žuvis, kurių menkesnė kulinarinė vertė ir nemalonus jų dorojimas. (Atvirų pasisakymų, kas kokių žuvų nemėgsta, ar vengia su jomis terštis, gausu socialiniuose tinkluose.) Nepaisant to, galima teigti, kad nemažai sugautų žuvų sugrįžta atgal į vandens telkinius. Iki šiol toks savanoriškas žuvų paleidimas buvo skatinamas, o prievolė paleisti tik mažas, dar nespėjusias išneršti žuvis, įteisinta atsižvelgiant į moksliniais tyrimais pagrįstą jų brandos amžių. Be to, reglamentavimo priemonės taikytos specializuotai, konkretiems vandens telkiniams, atsižvelgiant į juose gyvenančias žuvis ir jų biologiją. Pvz., nustatyti konkretūs upių ruožai, kuriuose rudenį draudžiama žvejyba siekiant apsaugoti migruojančias lašišas ir šlakius, Merkio aukštupyje, kur susitelkia margųjų upėtakių populiacija, nustatytos jų žvejybos limituotos žvejybos sąlygos, kurios yra griežtesnės, nei bendrieji mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimai. Įvedus draudimą paimti dideles žuvis, už tokį pažeidimą grėstų administracinė atsakomybė ir būtų skaičiuojama žala gamtai. Jei siūlymo, paleisti dideles žuvis, autoriai savo sumanymo ir toliau neatsisakys, bus reikalaujama rimtų argumentų, lemiančių sprendimų priėmimą.
Padidėjo leidimo ir kortelės kainos
Būtinybė keisti nuo 2012 m. galiojančias mėgėjų žvejybos leidimų kainas pirmą kartą aptarta 2023 m. balandžio 14 d. Aplinkos ministerijoje organizuotoje konferencijoje „Mėgėjų žvejyba – pasiekimai ir ateitis“ („Žaliasis pasaulis“ 2023 m. Nr. 10). Nuo šių metų sausio 1 d., Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams įsigaliojus, nustatytos didesnės mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už žvejo mėgėjo bilietą, suteikianti teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose (teisės aktuose šie telkiniai vadinami telkiniais, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą), už metinį bilietą dabar mokama 30 Eur (buvo 14 Eur), mėnesinį – 10 Eur (buvo 5 Eur), dviejų parų trukmės – 3 Eur (buvo 1,4 Eur). Tad bilietų kainos padidėjo dvigubai. Nors įstatymo projekte buvo siūloma jas didinti dar labiau – iki 50 Eur už metus galiojantį ir 15 Eur už mėnesį galiojantį žvejo mėgėjo bilietą, visgi priimant galutinį sprendimą Seime, nuspręsta taip stipriai kainų nekelti.
Lygiai tiek pat (30 Eur metams, 10 Eur mėnesiui ir 3 Eur dviem paroms) kainuoja ir leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose (teisės aktuose šie telkiniai vadinami telkiniais, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą). Skirtumas tik toks, kad šie leidimai galioja konkrečiuose išnuomotuose vandens telkiniuose, kurie nurodomi ant leidimo. Taip yra todėl, kad lėšas už žvejybos leidimus renka vandens telkinių nuomininkai, kiekvienas už savo nuomojamą vandens telkinį. Siekiant paskatinti konkurenciją, Mėgėjų žvejybos įstatyme numatyta galimybė vandens telkinių nuomininkams išduoti leidimus, kurie suteiktų teisę žvejoti keliuose, ar visuose jų nuomojamuose vandens telkiniuose, o galimybė taikyti tokią kainodarą yra įgyvendinta Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).
Neretai žvejams kyla klausimų, kodėl privatūs asmenys – vandens telkinių nuomininkai turi teisę organizuoti mėgėjų žvejybą ir rinkti už ją lėšas, juk paprasčiau būtų visur žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą? Pirmiausia, ne visus vandens telkinius galima išsinuomoti. Didžiausi, rekreacijai svarbūs vandens telkiniai yra nenuomojami, jie įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nenuomojamų vandens telkinių sąrašą. Likusius vandens telkinius galima išsinuomoti, tačiau nuoma yra ne vien lėšų rinkimas už žvejybos leidimus, tai kartu ir nemaža atsakomybė. Vandens telkinių nuomininkai įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, kuris pirmą sykį nustatomas aukciono būdu ir gali būti labai įvairaus dydžio, priklausomai nuo to, ar yra daug norinčių vandens telkinį nuomotis asmenų (aukcioną laimi didžiausią nuomos mokestį pasiūlęs dalyvis). Jei nuomininkas 10 metų laikėsi įsipareigojimų ir pažeidimų nepadarė, jis įgyja teisę toliau nuomotis vandens telkinį be aukciono. Priėmus sprendimą išnuomoti vandens telkinį, asmuo, kuriam priimtas sprendimas, įsipareigoja vandens telkinį įžuvinti pagal 10 metų (visą nuomos laikotarpį) galiojantį žuvų įveisimo planą. Nuomininkai privalo organizuoti vandens telkiniuose mokslinius tyrimus, kurie reikalingi norint įvertinti, kaip keičiasi vandens telkinio žuvų ištekliai, pasirinkti tinkamiausią žuvų atkūrimo planą. Nuo praėjusių metų sudaryta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims sužinoti informaciją apie planuojamus ir atliktus įžuvinimus ir juose dalyvauti, nes informacija pateikiama likus kelioms dienoms iki suplanuoto įžuvinimo datos. Informacija teikiama ne tik apie žuvų įveisimą išnuomotuose vandens telkiniuose, bet ir valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie įžuvinami valstybės lėšomis. informaciją galima rasti Biologinės įvairovės informacinėje platformoje: https://zuvys.biip.lt/izuvinimas/planuojami-izuvinimai/.
Leidimai naudoti žvejybos plotus (leidimai, suteikiantys teisę nuomotis vandens telkinius) pradėti išduoti 2013 metais. Kadangi vandens telkiniai yra išnuomojami 10 metų laikotarpiui, pernai daugelyje jų nuoma baigėsi, netrukus kai kurie iš jų vėl buvo išnuomoti. Suprantama, žvejai nesuprato, kodėl vandens telkinys staiga dingo iš išnuomotų vandens telkinių sąrašo, o vėliau vėl atsirado.
„Per šiuos metus vandens telkinių sąrašas nusistovės ir artimiausius 10 metų tokių didelių pokyčių neturėtų būti. Pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. didesnių kaip 1 ha ežerų ir tvenkinių. Nuo 2013 m. iki 2023 m. pabaigos 758 vandens telkiniai buvo išnuomoti, o šiuo metu tokių vandens telkinių yra 561. Norint žinoti, koks žvejybos leidimas reikalingas, patariama pasitikrinti ALIS – Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje: https://alisas.lt/public-info/L03. Pasirinkus norimą rajoną, galima sužinoti, kurie vandens telkiniai jame yra išnuomoti, taip pat pamatyti, ar anksčiau vandens telkinys buvo išnuomotas, kada baigsis nuoma, ar vandens telkinyje organizuojama limituota žvejyba. Jau išsiaiškinus, kokio leidimo reikia, toje pačioje ALIS svetainėje galima bet kurį leidimą užsisakyti“, – informuoja mėgėjų žvejybos klausimus kuruojantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistas Povilas Paukštė. Žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę žvejoti vandens telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Limituota žvejyba gali būti organizuojama tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose. Kortelių kainos žvejybai neišnuomotuose vandens telkiniuose nuo šių metų taip pat padidėjo: parą galiojančios kortelės dabar kainuoja 5 Eur (buvo 2,5 Eur), savaitę galiojančios – 15 Eur (buvo 8 Eur), mėnesį – 30 Eur (buvo 14 Eur). Tuo tarpu kortelių, skirtų žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose, kaina ir anksčiau buvo gana didelė, galbūt todėl ji padidėjo tik simboliškai, vietoje buvusių 14 Eur parai, dabar jos kainuoja 15 Eur.
Meškeriotojų manymu, Mėgėjų žvejybos įstatyme įteisintas ir ne visai pavykęs reguliavimas, nes siekiant sudaryti galimybę pigiau žvejoti tiems, kas paleidžia sugautas žuvis, įteisinta dar viena nauja žvejybos leidimo rūšis – leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautų žuvų. Tokio leidimo kaina mėnesiui – 10 Eur, metams – 25 Eur. Idėja nebloga, tačiau svarstant įstatymo projektą ir sumažinus planuotą įprasto žvejo mėgėjo bilieto kainą nuo 50 Eur iki 30 Eur metams ir nuo 15 Eur iki 10 Eur mėnesiui, neatsižvelgta, kad liko nepakeista nuostata dėl pigesnių leidimų, nesuteikiančių teisės paimti sugautas žuvis, todėl dabar abiejų rūšių mėnesiniai leidimai kainuoja po 10 Eur, o metinis leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuoja tik 5 Eur pigiau už įprastą žvejo mėgėjo bilietą. Dėl to gali nutikti, kad bus žvejų, kurie per neapsižiūrėjimą įsigis ne tos rūšies leidimą. Ramu tiems, kam žvejybos leidimų nereikia. Be jų gali žvejoti valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir asmenys iki 18 metų.
Taisyklių pokyčiai ir nesutarimai
Nuo vasario 9 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose naikinamos (nuo 2013 m. egzistavusios) limituotos žvejybos sąlygos. Jos reiškė, kad žvejyba buvo ribojama griežčiau, nei leido Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Mėgėjų žvejybos įstatymas numato, kad limituota žvejyba – tai saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama, arba žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką. Anksčiau Nemuno deltoje buvo galima per žvejybą sužvejoti ne 5 kg, kaip įprasta, o 7 kg žuvų. Be to, reikėdavo įsigyti specialią žvejybai Nemuno deltos vandens telkiniuose skirtą kortelę. Panaikinus limituotos žvejybos sąlygas Nemuno deltoje galioja įprasta mėgėjų žvejybos tvarka, leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, per žvejybą sužvejoti 5 kg žuvų. Tiesa, išliko reikalavimas saugoti neršiančius karšius, juos ir toliau bus draudžiama žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.
Kiti pokyčiai kol kas tik projektuose. Jie 2023-12-19 viešai paskelbti svarstymui MŽT posėdyje. Jame Aplinkos ministerijos atstovai pristatė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą. MŽT nariai jam pritarė, jis šiais metais turi būti patvirtintas.
Taisyklių pakeitimo projekte numatoma atsisakyti draudimo nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejoti nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Draudimas buvo priimtas saugant migruojančias lašišas nuo „kabliautojų“. „Kabliavimu“ vadinama sunkiai kontroliuojama neteisėta žvejyba traukiant žuvis užkabinamuoju būdu. Vis griežtinant mėgėjų žvejybos taisykles, pasitikėjimas žvejais mėgėjais ir leidimas žvejoti miesto centre turi džiuginti visus Kauno meškeriotojus.
Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti MŽT siūlymą atsisakyti išimčių, koreguojančių žvejybos draudimų pradžios ir pabaigos datas šventinėmis dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimai negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Planuojamam įgyvendinti siūlymui pritaria ne visi žvejai, nes kiekviena papildomai išpuolusi žvejybos diena suteikia žvejui malonumą.
Žvejus mėgėjus džiugina Aplinkos ministerijos finansuojami ir vykdomi žvejams mėgėjams svarbūs žuvivaisos ir žuvų mokslinių tyrimų projektai. 2024 m. žuvų įveisimui skirta 250,4 tūkst. Eur. Kuršių marioms tyrinėti skirta 19, 8 tūkst. Eur, ežerų tyrimams – 70 tūkst. Taip pat 28,4 tūkst. Eur skirta „rekomendacijų dėl mėgėjų žvejybos reglamentavimo priemonių nustatymo parengimui“. Kaip paaiškino Povilas Paukštė, šis tyrimas skirtas reglamentavimo priemonių didelių žuvų apsaugai pagrindimui. Natūralu, jog žvejai klausia, ar yra duomenų, rodančių, kad tokios papildomos apsaugos apskritai reikia, ir ar draudimas yra geriausia priemonė žuvims apsaugoti? Jų manymu, žinant, jog visi didesni vandens telkiniai Lietuvoje tiriami nuolat, galima iš turimų tyrimų duomenų nustatyti, kokia yra didelių žuvų išteklių būklė, kaip ji keičiasi, ar reikia šias žuvis papildomai saugoti. Užtektų palyginti jau atliktų tyrimų duomenis. O norint dar tiksliau išsiaiškinti padėtį, reikėtų patikrinti, kaip sekasi įgyvendinti draudimus paimti dideles žuvis ten, kur toks draudimas jau yra taikomas.
Draudimas paimti dideles lydekas ir sterkus jau yra nustatytas vandens telkiniuose, kurių ekologinę būklę norima pagerinti. Manoma, kad padidinus plėšriųjų žuvų kiekį ir sumažinus karpinių žuvų, užtikrinat, kad nebus papildomos žmogaus sukuriamos taršos, pažeistų vandens telkinių ekologinė būklė turėtų pagerėti. Todėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse numatyta, kad draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm ir didesnes nei 90 cm lydekas ir sterkus Alytaus r. Alovės ežere, Telšių r. Biržulio ir Lūksto ežeruose, Elektrėnų sav. Ilgės ežere, Molėtų r. Ilmėdo ir Kiemento ežeruose, Kaišiadorių r. Kalvių ir Švenčiaus ežeruose, Skuodo r. Mosėdžio I tvenkinyje, Alytaus r. Neveiglo ežere, Šilalės r. Paršežerio ežere, Vilniaus r. Riešės ir Širvio ežeruose, Švenčionių r. Švento ežere, Lazdijų r. Veisiejo ežere. Šiuose ežeruose žvejyba leidžiama tik dirbtiniais masalais, naudojant 1 žvejybos įrankį, tuo tarpu karpines žuvis leidžiama žvejoti nemokamai.
Labai panašios žvejybos sąlygos nustatytos ir ežeruose, kuriuose organizuojama plėšriųjų žuvų limituota žvejyba: tai Zarasų r. ežeras Auslas, Trakų r. Didžiulis, Alytaus r. Gudelių ežeras, Molėtų r. ežeras Kertuojai, Varėnos r. Nedzingis, Lazdijų r. Seirijis, Molėtų r. Vastapas, Kaišiadorių r. Žaslių ežeras, Molėtų r. Žvernas. Šiuose ežeruose žvejoti leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lydeką, ne mažesnę kaip 65 cm ir ne didesnę kaip 90 cm, ir 1 sterką, ne mažesnį kaip 60 cm ir ne didesnį kaip 80 cm. Tikslas – išsaugoti gausesnę plėšriųjų žuvų populiaciją, dideles žuvis, kurios suteiktų malonumo spiningautojams. Be to, ir įžuvinamų lydekų bei sterkų privaloma į šiuos ežerus įleisti daugiau nei kitur.
Nesutarimai aštrėja
Nors MŽT siūlymą paleisti užkibusias „trofėjines“ žuvis atmetė kaip nepagrįstą, vasario 27 d.
Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtame derinimui Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekte numatoma, kad reikės paleisti didesnius kaip 30 cm ešerius, didesnes kaip 80 cm lydekas, didesnius kaip 65 cm sterkus ir visus marguosius upėtakius. Sterkų apatinė riba padidinama nuo 45 cm iki 50 cm. Šis Aplinkos ministerijos akibrokštas MŽT nariams ir daugumos meškeriotojų nuomonei sudrumstė ramybę ir atgaivino nieko gero nežadančius ginčus. Nors pasiūlymus dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki š. m. kovo 12 d., neigiami MŽT narių vertinimai pasirodė tą pačią vasario 27 dieną.
Dr. Tomas Virbickas (Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas) teigia:
„Kaip ir kiekvienoje gyvūnų populiacijoje, kuo vyresni individai, tuo jų natūraliai mažiau. Norint juos saugoti, reikia jų negaudyti, kas pasiekiama ribojant atitinkamų technologijų (o galbūt ir masalų) naudojimą. Vien dėl to, kad bus įvesta viršutinė riba, bet ir toliau bus palikta galimybė tikslingai ieškoti ir gaudyti, trofėjinių žuvų nepadaugės“. Jo nuomone, iš didelio gylio ištraukti ešeriai (dažnas reiškinys žiemą nuo ledo) bus ne tiek paleisti, kiek išmesti. Tai patvirtina ir dr. Linas Ložys – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas. Jo nuomone, keičiant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles turi būti pirmiausiai atlikta mokslinė studija, įvardinta problema ir sprendimo būdai, peržiūrėta kokia patirtis ir rezultatas kitose šalyse tokius ribojimus taikant. Kalbant apie marguosius upėtakius manoma, kad dėl jų paleidimo nepateikta visiškai jokių argumentų.
Kad aplinkos ministras ir LR Seimo Atlinkos komitetas ignoravo MŽT nuostatą piktinasi ir tinklaraščio „Romualdas Žilinskas – apie Žūklę“ redaktorius R. Žilinskas:
„Niekur nėra JOKIO PAGRINDIMO, JOKIO! Nes puikiai suprantama, kad anksčiau bandyti pagrįsti žodžiai yra laužti iš piršto, elementariai prasilenkiantys su realybe, ichtiologai tai paneigs, absoliuti dauguma žvejų paprasčiausiai juoksis. Moksliniai argumentai anuliuojami.“
„Aš suprantu, buvo mestos labai didelės pajėgos šitos nesąmonės propagandai ir manau, bus dirbtinai bandoma sudaryti įspūdį, kad meškeriotojams šitos nesąmonės labai reikia“, – susiklosčiusią padėtį vertina Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas.
Tarp MŽT narių kol kas tik vienintelis tinklaraščio „Kablys.lt“ redaktorius Dalius Rakutis teigia:
„Ilgalaikėje perspektyvoje iš šių pokyčių matau daugiau gero, nei blogo. Tiesiog nebevalgysime savo trofėjinių žuvų ir jų daugiau turėsime. Dėl ešerių sutinku, kad tai jautri žuvis ir traukiant juos iš gylių žiemą paleisti gyvų nepavyks. Bet gal ir žvejojančių juos gyliuose sumažės – kokia prasmė juose gaudyti, jei ir žuvies negali paimti, ir paleisti ją atgal gyvą? Džiugu, kad margųjų upėtakių upeliuose daugėja. Ateina principu „pagavai-paleisk“ gaudantis jaunimas. Jeigu šis principas upėtakių žvejyboje taps privalomas – tiesiog bus daugiau žuvies upeliuose“.
Numatomą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą neigiamai vertina vis daugiau meškeriotojų.
„Keistai ir nelogiškai atrodo kažkokie limitų ar kiekių įvedinėjimai visoje Lietuvoje pagal kelių ežerų tyrimus. Nes ežeras ežerui, tvenkiniui, karjerui ar balai nelygu. Todėl išvadas daryti ir pakeitimus galima įvedinėti tik tuose telkiniuose, kur buvo atlikti tyrimai, o ne visoje Lietuvoje tūkstančiuose telkinių pagal kelių telkinių neaiškius ir nepagrįstus tyrimų rezultatus“, – piktinasi žvejys Aurimas Kazlauskas.
Žuvų išteklių gausa rūpi ir Asociacijų sąjungai „Žuvininkų rūmai“ (ASŽR). Žinodama žvejų mėgėjų situaciją ir plėšriųjų žuvų stygių, ASŽR apgailestauja, kad 2022 metais sunaikintas lydekaičių ir seliavų veisimo medžiagą auginęs Ignalinos žuvų veislynas, kritikuoja Šilavoto karpių selekcinio veislyno uždarymą. Rūpindamasi papildomais žvejybos draudimais ir plėšriųjų žuvų įveisimu į Kuršių mariose, ASŽR rekomenduoja pavasarinio neršto metu dviem mėnesiams drausti žvejybą, paliekant stintų ir žuvų gaudymą moksliniams tyrimams. Taip pat siūlo kasmet Kuršių mariose įveisti po 10 mln. lydekaičių ir starkių, įpareigoti žvejus įrengti bent po 10 kvadratinių metrų dirbtinių nerštaviečių.
MŽT savo nepritarimą, dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto, išsakė kovo 11 d.
„Nenorime pastebėti, kad minimame Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių projekte numatomi įvesti žuvų minimalūs ir (ypač lydekų, starkių bei ešerių) viršutiniai dydžiai yra pateikti, neatsižvelgiant nei į Mėgėjų žvejybos tarybos nuomonę, nei į mokslininkų rekomendacijas, nei kaimyninių valstybių patirtį bei ten veikiančias taisykles. Tiek Mėgėjų žvejybos taryba, tiek ir didžioji Lietuvos mokslininkų ichtiologų dalis ne kartą pasisakė prieš viršutinių dydžių įvedimą. Tai galite matyti ir iš Mėgėjų žvejybos tarybos susirinkimų protokolų. Tokia tvarka, kaip siūloma projekte, netaikoma nei vienoje pasaulio šalyje, kuomet viršutiniai dydžiai būtų įvedami visiems vandens telkiniams, neatsižvelgiant į galimybes tokias priemones administruoti ir kontroliuoti jų vykdymą. Taip pat šis projektas neatitinka teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų principų“, – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms siųstame rašte teigia Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas.
Nusakęs tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo principus MŽT pirmininkas, apibūdindamas aiškumo principą pabrėžia:
„Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Reikia pabrėžti ir tai, kad MŽT stengiasi atstovauti, kiek tai įmanoma, visas meškeriotojų grupes bei jų interesus. Todėl, svarstant šį pasiūlymą Mėgėjų žūklės taryboje, dauguma MŽT narių (12 – prieš, vienas – už) nepritarė viršutinių žuvų dydžių įvedimui taip, kaip buvo pateikta pirminiuose pasiūlymuose – t. y. starkio, lydekos ir ešerio viršutinių dydžių įvedimui.
Visiškai aišku, kad tokią tvarką galima įvesti tik atlikus išsamius mokslinius tyrimus dėl potencialiai galimos žalos šioms ir kitoms žuvų rūšims ir žuvų bendrijoms, gyvenančioms gilesniuose vandens sluoksniuose. Sumeškeriojus ir paleidus šias žuvis, ypač ešerius, jie paprasčiausiai žūva. Upėtakių apsaugos priemonės iš viso nebuvo svarstytos MŽT, todėl MŽT visiškam upėtakių žvejybos draudimui nepritaria dar ir todėl, kad kaimyninėse šalyse juos gaudyti galima. Tai vers Lietuvos meškeriotojus, kurie nepritaria upėtakių gaudymui tik pagavai-paleisk principu, keliauti meškerioti į kaimynines šalis. Kas gali paneigti, kad tai nėra žvejybos priemonių (inventoriaus, aprangos), gidų paslaugų protegavimas, nustumiant nuo upių kitus meškeriotojus? Kalbant apie žvejybos upėtakiniuose upeliuose kontrolę, reikia gerai padirbėti, keliant jos kokybę.
Kitos priemonės, kurios pateiktos įsakymo projekte, buvo svarstytos MŽT ir Taryba joms didelių pretenzijų neturėjo, pastabos priimtos ar atmestos konsensuso pagrindu MŽT posėdžių metu“.
***
Iš įvairių siūlymų ir prieštaravimų gausos matyti, jog dabar egzistuojanti žvejybos tvarka tenkina ne visus žvejus vienodai, o dažnai keičiamos ir be galo ilgos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės meškeriotojams nepatogios. Ypač sunku jose susigaudyti vyresnio amžiaus, išmaniųjų technologijų nenaudojantiems žmonėms. Tikėkimės sulaukti šios pasiutpolkės pabaigos ir visuomenės sutarimo. Manau, to siekti turi ir Aplinkos ministerija, kuri primena:
„Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galioja draudimas žvejoti sterkus, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. – žvejoti kiršlius. Šiuo metu iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti lydekas bei žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), o iki balandžio 1 d. draudžiama žvejoti šamus“.
Redakcijos archyvo nuotraukos
