Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl tų, kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius
Kiek kartų per dieną pastebite gatvėje beglobį šunį arba katę? Tikriausiai atsakysite: tikrai ne vienas. Dažnas, pastebėjęs paklydėlį, tiesiog praeina pro šalį, kitas pagaili jo, bet bijo prisileisti arčiau. Nemažai yra ir tokiu, kurie jaučia norą sužeisti ar kaip kitaip kankinti gyvūnus gatvėje.
Retas pasirūpina gatvėje rastu benamiu gyvūnu, o dar retesnis, kuris priglaudžia jį savo namuose, ar suteikia reikiamą pagalbą. Vienintelė benamių gyvūnų viltis – prieglaudos. Jose paklydusiems, išmestiems ar sužalotiems yra suteikiama pagalba ir laikinas prieglobstis kol atsiras naujas šeimininkas.
Gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ vadovės Jurgitos Gustaitienės manymu, žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę apie gyvūnų prieglaudas. Galvojama, jog joms svarbu priglausti kuo daugiau gyvūnų. Tačiau prieglaudų siekis, kad beglobių gyvūnų liktų kuo mažiau, kad visi turėtų namus. Liūdnoka, jog prieš įsigydami katę arba šunį daugelis nesuvokia, kad tampa už juos atsakingi. Nepamąsto ir apie tai, kad galbūt gyvūnas, kaip ir žmogus, gali kažkada susirgti, ar jo išlaikymui gali tekti investuoti daugiau pinigų. Mano, jog lengviausias būdas bus to išvengti – atiduoti savo augintinį prieglaudai, nes tai nieko nekainuos.
„Dažniausiai beglobių gyvūnų organizacijos stengiasi gerai dirbti, stengiasi kiekvieną beglobį priimti ir atiduoti nemokamai, aprūpinti medicininiais poreikiais ir maistu. Tačiau turėtų būti formuojamas supratimas visuomenėje, kad gyvūnas yra vertybė, o ne laikinas daiktas, kuriam susirgus ar pabodus jo draugija bus išmestas į gatvę. Todėl mes taikome tokią praktiką: imame simbolinį mokestį už gyvūno paėmimą ir atidavimą, tam, kad žmogus išsiugdytų atsakomybę ir, jeigu jis neturi kelių eurų susimokėti už gyvūną, ar jis tikrai pajėgus jį išlaikyti?“, – sako J. Gustaitienė.
Atsižvelgiant į dabartinę gyvūnų prieglaudų situaciją, organizacijos ir toliau stengiasi pagelbėti kiekvienam likimo nuskriaustam, nors patalpos ir yra sausakimšos. Taip pat ne tik dirbantys žmonės prieglaudose, bet ir pastovūs savanoriai, savo laisvą laiką skiria beglobių gyvūnų lankymui, kasdieninei priežiūrai ar vedžiojimui. Džiugina ir tai, jog visuomet atsiranda žmonių, norinčių prisidėti prie pagalbos ir paaukoti maisto, lėšų ar kitų priežiūrai būtinų reikmių.
Ko labiausiai trūksta prieglaudoms? Kaip teigia „Nuaras“ darbuotojai, maisto dažnai gyvūnams pavyksta gauti iš savanorių, įvairių organizacijų ar kilniais tikslais norintiems padėti žmonių. Tačiau didžiąją dalį išlaidų sudaro gydymas.
AB „Kauno Grūdai“ jau ne pirmus metus prisideda prie paramos gyvūnų prieglaudoms. Šį kartą parėmę „Nuaras“ gyvūnų globos namus ne tik maistu gyvūnams, bet ir Frontline Combo preparatais nuo blusų, prisideda prie užtikrinto gyvūno paruošimo naujiems šeimininkams. Augintinis į naujus namus nori iškeliauti sveikas ir teikiantis šeimininkui džiaugsmą, o už suteiktą prieglobstį atsidėkos didele meile. Tai – didžiausias kiekvieno prieglaudos gyvūno troškimas.
„Dirbdami su veterinarine farmacija kartu jaučiame atsakomybę už visus gyvūnus. Kadangi Lietuvoje veikia daugybė gyvūnų prieglaudų, kai tik galime, prisidedame prie jų darbų pagelbėdami veterinariniais preparatais“, – sako „Kauno Grūdų“ veterinarinės farmacijos verslo produkto vadovė Aušra Tasiukevičiūtė.
Autorės archyvo nuotraukos
