Renginio metu...
„Kalneliai, ežerai / Ir sidabrinės brastos, / Pajūrio kopos, / Lygumos, / Miškai žali… / Žinau – / Nedidelis gimtasis mano kraštas, / Bet išmatuoti jį / Tiktai širdim gali“, – tokiais poeto Eugenijaus Matuzevičiaus žodžiais Švenčionių progimnazijoje prasidėjo 5-8 klasių mokinių gamtamokslinė konferencija „Tyrinėk, atrask, pažink“, kurios vienas iš tikslų – įgyti gamtinių ir aplinkos tyrinėjimo žinių.
Konferencijoje, kurią organizuoti paskatino mokinių iniciatyvumas ir domėjimasis mus supančia aplinka, perskaityti 8 pranešimai. Tai ne tik progimnazijos mokinių paruošti darbai, bet ir konferencijos svečių (Vilniaus universiteto fizinių mokslų daktaro, lektoriaus Andrejaus Spiridonovo, Sirvėtos regioninio parko vyr. specialisto kraštotvarkininko Mariaus Semaškos ir Sirvėtos regioninio parko vyr. specialistės ekologės Tatjanos Ivanovos) pranešimai.
Renginio pradžioje progimnazijos direktorius Jurijaus Semaško pasveikino susirinkusius mokinius, jų tėvelius ir visus svečius. Jis pasidžiaugė, kad vis daugiau mokinių jungiasi į gamtai neabejingų žmonių būrį, kad noriai atlieka gamtosauginius darbus, kad pagal galimybes geba atlikti tyrimus, juos apibendrinti, jog mokytojai myli gamtą ir geba tai įskiepyti savo mokiniams. Visiems konferencijos dalyviams direktorius palinkėjo įdomių minčių, bendravimo ir bendradarbiavimo.
Arensas Milaševskis, ekologinio klubo „Žuvėdra“ prezidentas, 8 b klasės mokinys, taip pat pasidžiaugė dideliu būriu bendraminčių. „Esame laimingi, – sakė A. Milaševskis, – kad turime visas galimybes tyrinėti ir mokytis. Mažai kas gali pasigirti tokiomis edukacinėmis aplinkomis kaip mes: didžiulis progimnazijos parkas labai gražiu pavadinimu „Svajonė“, naujausiomis technologijomis aprūpinta edukacinė laboratorija, įdomi ir patraukli pamokinė, ir nepamokinė veikla. Šiandien, konferencijos metu, bendraudami ir bendradarbiaudami su daug pasiekusiais žmonėmis, mes turėsime puikią galimybę ne tik perteikti savo praktiką, bet ir perimti žinias ir patirtį iš tų, kurie noriai sutiko visu tuo pasidalinti“.
Švenčionėlių miškų urėdijos atstovė Onutė Gylienė prasmingai kalbėjo apie gamtą, kvietimo kartu skaityti gamtos – pačios turiningiausios ir prasmingiausios knygos – puslapius, drauge mokytis tausoti mūsų bendrus namus – aplinką. Po to biologijos mokytoja Oksana Gončarova aptarė konferencijos programą. Tad renginio vedėjams Silvijai Sinytei ir Mantui Palažijai tereikėjo tik nuteikti visus ir visas rimtam darbui.
Pranešimai, kuriuos skaitė konferencijos dalyviai, buvo įdomūs, išsamūs, vaizdūs, gvildenantys aktualias problemas. Buvo aišku, jog mokiniai ir mokytojai susirūpinę dėl tam tikrų gyvūnų rūšių, domisi evoliucijos istorija ir fosilijų liudijimais. Tai įrodė 5c klasės mokinių parengti pranešimai: Dovydo Čepo – „Krokodilai“, Lino Dervinio – „Fosilijos“. Daug neįtikėtinų faktų pranešime „Rykliai“ pateikė 6c klasės mokinė Alvija Sosnauskaitė.
Smagu, jog mokiniai noriai tyrinėja aplinką, prie kurios gyvena. Progimnazijos parkas, kuris apima 3,74 ha plotą, – graži vieta poilsiui, pasivaikščiojimams ir, žinoma, puiki edukacinė vieta. Čia galima tobulinti ekologines žinias bei geriau pažinti aplinką. Juk parke auga daugiau nei 3000 vienetų įvairiausių medžių ir krūmų: kalninių pušelių, beržų, ąžuolų, klevų, kaštonų, sidabrinių eglių, pocūgių, juodųjų pušų, kėnių, maumedžių, žilvičių, liepų, raudonlapių klevų, dekoratyvinių kadagių, juodvaisių aronijų, jazminų, svyrančių blindžių, gudobelių ir kitų augalų. Mokiniai kasmet parūpina paukščiukams naujų inkilų, žiemą įrengia lesyklėles. Parke vykdomi įvairūs bendri projektai su miško urėdija, Sirvėtos regioninio parko direkcija. Jau minėtų L. Dervinio ir D. Čepo darbai „Gyvūnų pėdsakais“ ir „Smilginis strazdas“ būtent ir gimė lankantis progimnazijos parke. Mat jaunieji gamtininkai pastebėjo, jog jį ypač pamėgę kiškiai, geniai, strazdai, rado mokiniai ir stirnų pėdsakų. Šie pranešimai leido suprasti, jog labai įdomu ne tik vaikščioti po progimnazijos parką „Svajonė“, bet ir stebėti bei fiksuoti ten mėgstančius apsilankyti gyvūnus. Visi mokinių darbai sužavėjo nuoširdumu, kruopštumu ir mielu pristatymu.
Sirvėtos regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška perskaitė naudingą pranešimą „Lietuvos skruzdėlės“, o to paties parko vyr. ekologė Tatjana Ivanova – „Naktiniai pelkių drugiai“. Konferencijos dalyviai sužinojo daug vertingos informacijos, išgirdo įdomių tyrimų rezultatus. Labai džiugu, kad šių mūsų socialinių partnerių moksliniai darbai labai informatyvus, patrauklus pristatymas sudomino pagrindinius konferencijos klausytojus – mokinius. Jie pranešėjams pateikė daug klausimų, domėjosi jų veikla. Aiškūs ir išsamūs atsakymai, gebėjimas mokslo dalykus pateikti paprastai bei patraukliai paskatino jaunuosius gamtininkus imtis dar didesnių darbų stebint ir tyrinėjant gamtą.
Vienas iš pranešimų, kurio laukė konferencijos dalyviai – buvusio mūsų progimnazijos (tuomet Švenčionių vidurinės mokyklos) mokinio, ekologinio klubo „Žuvėdra“ nario, dabar Vilniaus universiteto fizinių mokslų daktaro, lektoriaus Andrejaus Spiridonovo pranešimas „Mokslinio darbo struktūra“. Dr. A. Spiridonovas kalbėjo apie mokslininko darbą, jo privalumus ir trūkumus, praktiškai parodė kaip taikomas vienas iš mokslininkų tyrinėjimams naudojamas metodas, aiškino, kokios sudedamosios dalys sudaro mokslinį darbą arba, kitaip sakant, nuo ko prasideda mokslinis darbas ir kada jis baigiamas. Buvo įdomu ne tik išgirsti mokslininko patarimus tyrinėjant aplinką, rengiant pristatymus, bet ir sužinoti apie jo paties, kaip mokslininko, karjeros kelią. Dr. A. Spiridonovas mūsų progimnazijoje lankosi ne vieną sykį. Jis, galima sakyti, mūsų jaunųjų gamtininkų bičiulis, o gal net ir globėjas. Nepaisydamas labai įtemptos savo darbotvarkės, visuomet suranda laiko mokiniams – priima Vilniaus universitete ir organizuoja nepaprastai įdomias veiklas ir, be abejo, atvyksta ir į progimnaziją. Susitinka su mokiniais, veda pamokėles, pabendrauja.
Konferencijos metu buvo organizuota ir praktinė veikla. Progimnazijoje naujai įrengtoje edukacijos laboratorijoje mokiniai ir konferencijos svečiai gamtoje vykstančius procesus stebėjo per 3D akinius, bandė į pagalbą pasitelkti robotus, tyrinėjimams pritaikyti „išmaniąsias“ staklytes, 3D spausdintuvą.
Konferencijos pabaigoje vyko pokalbis apie visos dienos veiklas. Patirtais įspūdžiais dalinosi visi: mokiniai, mokytojai, svečiai.
Apibendrindama visos konferencijos veiklą, mokytoja L. Semaško pasidžiaugė darbo rezultatais. Tuo, jog vis daugiau mokinių, kurie neabejingi gamtai, dirba kilnius darbus, rūpinasi žaliosios gamtos išsaugojimu. Tuo, jog tobulėjama, jog mokinių (jau norisi vadinti – jaunųjų mokslininkų) pranešimuose esama ir mokslo tiesų, jog jaunesniųjų gamtos draugų darbai jau gali lygiuotis į vyresniųjų pranešimus.
Visi konferencijos organizatoriai, t.y. ekologinio klubo „Žuvėdra“ ir jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai (ir jų vadovės mokytojos L. Semaško ir O. Gončarova), „Jaunieji gamtininkai“ (ir jų vadovė mokytoja L. Rutkovskaja) taip pat dėkojo konferencijos dalyviams už rimtą požiūrį į mus supančią aplinką ir kvietė dar aktyviau, drąsiau įsitraukti į bendras veiklas. Netgi surengti dar vieną konferenciją, tik šįsyk į svečius pasikviesti ir turima patirtimi pasidalinti su kitų mokyklų gamtininkais.
Progimnazijos direktorius dėkojo visiems konferencijos dalyviams, o ypač jauniesiems pranešėjams. Skatino juos eiti į priekį, tyrinėti, atrasti, pažinti ir įteikė konferencijos pažymėjimus bei atminimo dovanėles.
Smagu, kad ilgokai brandintos mokytojų ir mokinių mintys surengti konferenciją buvo įgyvendintos. Pačių mokinių smalsumas, mokytojų entuziazmas, administracijos paskatinimas ir padrąsinimas subūrė visus bendraminčius. Dabar galvose, kaip sakė patys mokiniai, dr. Andrejaus Spiridonovo pasakyti žodžiai, jog mokslas – tarsi šeštasis pojūtis, tarsi mikroskopas ar papildomi akiniai, kuriuos užsidėjęs pamatai daug daugiau įdomių dalykų pasaulyje. Svarbiausia – savyje pajusti, kad tai, ką darai, tau patinka.
Konferencija, kurioje mokiniai įgijo naujos patirties, žinių, teigiamų emocijų, naujų bendraminčių, baigėsi Žano Dorsto žodžiais: „Daug kas gali išsaugoti gamtą, bet ją apgins tik meilė. Gamta išliks sveika tik tuo atveju, jeigu žmogus nors truputį pamils ją vien todėl, kad ji nuostabi“.
Autorės archyvo nuotraukos
