Apie tai, kaip atrodys mokykla po kelių dešimtmečių ar dar vėliau, yra pagalvojęs kiekvienas mokinys. Būdami mokiniais, mokyklų ateities planus kūrė ir šiandienos mokytojai – galbūt noras keisti ir kurti būsimas mokyklas prisidėjo prie jų profesijos pasirinkimo. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) kuria Tvarių mokyklų programą, kurią numatoma skelbti jau kovo mėnesį.
Štai kodėl įdomu sužinoti kokiais požymiais pasižymi Tvarios mokyklos, kaip mokyklų tvarumas derės su Europoje ir pasaulyje vykstančia tvarumo banga.
„Žaliasis pasaulis“ kalbina LINEŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovą Almantą KULBĮ bei Tvarios mokyklos programos kūrėjus Donatą POCIŲ ir Tomą POCIŲ.
Kaip atrodys ateities mokyklos?
Turbūt jauni ir vyresni sutaria – mokykla kuo toliau, tuo stipriau ims panašėti į vietą, kurioje ne tik įgyjama žinių. Mokiniai mokykloje praleidžia nemažą savo gyvenimo dalį. Tačiau be mokymosi čia dalinamasi patirtimi, žaidžiama, susidraugaujama, sportuojama, įgyjama gyvenimo patirties. Ateities mokykloje reikia ne tik klasių ir laboratorijų, bet ir daug įvairesnės paskirties erdvių, kuriose skleistųsi mokinio (taip pat ir mokytojų) kasdieniai poreikiai ir bendruomeniškumo jausmas. Galbūt, ši aplinka taps ne mažiau svarbi, nei puikiai įrengtos klasės. Jau dabar pastebima, kad naujai statomose ar perplanuojamose mokyklose erdvės planuojamos kūrybiškiau, atsisakoma koridorių sistemos, gausėja transformuojamų erdvių, atsiranda spalvų, viešose erdvėse atsiranda galimybių judumui arba erdvių susikaupimui. Ateities mokyklos iššūkis – neutralumas anglies dvideginio emisijai ir ugdančios vidaus ir lauko aplinkos. Žinoma, ateities mokyklos – švarių technologijų mokyklos, naudojančios netaršią energiją, paliekančios minimalius atliekų srautus.
Kaip Europos žaliasis kursas paveiks ateities mokyklas?
Europos žaliasis kursas siekia iki 2050 sukurti neutralų klimato pokyčiams žemyną, tačiau mokyklų programos, o ypač aplinkos ir infrastruktūra nepakankamais tempais prisitaiko prie iššūkių. Svarbu ir tai, kad atliekami infrastruktūros tvarūs pokyčiai ganėtinai retai turi bendrybių su ugdymo procesu – mokiniai nesužino, nesuvokia vardan ko atliekamos pastatų renovacijos, atnaujinimai, kitaip tariant tvarus mokyklos pastatas gali neteikti žinių ir neformuoti mokinio vertybių sistemos.
Lietuvos neformalaus švietimo agentūra inicijuoja Lietuvos mokyklų tvarumą. Kaip bus įgyvendinama programa?
LINEŠA siekis – Tvarios mokyklos programos įgyvendinimas iki 2030 metų. Sukurtoje strategijoje numatyta pilotinė 20 savivaldybių įtrauktis 2024 m., pirmųjų 150 mokyklų tinklo formavimo patirties analizė. Sukurtas mokyklų vertinimo/įsivertinimo vadovas ir metodika, sukurtas ekspertų ir konsultantų ratas, parengta viešinimo strategija.
Per tris metus tikimasi į Tvaraus švietimo programą įtraukti visas Lietuvos savivaldybes, o kiekvienoje jų turėti po tvarių mokyklų koordinatorių. Kartu numatytas kvalifikacinių renginių ciklas savivaldybių koordinatoriams ir mokyklų vadovams, tarptautinės patirties mainai, tarptautinės konferencijos.
Neseniai pasirodė metodinė priemonė „Vadovas mokyklų edukacinėms erdvėms kurti ir naudoti“, kurio autoriais esate. Kokių patarimų tvarių mokyklų aplinkų kūrėjai gali rasti?
Edukacinių mokyklų erdvių kūrimui skyrėme daugiau nei 10 metų – rengti konkursai, seminarai, užsienio vizitai. Šis metodinis leidinys – vienas pirmųjų, siekiantis apibendrinti edukacinių erdvių kūrimo patirtį, pateikti srities profesionalų nuomonę ir patarimus, palengvinti mokykloms ugdymo proceso.
Devyniuose skyriuose aptariama edukacinių erdvių samprata, edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo vadybos bruožai, edukacinės erdvės mokyklos viduje, mokyklos lauko aplinka, jos zonavimas, funkcijų įvairovė ir vienovė, vidaus ir lauko edukacinių erdvių jungčių kūrimas. Skiriama vietos ir virtualioms edukacinėms aplinkoms – juk jos yra mokyklos edukacinės erdvės tęsinys. Leidinį visi norintys lengvai gali rasto ir naudoti elektroniniu formatu, buvo išleistas ir spausdintas variantas.
Kokios šalies/šalių pavyzdžiu seksime? Galbūt kažkokia šalia jau yra prototipas/siekiamybė ir šiandien atsižvelgiame į joje vykstančius veiksnius?
Tvarių mokyklų galima rasti visame pasaulyje. Pavyzdžiui, viena tvariausių mokyklų yra Balio saloje, Indonezijoje. Tai svajonių mokykla, kurioje vaikai mokosi gamtoje ir iš gamtos bambuko klasėse, o mokykloje naudojama 80 atsinaujinančios energijos, valgomas mokyklos aplinkoje užaugintas maistas.
Tačiau daugiausiai tvarių mokyklų yra Skandinavijos valstybėse, taip pat Nyderlanduose, iš artimų kaimynų – Estijoje. Galbūt ne visiems lietuviams patinka minimalistinis stilius, tačiau daug patirčių galima tiesiog perimti diegiant mūsų šalyje. Mokyklų pastatai, jų energetiniai rodikliai, šildymas, vartojimo kultūra, mokinių mityba, bendruomeniškumas – Šiaurės šalių mokyklose gausu pavyzdžių, kurie jau šiandien atkeliauja ir į mūsų mokyklas.
Ar mokytis tvarumo gali būti įdomu?
LINEŠA kartu su partneriais iš Švedijos organizacija „Klimat Kall“ ir Švedijos institutu (Swedish Institute) parengė naują metodinę priemonę mokiniams nuo 12 metų. Įprastas kortas primenantis žaidimas skirtas pažinti klimato pokyčių ir mūsų kasdienio vartojimo įpročių sąsajoms.
Žaidimo „Klimato svarstyklės“ žaidėjai geriau supras, kokį poveikį klimatui turi kasdieniai vartojimo įpročiai. Garantuotos gyvos diskusijos ir netikėtų atradimų akimirkos. Žaidimo rengėjai tikisi, kad mūsų poveikio klimatui pažinimas keis vartojimo įpročius ir skatins mažinti išskiriamą anglies dvideginio pėdsaką.
Mokyklų aplinkos svarbu. Tačiau kaip įsitrauks mokiniai, ypač patys jauniausi? Neseniai paskelbtas Žaliasis pavasario žaidimas – „Susirask draugą!“. Kokių draugų ieškos vaikai?
Kasmet skelbdavome konkursą „Žalioji palangė“. Šiais metais renginys skiriasi, o kadangi dalyvaudavo šimtai mokyklų, tikimės, kad žaliųjų draugų ieškos tūkstančiai mokinių. Kviečiame vaikus pasinerti į žalią kelionę ieškoti gamtos stebuklų. Siūlome sukaupti nuotykių ieškotojo rinkinį iš sėklų, dirvožemio ir truputį kūrybiškumo, ir keliauti į paslaptingą augalų pasaulį! Ekologinį konkursą „Žalioji palangė“, organizuoja LINEŠA kartu su VU Botanikos sodu, o nuostatus galima rasti tinklalapyje www.linesa.lt.
Pokyčiai Tvariose mokyklose vyks ne tik aplinkose, bet ir mokyklų bendruomenėse. Ko turėtų nebelikti Tvariose mokyklose?
Mokyklos bus kuriamos mokinių ir kitų bendruomenės narių gerovei ir tuo pačiu prisidės prie planetos išsaugojimo. Mokinių gyvenimas turėtų lengvėti, tapti įdomesniu, vaikas norės daugiau laiko leisti mokykloje. Tam mokykla turi tapti išmani, technologiška, tvarių aplinkų ir naudojamų medžiagų, įtrauki ir kuo mažiau priminti vietą, kurioje mokinys kasdien privalo praleisti 6-7 savo gyvenimo valandas. Dings nejaukios spalvos, keisis planavimas, kursis papildomos galimybės. Kalėjimus primenančios mokyklos ilgainiui nyks, užleisdamos vietą įtraukioms ir ugdančioms aplinkoms.
Tik iš pirmo žvilgsnio siekiai gali atrodyti tolimi, žinant, kad mokyklų Lietuvoje mažėja, daug jų uždaromos. Kita vertus, jau šiandien mokyklos sparčiai keičiasi. Tikimės, kad įsivyraus visuminis požiūris į tvarumo ugdymą ir per kelis metus pavyks pasiekti akivaizdžių rezultatų.
LINEŠA archyvo nuotraukos
