Sėkmingas miesto bendruomenių darbas labai priklauso nuo įstatyminės bazės, savivaldybių ir seniūnijų požiūrio į jas. Tai, kalbėdami apie Vilniaus Žirmūnų mikrorajono žaliąjį rūbą ir gyventojų poreikių tenkinimą, akcentavo Petras ir Martynas Demšės. Turbūt nedažnai pasitaiko, kad bendruomenės veiklą puoselėtų kartu tėvas ir sūnus. 1942 m. gimęs Petras Demšė, 2009 m. įkurtos asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ pirmininkas, o sūnus Martynas – valdybos narys, Žirmūnų vietos bendruomenių tarybos pirmininkas, Vilniaus bendruomenių asociacijos tarybos narys. Puoselėjant gyventojų bendruomeniškumą ir siekiant, kad Žirmūnai taptų pavyzdiniu mikrorajonu, P. Demšės sukaupta gyvenimiška patirtis: turima inžinieriaus mechaniko kvalifikacija, generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos senais laikais garsioje Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, darbas Vilniaus miesto savivaldybėje ir dabar aktyvi visuomeninė veikla, yra didžiulė paspirtis visai Žirmūnų bendruomenei.
Sūnus Martynas Demšė šiuo metu dirba poskyrio budėtoju Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate.
Kritika neūkiškumui
Žirmūnus juosia Neries upė, ir šio mikrorajono bendruomenė puoselėja viziją upės pakrantę paversti puikia poilsio rekreacine sveikatingumo zona įvairaus amžiaus žmonėms. Apžiūrint teritoriją tarp Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos bei Neries abu pašnekovai džiaugiasi jau nuveiktais darbais, tikisi įgyvendinti bendruomenės lūkesčius. Tai nelengvas uždavinys ir, anot didžiulę darbo patirtį turinčio Žirmūnų bendruomenės pirmininko, negerai, kad seniūnijos dirba neturėdamos savo finansų, savo fondo, kurį, pasitarus su bendruomene ir vietos gyventojais, būtų galima nukreipti ten, kur labiausiai reikia. Nepatenkinti pašnekovai ir viešųjų pirkimų tvarka.
„Viešųjų pirkimų konkursai reikalingi tik stambiems projektams, o ne kiekvienos dienos reikmėms. Norint vengti nesąmonių, reikia keisti įstatymus, – įsitikinęs P. Demšė. – Įstatymų leidėjai nutolę nuo tų problemų ir nesigilina į realias situacijas“.
„Skaičiuojant centus, nenorima skaičiuoti milijonų, kabinėjamasi prie kokių popieriukų, pieštukų ar kitų smulkmenų, o bendras vaizdas nematomas. O kai prioritetai ne taip sustatyti, tada ir pinigų nėra,“ – antrina tėčiui sūnus ir mini konkretų atvejį, kai paskelbus viešojo pirkimo konkursą dauginimo aparatui įsigyti, vėliau tenka vėl skelbti konkursus, popieriui, kasetėms, aptarnavimui. O galėtų viskas būti perkama iš to paties sertifikuoto tiekėjo, be jokių konkursų.
„Štai, renovavo Žirmūnuose Vilniaus miesto savivaldybės centrinę biblioteką. Po renovacijos metus jos pastatas stovėjo tuščias. Biblioteka nedirbo, nes užtruko viešųjų pirkimų konkursai baldams ir orgtechnikai įsigyti“, – piktinasi neūkiškumo apraiškomis M. Demšė. Vertindamas seniūnijų darbą pašnekovas mano, jog labi blogai, kad jos neturi finansinio savarankiškumo. Joms priskirta daug biurokratinių pareigų, nereikalingų gyventojams funkcijų, o bendravimui su žmonėmis ir realių problemų sprendimui nėra nei laiko, nei lėšų.
Sukurti „Žirmūnų sodą“
Vaikštant po anksčiau krūmynais apaugusį, o dabar talkų metu aptvarkytą parką abu pašnekovai, kaip tikri šeimininkai, vertina kas padaryta ir planuoja ateities darbus.
„Parke buvo užaugęs šabakštynas, todėl organizavome savanorių talkas, kad teritorija prašviesėtų. Anksčiau čia rinkdavosi asocialūs asmenys, buvo daug šiukšlių. Išvežėme jų kelias mašinas, – įvardija ankstesnę padėtį bendruomenės pirmininkas. – Dabar vaizdas pasikeitė. Talkinant daug padėjo progimnazijos kolektyvas. Pavasarį metas pastangas atnaujinti. Viena blogai, kad nereguliariai pjaunama žolė. Žmonės skundžiasi atkutusiomis erkėmis, o žolė toliau auga. Ji turėtų būti mažiausiai tris kartus pjaunama, bet to nedaroma ir sakoma, kad nėra pinigų.“
Bendruomenė siekia, kad Neries pakrantėje būtų įrengti dviračių takai, valčių prieplaukos, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, bėgimo ir sveikatingumo takai, treniruoklių aikštelės, aktyvaus poilsio priemonės senjorams ir neįgaliesiems, riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių aikštynai su rampomis ir tramplynais.
„Būtina atnaujinti per 50 metų susidėvėjusią, morališkai pasenusią progimnazijos stadiono struktūrą. Vilniaus miesto savivaldybėje lėktuvams, taksi pinigų yra, o čia jų atseit trūksta,“ – piktinasi P. Demšė ir tikisi geresnio ūkininkavimo iš naujos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero.
„Aplink progimnaziją ir paupyje norima padaryti miesto poilsio zoną su pasivaikščiojimo takais, suoliukais, pavėsinėmis, – antrina M. Demšė. Koncertams reikalinga ir vasaros estrada, vieta gyventojų susirinkimams ir įvairiems renginiams. Mūsų siekis Neries pakrantę paversti poilsio rekreacine sveikatingumo zona įvairaus amžiaus žmonėms. Norime toje vietoje sukurti „Žirmūnų sodą“. Tam 2012 m. kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. Jono Jakaičio vadovaujama specialistų grupė ir bendruomenė parengė šios teritorijos plano pirmojo etapo koncepciją ir projektą „Žirmūnai – žydintis sodas“. Jame numatyta vietoje krūmynų, savaime išaugusių medynų įrengti bendruomenės susibūrimams skirtą erdvę. Sukurtas traukos centras papildytų Emilijos Pliaterytės progimnazijos sporto aikštynus, būtų jų natūrali tąsa. Kuriamas parkas ir progimnazija užimtų apie 12,34 ha teritoriją. Vilniaus savivaldybė projektą gavo, bet iki šiol niekas juo nesidomi ir jokie darbai nepradėti.“
Matant, kiek daug padaryta gamtos labui, pradedi tikėti Žirmūnų bendruomenės sėkme ir įsivaizduoti su egzotiniais medžiais ir krūmais įrengtą mini botanikos sodą, ekodaržus, laiku kerpamas dekoratyvines vejas ir parku besidžiaugiančius Žirmūnų mikrorajono gyventojus.
Bendruomenės daržas
Pasakodami apie prasmingus bendruomenės renginius pašnekovai džiaugėsi ne vien aplinkos tvarkymo talkomis, bet ir Pasaulinės gyvūnų dienos minėjimais, žiemos sporto šventėmis bei kitokiomis VšĮ „Sveikas miestas“ organizuojamomis varžybomis. Neapsieita be gyventojų susitikimų su įvairių sričių specialistais, diskusijų aktualiais klausimais. Asociacija „Žirmūnų bendruomenė“ – aktyvus Vilniaus aplinkosaugos forumų dalyvis. Š. m. kovo 19 d. pristatė „Žirmūnų parko“ koncepciją, projektus ir veiklas.
Vaisinga bendrystė Žirmūnų bendruomenę sieja su Emilijos Pliaterytės progimnazija.
„Kartu už bendruomenės ir progimnazijos lėšas atnaujinome paplūdimo tinklinio aikštelę. Ja, suderinus laiką, naudojasi ir bendruomenės nariai, – paaiškino M. Demšė. – Su šia mokymo įstaiga kartu dalyvaujame projekte „Daržas visiems“. Šios veiklos tikslas nedidelėje teritorijoje įrengti edukacinį daržą, kuriame būtų galima užsiauginti daržovių, vaistinių ir prieskoninių augalų, ir kuriame aplinka turėtų būti patogi visiems, ir turintiems negalią, ir mamoms su vežimėliais, ir vyresnio amžiaus žmonėms.“
„Pernai daržas buvo neaptvertas ir nebuvo saugus. Vasarą kažkas salotas, ridikėlius ir kitas daržoves nurinko. Tikėkimės, kad tai buvo neišgalintys jų nusipirkti. Tokia labdaros forma – nieko blogo. Juolab – daržovės augo ekologiškos, – šypsosi Žirmūnų bendruomenės valdybos narys. – Dabar daržą nuo svetimų saugos tvora. Sėklų jau turime ir jas daiginame. Darže įrengsime nuo žemės paviršiaus pakeltas lysves. Tai padės krapštytis darže senuoliams ir neįgaliesiems. Progimnazijos mokiniams ir mikrorajono gyventojams daržas atliks edukacinę funkciją. Jo dėka bus propaguojama sveika gyvensena, aktyvaus laisvalaikis gamtoje, ekologinė žemdirbystė. Auginant daržoves aptarsime kompostavimo ir tausojančio laistymo temas.“
„Daržo visiems“ idėja aktuali daugiabučių namų gyventojams“, – pastebi bendruomenės tarybos pirmininkas. Jo nuomone, turėti darželį gali turėti kiekvienas namas.
„Pasaulyje tai labai populiaru, prie kiekvieno daugiabučio turėti pasodintą darželį. Ten sodinama ir ant stogų, bet mums tai neaktualu, turim pakankamai žemės ir stogų nereikia, – propaguodamas darželius įsitikinęs P. Demšė. – Prie namų yra vietos gėlėms, vaistiniams ir prieskoniniams augalams, lietuviškų veislių daržovėms. Pabendrauti kieme ypač malonu senjorams. Tai nuima stresą, gerina nuotaiką. Būna, kartais ateina žmogus į priemonę skeptiškai nusiteikęs, o po darbo visai kitoks. Pasibuvus, arbatėlės išgėrus – nuotaika kita, susvetimėjimo kaip nebūta“.
Atsisveikinant M. Demšė atkreipė dėmesį į savotišką raudonųjų ąžuoliukų jaunuolyną. Vieni jų išdygę savaimę, o kiti atsirado padedant žmonėms. Jie, tikėdami, jog šių ąžuolų gilės išbaido kurmius, kiša juos į kurmiarausius ir taip padeda plisti iš Šiaurės Amerikos kilusiam, 1724 m. introdukuotam Europoje, medžiui. Raudonojo ąžuolo sinonimas yra šiaurinis ąžuolas, o kartais jis dar pavadinamas kanadiniu ąžuolu.
Autoriaus nuotraukos
