2020 07 02 sostinės viešbutyje „Crowne Plazza“ surengtoje „Geologų dienos“ konferencijoje, kaip jau rašėme „Žaliojo pasaulio“ 27-ame numeryje, šalies geologų bendruomenės nariai (telkiami ir Geologijos įmonių asociacijos prezidento Sauliaus Gegiecko bei Antano Giedraičio fondo valdybos pirmininko, ir UAB „Grota“ vadovo Antano Marcinonio) pasakojo apie esamas problemas, kartu žvelgiant, tarsi sinoptikams, ir į ateities „orus“, kurie galėtų būti palankesni tiek gamybininkams, tiek ir mokslininkams.
Praėjusiame numeryje užsiminėme, jog minėtoje konferencijoje realizuotas savitas siekis: unikaliai pagerbti nusipelniusieji Lietuvos geologijai ir kultūrai iškilūs žmones. Tai padaryta tarsi glaudžiantis prie garsaus praeities geologo Antano Giedraičio, prie įsteigtojo jo vardu pavadintojo fondo. Šiame fonde jau gal prieš kurį laiką kilo idėja: iškilius dabartinius geologus apdovanoti Antano Giedraičio fondo garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“.
Antano Giedraičio fondo pristatymo bei apdovanojimų teikimo ceremonijos pradžioje žodį tarė minėtojo fondo steigėjai: akademikas Algimantas Grigelis ir prof. habil. dr. Juozas Paškevičius – garbaus amžiaus asmenybės.
Prof. habil. dr. Juozas Paškevičius (sulaukęs jau 96 metų, tačiau žvalus, einantis kiek pasiramščiuodamas lazdele), aptarė geologo Antano Giedraičio gyvenimą bei veiklą.
Akademikas Algimantas Grigelis atsiduso, jog Aplinkos ministerija taip ir neatsigręžia veidu geologų link.
„Būtų gerai, jei bent vienas iš viceministrų turėtų vyriausiojo geologo įgaliojimus ar kompetencijas, kad galėtų garbingai pabūti su mumis“, – sakė akademikas Algimantas Grigelis, kartu priminęs, jog ir mokslas geologams yra atviras.
„Kodėl mes pasirinkome Antaną Giedraitį? 1992-ais susiformavo Nacionalinis geologų komitetas, kuris įsteigė pirmąją nacionalinę Juozo Dalinkevičiaus vardinę premiją, kurios skyrimą (teikiama kas 4 metai) iki šiol kuruoja Mokslų akademija. Kyla abejonė: ar šia premija galima pagerbti visus, kurie yra iš tikro nusipelnę?
1994-ais šeši mokslininkai geologai pelnė Valstybinę mokslo premiją už monografiją „Lietuvos geologija“. Tada ir buvo nutarta, jog reikia įsteigti Antano Giedraičio geologijos fondą, paaukojant iš gautosios Valstybinės mokslo premijos nuo kiekvieno asmens po 1000 litų. Tad įstatinis fondo kapitalas visą laiką buvo 6000 litų. Tada buvo labai geros bankų palūkanos (kasmet – 12 proc.), kurias vėliau bankininkai naikino… Iš tų palūkanų premijavome keletą jaunų mokslininkų (pirmasis buvo Saulius Gadeikis, vėliau – Miglė Stančikaitė, Sigitas Radzevičius, Tamara Kuzavinienė). Pranykus palūkanoms tokios galimybės nebeliko. Nebeliko ir vieno iš minėto šešetuko – Povilo Suveizdžio. Reikėjo permainų, tad prof. Juozas Paškevičius, dr. Narbutas ir aš sprendėme susibūrę: ką daryti? Pasiūlėme Antano Giedraičio fondą perduoti Geologijos įmonių asociacijai, laikinuoju fondo administratoriumi pasikviečiant Antaną Marcinonį. Tada gimė ir idėja dėl „Auksinio geologo plaktuko“. Buvo pagaminta per metus 12 „Auksinio geologo plaktukų“. Šiandien apdovanojami 6 Antano Giedraičio fondo steigėjai ir 6 mokslo ir verslo atstovai“, – kalbėjo akademikas Algimantas Grigelis.
Saulius Gegieckas priminė, jog apdovanojimai „Auksinis geologo plaktukas“ skiriami Antano Giedraičio fondo tarybos (joje – garbingi geologai, praktikai ir mokslininkai) sprendimu. 2020-03-13 vyko pirmasis minėtos tarybos posėdis, kuriame buvo priimti ir fondo nuostatai, nutarta ką apdovanoti.
… Atėjo metas maloniai apdovanojimų ceremonijai, kuriai tarsi dirigavo Saulius Gegieckas (Antano Giedraičio fondo valdybos pirmininkas, Geologijos įmonių asociacijos prezidentas), aptaręs visus „trasos“ ženklus ar apraiškas einant garbės ženklo „Auksinis geologo plaktukas“ link.
Be abejo, reikėtų priminti, jog garbės ženklas „Auksinis geologo plaktukas“ taipogi turi ir itin konkrečius autorius arba kūrėjus: dailininkė Miglė Datkūnaitė ir juvelyras Ramūnas Bilinskas.
Skelbiama, jog garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“ apdovanojami: akademikas Algimantas Grigelis, akademikas Vytautas Juodkazis (atsiėmė anūkė), dr. Valentinas Kadūnas (atsiėmė brolis Kęstutis), dr. Vytautas Narbutas, prof. Juozas Paškevičius, prof. Povilas Suveizdis (po mirties atsiėmė giminaitė), Jonas Banėnas („Kauno hidrogeologija“ vadovas), profesorius Algirdas Jurgaitis, habil. dr. Valentina Karatajūtė-Talimaa, habil. dr. Ona Zinkevičiūtė-Kondratienė, akademikas Gediminas Motuza-Matuzevičius, Krasnojarsko universiteto profesorius Saulius Sidaras ( atsiėmė sūnus, Vilniuje gyvenantis advokatas).
… Įsidėmėjau Sauliaus Sidaro sūnaus, kuris atsiėmė apdovanojimą tėvui, žodžius apie tai, jog kiti galėjo vadovauti mokslininkų kolektyvams, o Sauliui teko daug metu „vadovauti“, kaipo tremtiniui, tik šunų kinkiniams, kol galų gale tapo Krasnojarsko universiteto profesoriumi, sukūrė tris unikalias laboratorijas, daug jėgų skiria Krasnojarsko krašto tremtiniams, jų kapų priežiūrai. Tačiau Saulius Sidaras, kurio žodžius perskaitė Vilniuje gyvenantis sūnus, tiki: mes kartu – Lietuva.
Antanas Giedraitis (lenk. Antoni Karol Giedroyć, gimė 1848 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrityje, Karvio dvare; mirė 1909 m. spalio 26 d. Vilniuje; palaidotas Karvyje) – kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas.
Kilęs iš lietuvių bajorų Giedraičių giminės, kuri nuo XV a. turėjo kunigaikščių titulą. 1878 m. baigė Freibergo kalnakasybos akademiją.
1878-1882 m. tyrinėjo Lietuvą, Baltarusiją ir šiaurės rytų Lenkiją. Pirmasis Lietuvoje detaliai aprašė kvartero nuogulas, buvo kontinentinio apledėjimo šalininkas. 1882 m. įkūrus Rusijos Geologijos komitetą tapo jo bendradarbiu, vykdė geologinius maršrutus Kauno ir Suvalkų gubernijose, o jų medžiagą panaudojo 10 varstų mastelio geologinio žemėlapio 5-tam lapui sudaryti. Šių tyrimų medžiaga paskelbta Komiteto leidinyje. Tyrinėjo Poliesės geologiją. Šių tyrimų ataskaitos pirmą kartą buvo paskelbtos 1886–1887 m.
Kurį laiką dirbo Turkmėnijoje, tyrė Amu Darjos senvagę, vėliau išvyko į Sibiro geležinkelio statybas dirbti geologu, daug metų tyrinėjo Užbaikalės Šilkos, Argūnės ir Selengos upių baseinuose. 1900–1903 m. Jekaterinoslavo aukštojoje kalnakasybos mokykloje skaitė rūdinių naudingųjų iškasenų ir lauko geologijos paskaitas. Tačiau sveikatos būklė privertė jį grįžti į gimtinę.
Lietuvos geologijos klausimais 1895 m. išleido stambų veikalą, kuriame apibendrino savo tyrinėjimų rezultatus, sudaręs Lietuvos ir kaimyninių sričių kreidos darinių paplitimo geologinį žemėlapį. Atrado ir aprašė daug naujų kreidos, terciaro uolienų atodangų. Jis pirmasis apibūdino vidurio Lietuvos prieledyninių ežerų nuosėdas, sudarytas iš sluoksniuotojo molio, priemolio, priesmėlio. Nurodė juros, kreidos ir terciaro uolienų intarpus kvartero nuogulose. Jis teigė, kad kreidos mergelis, baltasis kvarcinis smėlis, molis ir kitos uolienos ateityje bus pirmiausiai kasamos.
Augusto Uktverio nuotraukos
