Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) 2018-05-05 į Karolinos „Park Hotel” konferencijų centrą sukvietė kolektyvų vadovus ir atstovus aptarti medžiotojų bei žvejų problemas. Susitikime dalyvavo 325 medžiotojai ir žvejai iš 295 kolektyvų. Šie kolektyvai vienija 9 709 LMŽD narius. Susirinkusieji kritiškai vertino politikų iniciatyvą keičiant medžioklės ir mėgėjų žvejybos reglamentą, diskutavo apie stambiųjų plėšrūnų ir bebrų populiacijų būklę bei valdymą ir afrikinio kiaulių maro situaciją. Aptarė elninių žvėrių medžioklės be licencijų klausimus, vandens telkinių įžuvinimą ir kitas aktualijas.
Egzaminavo kanclerį
LMŽD pirmininkas Bronius Bradauskas, pasidžiaugęs Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio geranoriška pozicija, pakvietė atkreipti į tai dėmesį ir prisiminti premjerą būsimų 2019 m. rinkimų metu. Vyriausybės pasirengimą diskutuoti visais draugijai aktualiais klausimais patikino ir susitikime dalyvavęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Priminęs beveik visą šalį apėmusią ir toliau plintančią kiaulių (šernų) maro epidemiją A. Stončaitis kvietė neprieštarauti būtinoms Aplinkos ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos griežtoms priemonėms, nes tai būtinybė, bei kvietė tartis ir siūlyti būdus situacijai suvaldyti. Kancleris palietė politikų dažnus siūlymus keisti medžioklės tvarką ir Medžioklės įstatymą, žemės savininkų tapti medžiotojais galimybes, medžioklės plotų ir medžiojamos faunos apmokestinimo ir kitus medžiotojams aktualius klausimus. Užsiminęs, kad kartais skirtingos visuomenės grupės turi visiškai skirtingus interesus, vyriausybės atstovas sakė, jog tokiai 30 000 žmonių jungiančiai visuomeninei organizacijai reikalinga didesnė švietėjiška veikla. Tada visuomenė teisingai vertins medžioklę, medžiotojų indėlį saugant gyvūniją ir jos biologinę įvairovę, tradicijas bei kultūrą.
Paklaustas apie naktinio matymo taikiklių įteisinimą, A. Stončaitis patikino, jog šis keblus klausimas Vyriausybėje dėl laikino taikiklių įteisinimo svarstomas. Kol kas naktinius matymo prietaisus naudoja tik brakonieriai, nes medžioklės taisyklės jiems neegzistuoja.
LMŽD pirmininkas išsakė kritiką Aplinkos ministerijai
„Mes norime glaudesnio bendradarbiavimo su aplinkos ministru, o jis susitikimų vengia. Tai nepriimtina. Mes turime diskutuoti, bendradarbiauti, išsakyti kai kurias savo nuostatas. Aplinkos ministerija pakviesta išsaugoti gyvūniją, biologinę įvairovę, o įspūdis toks, kad pasirinktinai vienam patinka nendrinukė, kitam vilkas, kitam dar kažkas ir parsideda žaidimai“, – pasiguodė kancleriui B. Bradauskas ir išgirdo, jog visi ministrai ir pareigūnai turi girdėti visuomenines organizacijas, diskutuoti, nes tai daryti yra konstitucinė ir žmogiškoji priedermė.
„Egzaminuojant“ kanclerį išsakytas nepasitenkinimas Aplinkos ministerijai dėl medžiotojų bilietų gamybos. Įdomu tai, kad medžiotojai, balsuodami vieningai, pasisakė prieš siūlymą įvesti elektroninį bilietą ar kažkokias korteles.
Teko kancleriui „pipirų“ ir už vilkų daromą žalą, jų sumedžiojimo limitą.
„Vilkų bandos šiandien jau stebimos netgi prie gyvenviečių. Jūs pats esate medžiotojas ir puikiai suprantat, jeigu mes limitą sumedžiojam per porą mėnesių, ar net greičiau, tai vilkų kiekis yra labai didelis. Nuo jų kenčia ne tik gyvulių augintojai, bet lygiai tiek pat ir medžiotojai, nes vilkas pjauna bet kokį žvėrį“, – kalbėjo vienas provincijos medžiotojų ir ragino nedelsiant spręsti problemą. Atsakymas, jog kiekvienas vilkas yra vertybė ir ieškoma sutarimo tarp oponentų, medžiotojų sunkiai suprantamas. Jų nuomone, Lietuvoje vilkų esama per daug ir būtina didinti jų sumedžiojimo limitą.
Kanclerio klausta, ar bus inicijuojamas normalus Medžioklės taisyklių išleidimas, be jokių „išbraukta“ ar „pakeista“.
„Dabar nieko nesuprasi. Reikia būti didžiausiu juristu, kad jose susigaudytum. Taisyklėse tiek viskas suvelta, kad sunku jas suprasti“, – piktinosi kitas medžiotojas.
Atsakydamas į tai A. Stončaitis teigė, kad tai visų teisės aktų problema, jie tiek painūs, kad patys juos priimantys kartais sunkiai susigaudo.
Išeitų, jog Seime – vien niekdariai?..
Diskutavo su Seimo nariu
Visus medžiotojų klausimus ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui (LRS) išklausė ir su LMŽD nariais diskutavo LRS Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Jis pristatė siūlymą medžiotojams leisti naudoti lankus, apžvelgė licencijų tematiką ir teigė manantis, jog skirtas lėšas licencijų gamybai buvo galima geriau investuoti kad ir filmo pagalba, parodyti visuomenei, kaip atrodytų pasaulis arba Lietuva, jeigu nebūtų reguliuojamos populiacijos ir viskas būtų palikta savaiminei egzistencijai. Medžioklės bilietas, Kęstučio nuomone, galėtų būti plastikinis, kaip yra daugelyje Europos šalių, nes praktiškumas ir funkcionalumas yra svarbus, tačiau sutiko, jog tai diskusijų objektas. Aptardamas medžioklės ploto vieneto dydį Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sutiko, jog plotas turi būti ne mažesnis už 1 000 ha. Aptariant žemės savininkų ir medžiotojų teises K. Mažeika akcentavo, jog naujo nario priėmimas į medžiotojų kolektyvą yra klubo ar asociacijos teisė, kurios negalima paminti. Ir nors dar laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tikimasi prievartiniam priėmimui nepalankaus sprendimo. Komiteto pirmininkas įvardijo kelis tinkamus būdus spręsti tarp žemės savininkų ir medžiotojų aštrėjančią situaciją.
LMŽD pirmininkas, priminęs medžiotojų sutikimą pakelti mokestį už gyvūnijos išteklius, domėjosi galimybėmis dalį jo susigrąžinti medžiotojų kolektyvų paramai. K. Mažeika paaiškino, jog to padaryti neįmanoma, tačiau diskutuojama apie galimybes finansuoti projektines veiklas. B. Bradauskas su tuo sutiko, tik prašė įstatymine nuostata patvirtinti LMŽD rėmimą, nes kitaip Vyriausybė negalės to daryti.
„Rėmimas bus galimas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tam ruošiama pataisa remti visuomeninių organizacijų projektinę veiklą ir laukinių medžiojamų ir nemedžiojamų gyvūnų globą“, – paaiškino K. Mažeika.
Medžiotojai pastebėjo, jog šiuo metu prevencines priemones žvėrių daromai žalai gali įgyvendinti žemių bei miškų savininkai. Medžiotojai šito daryti negali, nes medžioklės įstatyme tokios nuostatos nėra. Pareiškus norą organizuoti tokias pat priemones, komiteto pirmininkas patikino, jog apie tai galima diskutuoti.
Akcentuodamas paramos reikšmę LMŽD kultūriniams renginiams LMŽD pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas priminė, jog prieš ketverius metus buvo paremtas parodos organizavimas ir tuo parama baigėsi.
„Aš tikrai medžiotojus suprantu, bet problema ta, kad iki šiol nėra nustatyta ir apibrėžta paramos teikimo tvarka ir viskas pareina nuo ministro valios. Gerai, kai B. Bradauskas buvo ministras. Medžiotojai kas savaitę galėjo kreiptis ir buvo išgirsti. Šiandien ministras – ne medžiotojas ir jam galbūt svarbūs kiti prioritetai ir nėra intereso susitikti su medžiotojais. Todėl svarbu įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose apibrėžti, kaip gali gauti paramą visuomeninės organizacijos. Turime siekti, kad ir koks būtų ministras, LMŽD neturi būti skriaudžiama“ , – išsakė savo nuomonę K. Mažeika.
Tam paprieštaravo E. Tijušas. Jo nuomone, Medžioklės įstatymo pakeitimo nereikia: „Kultūriniams medžioklės renginiams, viešinantiems istorinį mūsų krašto paveldą, lėšų atsirasdavo iš tam tikro fondo. Motyvuojant, jog tai daryti neapsimoka, šis fondas panaikintas. Manau, jog čia esmė ne įstatyme, bet požiūryje, ar kultūra yra vertybė, ar ne“.
Į tai K. Mažeika atsakė, jog viską būtina daryti maksimaliai skaidriai, kad žmogiškasis faktorius turėtų kuo mažiau įtakos.
„Vienam medžioklė patinka, kitam nepatinka. Ir jeigu ateityje, neduok Dieve, ministru taps kažkoks „Baltijos vilko“ aktyvistas, tada supraskim, kas bus su medžiokle. Turime viską matyti, kad ateityje tokios įtakos išvengtume“, – pusiau juokaudamas perspėjo savo kolegas medžiotojus K. Mažeika.
Dar daug kitų aktualių medžiotojams klausimų sulaukė Seimo atstovas ir į visus išsamiai atsakė, paaiškino, jog dar sumuojama, kiek vilkų yra Lietuvoje ir koks sumedžiojimo limitas. Jis tiki, kad nauja vilkų skaičiavimo metodika bus teisingesnė ir leis sureguliuoti ne tik naminiams, bet ir laukiniams gyvūnams daromą žalą.
Kęstutis Mažeika plečiantis miestams asmeniškai nematąs problemos naudoti šautuvų duslintuvų. Tai ypač aktualu medžiojant arti gyvenviečių, tačiau akcentuoja, jog visais medžioklės klausimais būtina šviesti visuomenę ir sulaukti pritarimo.
Paklaustas, ar planuojama atnaujinti uždraustas pavasarines slankų medžiokles, be to, ar nesiruošiama peržiūrėti draudžiamų medžioti gyvūnų sąrašo, nes gausėjanti suopių populiacija ir kiti plėšrūnai naikina kiškius, kurapkas, LR Seimo atstovas paaiškino, jog stodami į ES prisiėmėm tokius įpareigojimus, nuo kurių patys kenčiam. Negalime ištisus metus medžioti bebrų, turime vykdyti kitų aplinkosaugos direktyvų reikalavimus. Kęstutis manąs, kad kurapkų ar kiškių populiacijų gausinimu galėtų užsiimti patys medžiotojų kolektyvai. Iš tų pačių padidintų medžiotojams mokesčių gali atsirasti gyvūnų veisimo programos. Jos yra Lenkijoje ir puikiai veikia.
Aptariant gyvūnų daromos žalos apskaičiavimo metodiką, taip pat neapsieita be kritikos.
„Medžiotojai atsakingi už biologinę įvairovę Lietuvoj, o valstybės atsakomybės kaip ir nebelieka, nes tik mes atlyginam nuostolius, tik mes viską turime kompensuoti, o politikai irgi turėtų rūpintis biologinės įvairovės išsaugojimu. Panaudodama mūsų mokamus pinigus, gal 30 proc., manau, valstybė tame turi dalyvauti“, – reikšdamas priekaištus Seimo atstovui įsitikinęs LMŽD pirmininkas.
Išklausė mokslininkų ir specialistų
Apie bebrų naudą medžioklės plotams ir galvos skausmą medžiotojams išsamiai papasakojo Vilniaus universiteto prof. dr. Alius Ulevičius. Jis priminė, jog jau nuo 2003 m. bebravietės skirstomos į perspektyvias ir neperspektyvias bei apžvelgė bebrų populiacijos suvaldymo būdus. Pasak profesoriaus, norint išspręsti bebrų populiacijos daromą žalą, ją reikėtų 50 proc. sumažinti, tačiau nesitikima, jog tai pavyks padaryti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pateikė vertingos informacijos apie afrikinio kiaulių maro atsiradimą ir prastėjančią situaciją Lietuvoje. Akcentavo neigiamą šernų populiacijos tankumo įtaką ir saugumo priemonių taikymo medžioklėse būtinumą. Kalbėdamas apie paukščių gripą veterinarijos specialistas ir medžiotojas informavo, jog 2017 m. Lietuvoje užfiksuoti 5 šios žmonėms pavojingos ligos atvejai, ir pakvietė aptikus kritusius paukščius pranešti VMVT. Taip pat V. Paulauskas supažindino susirinkimo dalyvius su Europoje plintančia elninių žvėrių išsekimo liga.
Diskusiją apie vilkus pratęsė Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Balčiauskas. Pranešime „Stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymas“ mokslininkas apibendrino anketiniu būdu surinktą medžiotojų nuomonės analizę ir teigė, jog būtina tobulinti Vilko apsaugos planą. Pagal šį juridinį dokumentą planuojamas sumedžiojimo limitas arba kvota. Labai svarbu, kaip jame bus apibūdinta palanki populiacijos būklė, nustatyta, kiek vilkų Lietuvai reikia ir ar bus pereita nuo individų skaičiaus prie šeimų skaičiaus.
„Nors aš ne medžiotojas, manau, reikėtų laikyti 150-200 individų arba 40-60 šeimų (šeimoje skaičiuojant po 4 individus) ir vilkai būtų registruojami ne mažiau kaip 10-tyje medžioklės plotų vienetų. Dabar kvotos nustatomos 20-25 proc. nuo apskaitos“, – kalbėjo L. Balčiauskas. Pasak jo, svarstytinas vilkų medžioklės termino paankstinimas ir, pasiekus populiacijai tam tikrą ribą, galimybė panaikinti sumedžiojimo limitą.
Susirinkime LR Seimui ir Aplinkos ministerijai išsakyta nuomonė: siekiant sėkmingai valdyti augančią vilkų populiaciją ir kontroliuoti didėjančią jų daromą žalą gyvulininkystei, šį sezoną nustatyti ne mažesnį kaip 250 individų vilkų medžioklės limitą.
… Ir apie žuveles
Mėgėjų žvejybos reglamentavimą aptarė LMŽD pirmininko pavaduotojas žūklei dr. Egidijus Bukelskis. Jis kritikavo 2014 m. pradėtą vykdyti „Žvejybos rojaus“ projektą. Pasak jo, projektas kainavo labai daug, o rezultatas apgailėtinas. Nepagrįstas buvo įžuvinimas pernelyg dideliais karpių kiekiais, o į Rudesos ežerą suleistos… sergančios žuvys. Kalbėdamas apie mokslinius tyrimus ichtiologas teigė, jog nuo praėjusių metų Žemės ūkio ministerija finansuoja tik Kuršių marių ir Baltijos priekrantės tyrimus, o Aplinkos ministerija šiemet neskyrė lėšų net lašišų monitoringui…
Dėl ir toliau šalyje mažėjančių vėžių E. Bukelskis teigia, jog viena iš priežasčių yra iki šiol buvusi neteisinga žuvininkystės plėtros politika, kai vėžiai gaudomi perkėlimui, o tuo pačiu platinamos ligos. Vykdant invazinių rūšių gausos reguliavimo projektą ir naudojant tinkamas priemones invaziją galima sustabdyti. Pasak mokslininko, tam reikalingi tęstiniai darbai ir lėšos. Įgyvendinant žvejybos organizavimo priemones turi pagerėti informacijos apie vandenis sklaida, infrastruktūros prie vandens telkinių kūrimas ir naujų paslaugų pasiūla. E. Bukelskis piktinosi, jog prie daugelio ežerų ar upių neliko legalių privažiavimų, neįteisintos automobilių stovėjimo vietos. Įžuvinimo medžiagos kainai per 10 metų išaugus 2-3 kartus ir daugiau, LMŽD pirmininko pavaduotojas siūlo įteisinti žuvų mailiaus įsigijimą žūklės plotų naudotojams iš valstybinių žuvivaisos įmonių. Perkant iš kitų šalių atvežamą žuvų mailių plinta užkrečiamos ligos. Jomis suserga ir vietinės mūsų vandens telkinių žuvys.
Vertindamas žvejybos reglamentą E. Bukelskis įsitikinęs: „Mėgėjų žvejybos įstatymas veikia, ir nėra jokio reikalo jį keisti. Kitas klausimas, ar mūsų visuomenei reikia dviejų žuvų gaudymą reglamentuojančių įstatymų (Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystės)“. E. Bukelskis, panašiai kaip ir medžiotojai, kritikavo pernelyg dažną Mėgėjų žvejybos taisyklių kaitaliojimą.
… Įdomu tai, jog tarp LMŽD susirinkimo dalyvių dauguma buvo medžiotojai, todėl svarstant medžioklės aktualijas užduota daug klausimų ir diskutuota, o aptarus mėgėjų žvejybos padėtį klausimų ir diskusijų… nebuvo. Tačiau ir be jų nutarta kreiptis į LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kad būtų išsaugota valstybinė žuvininkystės sistema, naudinga ir mėgėjų žvejybai. Prašyta Aplinkos ministeriją tęsti Lietuvos vandens telkinių žuvų išteklių būklės tyrimus ir jų finansavimą.
Vacio Paulausko nuotraukos
