Krekenavos regioniniame parke pirmą kartą vyko tarptautinė savanoriško darbo stovykla. Jos dalyviai atvyko ne tik iš Europos šalių, bet ir iš tekančios saulės šalies – Japonijos. Jaunuoliai iš Ispanijos, Italijos, Čekijos, Japonijos bei direkcijoje jau šeštą mėnesį savanoriaujantys Oleksandras iš Ukrainos ir Antony iš Prancūzijos dvi savaites dirbo – plaukdami baidarėmis Nevėžiu surinko šiukšles per parką vingiuojančioje upės atkarpoje (apie 30 km). Talkininkai švarino ir pažintinių takų aplinką, laistė sausros iškankintą neseniai pasodintą augalų labirintą prie lankytojų centro. Jaunuoliai yra labai atsakingi ir kruopščiai ruošėsi stovyklai, į ją pasirinkę priimtiniausią keliavimo būdą: lėktuvu, autobusu, savo automobiliu ar autostopu, atvyko savo lėšomis, patys pasirūpino draudimu.
Tarptautinės savanoriško darbo stovyklos – unikalus būdas suburti jaunimą iš įvairių pasaulio šalių bendram tikslui: padėti konkrečioms vietos bendruomenėms gamtosaugos, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse. Krekenavos regioninio parko direkcija surengė tokią stovyklą parke, bendradarbiaudama su Jaunimo savanoriškos veiklos centru Deineta, kuri yra Europos savanoriškos tarnybos organizacijų Aljanso (1982) narė. Šį tinklą sudaro net 48 organizacijos iš 29 pasaulio šalių Europoje, Azijoje ir Amerikos žemyne. Aljanso organizacijos savo šalyse kasmet rengia tarptautines savanoriško darbo stovyklas bei siunčia jaunimą dalyvauti partnerių stovyklose užsienyje.
Tarptautinės jaunimo stovyklos organizuojamos ištisus metus, tačiau daugiausiai jos vyksta vasarą. Stovyklų trukmė 2-3 savaitės. Į stovyklas dažniausiai susirenka 18-25 metų jaunimas. Tačiau neverta nusiminti nei jaunesniems, nei vyresniems, nes galimos stovyklos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, paaugliams (16-17 m.) arba vyresnio amžiaus žmonėms, net ir senjorams ar šeimoms. Dalyvauti stovyklose gali visi, nepriklausomai nuo socialinės padėties.
Darbas – viena iš pagrindinių idėjų, dėl kurių visame pasaulyje yra organizuojamos tokio pobūdžio stovyklos. Esmė – suteikti pagalbą, padaryti kažką gero ir naudingo. Darbas nesudėtingas, nereikalaujantis daug fizinių jėgų bei specialaus pasiruošimo. Tai puikus bendravimo būdas. Darbo dienos trukmė 4-5 val., po to – laisvalaikis ir, be abejo, pramogos. Krekenavos regioniniame parke stovyklautojai aplankė žymias vietoves, keliavo pažintiniais takais pėsčiomis ir dviračiais, maudėsi upėje, rengė vakarėlius, kurių metu pristatė savo šalių kultūrą. Maistą stovyklautojai gaminosi patys. Priimanti organizacija skyrė pinigus, o jie pirko ir gamino tai, kas patinka. Taip žymiai įdomiau, kai vieną dieną maistą gamina italai, kitą dieną – japonai ar prancūzai, o dar kitą dieną jau visi vaišinasi bulviniais blynais ir šaltibarščiais…
Savanorystės stovyklos – tai puikios galimybės mėgstantiems keliauti ir bendrauti, išbandyti ką nors naujo. Galima pasirinkti ne tik pageidaujamą šalį bei laiką, bet ir vietovę. Tarkime, jeigu pernai buvote Prancūzijoje prie Paryžiaus, šiemet galite keliauti į stovyklą Alpėse ar prie Atlanto vandenyno. Jeigu jau buvote Italijoje prie Neapolio, šiemet galite atostogauti Sicilijoje. Per metus įvykdoma apie 2000 stovyklų, kuriose dalyvauja net 18000 savanorių.
Užsienyje savanorystė gyvuoja jau labai seniai, o Lietuvoje dar tik po truputį populiarėja. Savanorystės idėja praturtina žmones. Be laisva valia ir neatlygintinai atliekamos veiklos, skirtos aplinkai, paveldui, taikai saugoti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, silpnesniesiems globoti ir t. t., neįmanoma įsivaizduoti šių laikų pasaulio, todėl savanoriška veikla turi būti visuomenės pripažįstama ir vertinama. Džiugu, jog kasmet vis daugiau žmonių savanoriauja, draugiškų aplinkai žmonių vis daugėja ir daugėja.
Linos Juozaitienės nuotraukos
