Modesta BIELSKIENĖ
Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė
Tauriųjų elnių kova
Ji užfiksuota Žagarės miške
Iš taip arti pamatyti šiuos laukinius žvėris nėra taip paprasta, tačiau rujos metu, kai jie praranda baimės jausmą...
Senajam lietuvių kultui reikšmingiausi medžiojami žvėrys, kaip totemai, buvo elnias, briedis, tauras, lokys. 1557 m. išleistas Valakų įstatymas Lietuvoje jau draudė medžioti elnius. Vadinasi, elnių mūsų miškuose jau būta, bet jie pradėjo nykti.
Žagarės grafas Dmitrijus Naryškinas, daugelio Europos dvarų pavyzdžiu, savo medžioklės ūkyje įrengė elnyną. Spėjama, kad XIX a. pabaigoje elnių jis atsivežė iš Europos, kadangi tuo metu Lietuvoje jie buvo išnykę. Elniams skirta teritorija buvo aptverta aukštomis karčių tvoromis. Tik per Pirmąjį pasaulinį karą jo elniai išsibėgiojo – dalis į Latviją nuėjo, dalis po Lietuvą pasklido.
Tad Žagarė – lietuviškų elnių gimtinė.
Išgarsinusių Žagarės kraštą, Žagarės mišką, tauriųjų elnių ir šiandien šiame krašte gausu. Ypač įspūdingas elnių maurojimas rujos laikotarpiu. Ramų vakarą šių garsų rugsėjo-spalio mėn. galima išgirsti Žagarės krašto miškuose, bet ne dažnam pavyksta pamatyti šių didingų žvėrių rujos metu vykstančią tarpusavio kovą. Ją š.m. rugsėjo 17-ąją fotoaparatu įamžino Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas ekologas Raimondas Ginkus.
Pasak jo, iš taip arti pamatyti šiuos laukinius žvėris nėra taip paprasta, tačiau rujos metu, kai jie praranda baimės jausmą, elgiasi ne itin atsargiai, galima ir kiek arčiau prisėlinti. Žagarės regioninio parko direkcijos specialistui bevaikštant po mišką pirmiausia pasigirdo lūžtančių šakų garsai, maurojimas, o po kelių sekundžių pasirodė ir pats elnias. Iš kitos pusės jo link artėjo ir antras žvėris. Pagal išvaizdą tai galėję būti jau subrendę 7 ar 8 metų patinai.
Žvėrys netrukus pradėjo kovą. Surėmę ragus jie vienas kitą stumdė pirmyn-atgal. Po įnirtingos kovos vienas jų antrąjį parbloškė ant žemės. Nugalėtasis patinas buvo sužeistas, tačiau greitai atsistojo ir dingo miško tankmėje, o nugalėtojas ramiai nužingsniavo į kitą pusę. Visa kova truko apie dešimt minučių. Laimei, žvėrys nesusižeidė mirtinai, nors neretai pasitaiko ir tokių tragiškai pasibaigiančių kovų. Juk smailiais ragais žvėrys gali lengvai susižeisti ir mirtinai nukraujuoti, ar susirakinusių ragų jiems taip ir nebepavyksta atkabinti.
Raimondo Ginkaus nuotraukos