2016-04-22 Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje darbą pradėjo dvi dienas trukusi nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“. Data paminėtina ir todėl, jog konferencija surengta jau 22-ąjį kartą, jog balandžio 22-oji – Žemės diena, jog tądien baigėsi Žemės mėnuo. O kur dar garsioji akcija „Darom“. Juk tądien Jano Sniadeckio gimnazijoje teko išvysti ir mūsų šalies aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, minėtosios akcijos metu su gražia svita vidiniame gimnazijos kiemelyje rododendrus sodinant… Net svečiui iš Brazilijos Agnaldo Aroio (su kuriuo tuomet bendravau) tas vaizdas patiko, o man reikėjo skubėti fotografuojant…
Beje, šią konferenciją būtų galima pavadinti ir tarptautine, nes kiekvienais metais vis kitame Lietuvos regione vykstantis renginys „privilioja“ ne vien gamtamokslinio ugdymo atstovus iš Lietuvos, o visada dalyvauja ir svečiai iš užsienio. Štai į šių metų konferenciją atvyko net San Paulo universiteto atstovas – Agnaldo Aroio (Vincento Lamanausko rūpesčiu Lietuvoje svečiuojasi gal jau dešimtą kartą, kaip ir Vincentas Brazilijoje), mokslininkai iš Maskvos ir Petrozavodsko – Denisas Žilinas ir Liudmila Korožneva. (Liudmila, kiek pasikalbėjusi su svečiu iš Brazilijos, konstatavo: Agnaldo iš San Paulo keliavo 18 valandų, o ji iš Petrozavodsko – 25!) Pasigesta įprastinių svečių iš Estijos, Baltarusijos. Į konferenciją susiruošę atstovai iš Sankt Peterburgo įstrigo vizas betvarkant… Šiemet ir nuolatiniai svečiai latviai neatvyko (tądien ir Rygoje būta panašaus sambūrio), tačiau tradicinis „saviškis“, Latvijos universiteto profesorius Andris Broks, į susirinkusiuosius plenarinio posėdžio dalyvius kreipėsi iš ekrano – ne tik sveikino visus, o ir išsamiau aptarė įvairias gamtines disciplinas siejančius ryšius, jų persipynimą, t.y. integralumą.
Be abejo, pradžioje būta ir kitų palinkėjimų. Maloniai konferencijos šeimininkais sutikę būti Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos, o taipogi ir rajono savivaldybės administracijos vadovai, specialistai, taipogi linkėjo gražiai ir vaisingai dirbti gamtos bei moksleivių labui.
Vietos moksleiviai irgi turėjo ką pasakyti apie kraštą, kur Merkys ir Šalčia plukdo vandenis savo. Apie mielą vietos žmogui Šalčininkų kraštą – žodžiu, šokiu, daina. Pavasaris tądien dar nebuvo plačiai išskleidęs savuosius žiedus, tad moksleiviai ėmė ir savomis rankomis sukūrė kuo gražiausius žiedus. Juos teikė šios konferencijos dalyviams, svečiams. Kai fotografuoti panoręs gėlytę pasidėjau greta, tuoj mano rankose atsidūrė kita – be žiedo niekas negalėjo pradėti renginio…
Konferenciją, žinoma, pradėjo ir nuoširdūs suaugusiųjų žodžiai. Juos tarė: Irena Volska, Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė; Beata Petkevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Konferencijos plenariniame posėdyje taipogi dalyvavo ir Jadvyga Sinkevič, Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotoja (patsai meras Zdislav Palevič su Kęstučiu Trečioku, kaip jau minėjau, kieme rododendrus sodino).
Irena Volska sakė, jog gamtos mokslai padeda jaunam žmogui suvokti ir atrasti save šiame pasaulyje.
Gaila, jog apklausos rodo: susidomėjimas tiksliaisiais ir gamtos mokslais menksta. Tai – didelė problema, juk reikia įvairių sričių specialistų.
„Mūsų gimnazijoje daug dirbama, kad jaunimas labiau domėtųsi gamtos mokslais. Tam turime, manyčiau, tikrai geras sąlygas – bendromis su vietos savivaldybe pastangomis pavyko įsirengti modernią laboratoriją chemijos pamokoms. Tikiuosi, jog šioje konferencijoje bus išsamiai kalbama apie gamtamokslinį mokymą(si), ar net studijas. Juk viskas prasideda darželiuose, o baigiamas mokymas aukštosiose mokyklose. Kita vertus, viskas prasideda ir nuo pedagogo. Koks jis šiandien? Į tai taipogi ieškos atsako ir ši konferencija, jos metu įsižiebiančios diskusijos“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Beje, prieš atvykstant į šią gimnaziją, enciklopediniai žinynai patikino, jog Janas Sniadeckis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus universiteto profesorius, 1807-1815 m. – rektorius. Kai kur rašoma: Jonas Sniadeckis. Kaip ten bebuvę, tačiau – visai Lietuvai svarbi asmenybė…
Neatsitiktinai, ir ne vien dėl šios asmenybės auros, Beata Petkevič ir dėkojo, jog šios konferencijos organizatoriai pasirinko Šalčininkus, vieną iš geriausių – Jano Sniadeckio gimnaziją.
„Žinau, ilgiau pabuvę Šalčininkų krašte, jūs sakysite, jog čia gyvena darbštūs ir svetingi žmonės. Čia atvykusiųjų daugumos, manau, veikla susieta su gamta. Tinkama proga sakyti, jog Šalčininkų kraštas – ir vienas iš mažiausiai teršiamų vietų, tad čia esama ir daug ekologinių ūkių – ar ne daugiausiai iš visos Lietuvos rajonų. Turime labai daug ir gamtos paminklų. Ne vien Rūdninkų girioje, o ir kitose vietose. Džiaugiamės, jog Šalčininkų krašte yra ir Dieveniškių istorinis-regioninis parkas“, – kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Beje, Beata Petkevič į konferencijos dalyvius kreipėsi ir angliškai, pasidžiaugdama, jog svečiai atvyko į savitą, daugiakultūriniais elementais ženklinamą kraštą.
… Šiaulių universiteto profesorius dr. Vincentas Lamanauskas, mokslinio metodinio centro „Scientia educologica“ vadovas, 22-iejų konferencijų grandinėlės įkvėpėjas ir pagrindinis vedlys, sakė, jog renginys yra bendras. Tad teikė padėkos raštus tiek gimnazijos direktorei Irenai Volskai, tiek ir Jadvygai Sinkevič, Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojai. Be abejo, atskirai reikėtų dėkoti ir Edmundui Učkuroniui, Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiajam specialistui, itin sumaniai viską taipogi koordinavusiam.
Linkėdamas konferencijai gero darbo, Vincentas Lamanauskas „palabino“ kelias sparnuotas frazes. Jos Vincento buvo nugirsto šių metų sausyje dalyvaujant panašioje konferencijoje tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje.
„Tas, kuris nežino, ir nežino, jog jis nežino“, – palinkėtina saugotis ar vengti tokio asmens…
„Tas, kuris nežino, bet žino, jog nežino“, – turite reikalų su mokytinu asmeniu.
„Tas, kuris žino, bet nežino, jog žino“, – turite reikalų su kiek primigusiuoju (laikas žadinti).
„Tas, kuris žino, ir žino, jog jis žino“, – sektinas asmuo.
„Mūsų konferenciją jau 22-uosius metus seka. Kas? Ogi – piligrimai! Jie dalyvauja vis kitame Lietuvos regione rengiamoje konferencijoje. Šaunu, jog šitaip yra. Tačiau norėčiau, jog pakeltų rankas tie, kas pirmąkart dalyvauja?“, – tarsi konstatavo, šmaikštavo, o kartu ir teiravosi profesorius Vincentas Lamanauskas.
Ir buvo maloniai nustebintas, nes salėje – daug rankas iškėlusiųjų… Ne vien vadinamųjų piligrimų. Tatai – puikus ženklas Šalčininkų žemėje. Kurioje dalyvauja ir Žemaitijos, ir kitų kraštų atstovai.
„Turime jau 22 metelius, dar jauni, tad keliausime ir toliau po Lietuvą. Kitąmet gal susitiksime Pakruojyje“, – optimistiškai kalbėjo profesorius Vincentas Lamanauskas, dėkodamas ir „Žaliajam pasauliui“, kuris yra nuolatinis šio konferencijos partneris.
… Tądien plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: dr. doc. Rita Makarskaitė-Petkevičienė („Vaikas ir gamta: sėkmingo ugdymo(si) paslaptys“, Lietuvos edukologijos universitetas), Agnaldo Aroio („Media literacy supporting teacher‘s Professional development“, San Paulo universitetas, Brazilija), Denisas Žilinas („Instructivism and constructivism – a dialectic opposition“, Maskva, Rusija), prof. dr. Vincentas Lamanauskas (Gamtos mokslų dalykų ir matematikos mokytojų bendradarbiavimas: tarptautinio projekto MaT2SMc rezultatai“, Šiaulių universitetas).
Po to – pranešimai dviejose sekcijose („Ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio gamtamokslinio ugdymo problematika“ ir „Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje ir aukštojoje mokykloje“).
… Vakarop, perskaičius apie dvi dešimtis pranešimų, laukė pasidairymai po Šalčininkus – istorines bei kultūrines vietas. Tiesa, merkiantis šaltas balandžio lietutis konferencijos šeimininkams ir svečiams didele dovana netapo, tačiau paskui juk laukė puikus Šalčininkų Stanislovo Moniuškos menų mokyklą (direktorius Aleksandras Godovčikovas) lankančių moksleivių pasirodymas: ir „Kepurinė“, ir dūdos, ir dūdelės, ir smuikai, ir dainelės, ir kitokie veržlieji šokėjėliai…
… Kitą dieną – ir pranešimai, ir seminaras! Kalbėtasi daug, išsamiai ir savitai.
Tačiau apie šį tą, kas į jaučio odą nesurašoma, dar bandysime parašyti…
Augusto Uktverio nuotraukos
***
Greta kitų, stendinius pranešimus konferencijai parengė ir Šalčininkų rajono mokytojai: Teresa Beržanska (Eišiškių S. Rapolionio gimnazija, „Tyrinėjimu grįstas mokymasis“), Valentina Cvilik (Dieveniškių A. Mickevičiaus gimnazija, „IKT gamtamoksliniame ugdyme“), Irena Svorobovič (Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazija, „Mus supantis pasaulis pradinukų – tyrinėtojų akimis“), Aleksandra Sinkevič (Butrimonių A. Krepštul gimnazija, „Gamtamokslinio ugdymo patirtis A. Krepštul gimnazijoje“).
