Puiki Pietryčių Lietuvos gamta kasmet vilioja besidominčius kultūra tiek pavienius keliautojus, moksleivius, tiek ir įvairias organizacijas. Šią vasarą Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, Prienų rajone, Ustronės riedulyno pašonėje, stovyklą įsikūrė Lietuvos skautai. Juos savo globon priėmė apylinkėje žinomo kalvio menininko Martyno Breikšto šeima. Gamtai ir kultūrai atsidavę žmonės Martynas ir Vilma Breikštai sutiko savo namų valdoje priglausti skautus.
Atvyko jų ne tiek mažai: 20 moksleivių iš Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos (su vadove Rita Kapočiene), 10 jaunuolių iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos laikinosios globos namų (su vadovu Andriumi Nakraševičiumi), Stakliškių V. Jezukevičiaus skautų draugovės 19 narių (su vadove Marija Grabauskiene). Ši mokytoja ir iniciavo stovyklos įkūrimą prie Antaveršio ežero, šalia riedulyno.
Pagrindinis skautų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie Dzūkų aukštumą, jos susidarymą, Mergiškių kraštovaizdžio draustinį, o taip pat padėti tvarkyti gamtos objektą.
Moksleivių nelepino orai, dažnai pliaupė lietus, neleisdamas net drabužių išsidžiovinti. Nepaisant to, buvo nuo kalno riedulių nuvalytos samanos ir kerpės, nurinktos nukritę sausos šakos. Nuvalius samanas buvo surastas akmuo su dubenėliu, gal senovėje naudotas net apeigose. Aptikta ir tautosakoje minima akmenų grupė. Stovyklą lankė Aukštadvario regioninio parko specialistai Rita Balsevičiūtė ir Talvydas Špiliauskas. Jie vaikus pavaišino saldainiais, dainavo saulelei pliaupiant lietui. Orui pasitaisius, kartu su skautų vadovu Andriumi atstatė informacinį stendą, stebėjo erelio rėksnio lizdą sename medyje. Kitą dieną Aukštadvario regioninio parko kultūrologė R. Balsevičiūtė vedė žygį – Ustronės riedulynas, Antaveršio dauba, Gelionių dauba, Polesės dvarvietė su kapaviete, Gedanonių kapai, Gedanonių kalva, Giriotiškių kaimas su kalva Kryžakalniu, Intuponių kaimas. Skautai sužinojo, kad ledynmečiu iš šiaurės keliaudamas ledynas priekyje savęs stūmė ir klostė sąvartas, suformuodamas aukštumas ir daubas. Uolienų sankaupos buvo sustumtos į įvairaus aukščio ir formos kalvų grandines, kurios šliejosi viena prie kitos, viršydamos 200 m aukštį. Aukštadvario regioninis parkas ir apima nevienodai viena prie kitos prigludusių moreninių grandinių masyvą – Aukštadvario kalvyną, kuris laikomas aukščiausia Dzūkų aukštumos dalimi. Paskutinio apledėjimo ledynas ir jo tirpsmo vandenys šį jauną, kalvotą saugomą kraštovaizdį suformavo maždaug prieš 18 000 metų. Natūralūs riedulynas Ustronėje yra retas Pietų Lietuvoje.
Kalnas jau kiek apnaikintas, nes 1902 metais statomai Užuguosčio Šv. Apastalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai dalis akmenų buvo vežama būtent nuo šios kalvos.
Pačių riedulių kilmė ledyninė. Jie čia buvo ledynų atvilkti iš Alandų salų ir pietvakarių Suomijos. Tai biotitinio granito gneisai, granodioritai, amfibolitizuoti gabrai, Jotnio kvarco smiltainiai… Bet daugiausia – įvairios granito atmainos. Tai saugotini objektai, turintys didelę mokslinę ir pažintinę vertę. Šis riedulynas įdomus tuo, kad rieduliai dengia statų kalvos šlaitą, kurio polinkis apie 35-40°. Šlaitas viršūnėje atsiremia į morenines kalvas. Riedulingo šlaito aukštis – apie 30 m. Šis riedulynas yra unikalus Lietuvoje tuo, kad čia rieduliai apsaugojo statų šlaitą nuo griovimo.
Tokių riedulynų Lietuvoje iki šiol nebuvo aprašyta. Šis riedulynas padavimuose žinomas kaip ,,Akmenų kalnas“. „Užkeikta veseilia“ – taip senoliai vadino kalno šlaite stovėjusią akmenų grupę. Pasak senolių, Akmenų kalnas perkūnijos metu pritraukiąs ugnį, nes žaibas beveik kiekvieną kartą perkūnijos metu trenkia į akmenis. Gal neatsitiktinai Ustronės kaime stūkso nemažas Perkūno akmuo… Iki karo ant kalno augo pavieniai skroblai, piemenys čia ganė galvijus, stebėjo gamtą.
Daug dėmesio sulaukė skautų lankytos Antaveršio ir Gelionių daubos, tautosakoje minimos velnio duobėmis. Mokslinių tyrimų duomenimis, jos yra glaciokarstinės kilmės, o žmonės šias paslaptingas vietas apipynė sakmėmis. Polesės dvarelio vieta su „Čigonės kapu“ (romantinės istorijos) traukia lankytojus. Kapavietė svarbi, nes čia palaidota dvarininkė Žižnevskienė. Ši šeima labai prisidėjo finansiškai statant Užuguosčio bažnyčią.
Daug klausimų būta lankant Gedanonių kaimą su kapais ir aukščiausia kalva. Tai – buvęs senas gatvinis kaimas, išlaikęs daug senų papročių.
Žygio vadovė Rita pasakojo ir apie kitus Giriotiškių, Intuponių kaimus su Radomislės dvaru, bei kitomis ten esančiomis vertybėmis. Net kaimų pavadinimai neatsirado iš niekur – jie turi seną istorinę atmintį. Po žygio skautai pasižadėjo vėl atvykti ir padėti tvarkyti gamtos bei kultūros palikimą.
Talvydo Špiliausko nuotraukos
