Lietuvoje 2022 metai buvo dosnūs talkomis gamtoje. Šienavimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas bene dažniausi atliekami darbai. O kaip gi kitaip. Pievose ir pelkutėse nelikus ganomų gyvulių jos po truputį užauga. Tad itin svarbu šiuos procesus sekti ir laiku įsikišti, imtis gamtotvarkos darbų, nes pažeistų pelkių pilnam atstatymui gali reikėti šimto ir daugiau metų.
Pelkės labai jautrios vandens lygio svyravimui. Nors truputį sumažėjus vandens lygiui pelkė keičiasi. Čia įsikuria krūmai, medžiai (pvz. berželiai), kurie dar labiau garina vandenį, ir pelkė dar labiau sausėja. Tuomet ima nykti tipingi pelkių augalai ir pelkė netenka ne tik savo grožio ir biologinės vertės, bet ir svarbios funkcijos – mažinti klimato kaitą.
Natūralios ir atkurtos pelkės svarbios klimato apsaugai, nes jos efektyviai sugeria anglies dioksidą iš atmosferos ir patikimai jį kaupia organinės anglies saugyklose – durpėse. O štai nusausintose pelkėse durpės skaidosi ir į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD: anglies dioksidas, azoto oksidai), o dirvožemis pasipildo maistinėmis medžiagomis, skatinančiomis sumedėjusios augalijos vystymąsi. Išvešėję medžiai ir krūmai išgarina didelius kiekius pelkei gyvybiškai būtinos drėgmės ir dar labiau spartina durpės klodo irimą bei klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Todėl vykdomi gamtotvarkos darbai (gruntinio vandens lygio atkūrimas, sumedėjusios augalijos šalinimas ir kt.) padeda atkurti pažeistų pelkių gyvybingumą ir sumažinti ŠESD emisijas. Iš hektaro ekvivalento per metus sumažėjęs 10-15 t CO2 prilygsta emisijoms, kurias išskiria vidutinės klasės lengvasis automobilis, nuvažiavęs 40 000 – 60 000 km!
Viena iš talkų, kurią šių metų rudenį organizavo Pelkių apsaugos ir atkūrimo fondas kartu su Neries regioniniu parku ir Aplinkosaugos informacijos centru, vyko Neries regioniniame parke esančioje Šilėnų pelkėje. Ši pelkė itin vertinga dėl gausiai čia augančių retų gegužraibinių augalų, liaudiškai vadinamų „orchidėjomis“. Pastaraisiais metais žemapelkėje rastos 7 jų rūšys ir suskaičiuota per 800 augalų. Gegužraibiniai augalai mėgsta atviras buveines, todėl pelkės užžėlimas sumedėjusia augalija kelia grėsmę jų išlikimui.
Daugiau nei 50 talkininkų per pusdienį sutvarkė 1,5 ha pelkės. Buvo iškirsta sumedėjusi augalija, dalis nendryno, visa biomasė išgabenta iš teritorijos. Net 5,6 t CO2 ekvivalento/metus sumažintos ŠESD emisijos, o štai iškirsta augalija vėliau buvo susmulkinta ir panaudota vertingam mulčiui.
Talka – dalis įgyvendinamo projekto „Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje“ , kurį remia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.
