Gegužė šiais metais nepasiūlė išvykų į gamtą mėgėjams nuostabiausios orų puokštės. Tačiau kas nežino posakio: „Nėra blogo oro, tik mūsų apdaras gali tos dienos lietui neįtikti…“ Kas nežino, jog neretas miesto žmogus yra ganėtinai išlepęs, trūnija prie kokio kompiuterio, ant bato užkritusi ryto rasa jau ir pakerpa sparnus, tarsi šlapiam skudurui kaklą apsivyniojus…
Gamtininkai, kurie gegužės 23-ąją sukurnėjo į sostinės Botanikos sodą Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius), gal vis kartojo, jog Dievas vis dėlto yra: toks saulėtas oras negali juk būti nupaišytas, toks oras realiai buvo. Tad nenustebsi, jei į Kairėnus tądien dundėjo ne vieno gamtininkai, o ir giedros pasiilgę kitokie sostinės žmonės, ar jos svečiai. Apie kitokius žmones užsiminiau ne šiaip jau, nes teko tądien matyti dvi moterėles, iš gražių gėlynų tiesiog gėles su šaknimis raunant… Ir nė kiek nesigėdijo…
Tarkime, jog tatai šventės nė kiek nesugadino, nes didžiausias būrys lankytojų Kairėnuose tądien buvo ir gamtai draugiški, ir žingeidūs, ir mandagūs, ir šventišką dieną nusiskaidrėjusia padange besidžiaugiantys… Džiugino ir didelėje erdvėje organizuotieji įvairūs renginiai.
14-ąjį kartą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose gegužės 23 d. buvo švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena (ši diena minima gegužės 22-ąją). Būta ne vien sveikinimo ar padėkos žodžių, paskaitų, ekskursijų, o ir koncertų bei parodų.
Atidarius šventę Botanikos sodo sveteliai buvo kviečiami į Lietuvos entomologų draugijos narių, VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir VU Botanikos sodo specialistų vedamas ekskursijas, Gamtos fotografijų klubo „Žaliasis skėtis“ parodą, Lietuvių kalbos instituto išleisto Pabrėžos dvitomio „Taislius auguminis“ pristatymą, konkurso „Žalioji palangė“ laureatų apdovanojimus. Augintinius demonstravo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, veikė „Bonsai sodų“ ekspozicija, viliojo muzika, žydinčios kolekcijos ir interaktyvios pramogos.
Dr. Darius Ryliškis (Vilniaus universiteto botanikos sodas) sakė, jog 2015 metų Tarptautinės biologinės įvairovės dienos pagrindinis akcentas – biologinė įvairovė darniam vystymuisi. Žmonijos likimas yra glaudžiai susijęs su biologinės įvairovės – gyvybės formų žemėje – įvairove. Tai gyvybiškai svarbus turtas pasaulio ir vietos ekonomikoms: nuo to priklauso maisto produktų gamyba, švaraus ir saugaus vandens tiekimas.
„Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcionavimas įgalina tiekti prekes ir teikti paslaugas, būtinas žmonių sveikatai – įskaitant maistinių medžiagų, švaraus oro ir vandens, kenkėjų ir ligų savaiminį reguliavimą. Tradicinės žinios susijusios su biologine įvairove svarbios ne tik tiems, kurie nuo jų priklauso kasdieniame gyvenime, bet ir moderniai pramonei ir žemės ūkiui – biologinė įvairovė vaidina svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą“, – sakė dr. Darius Ryliškis.
… Tarptautinė biologinės įvairovės diena minima nuo 1992 m., kai Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją. Seimas ją ratifikavo 1995 m.
2015-uosius metus Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja yra paskelbusi Biologinės įvairovės darnaus vystymosi metais.
Lietuvoje patvirtintas Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planas. Juo remiantis bus tobulinami teisės aktai, įgyvendinami kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir priemonės. Tarp kraštovaizdžiui apsaugoti ir planuoti skirtų priemonių numatyta tvarkyti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą – valstybinės reikšmės parkus, pasienio teritorijų kraštovaizdį, likviduoti apleistus statinius, organizuoti paskaitas, seminarus visuomenei ir kt.
Šiuo metu Lietuvos biologinę įvairovę sudaro apie 2 500 gyvūnų, 1 800 augalų ir 6 100 grybų rūšių. Šie sąrašai bus pildomi, nes tyrimai tęsiami. Daug dėmesio skiriama kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų rūšims, veislėms ir kitiems sistematiniams vienetams tirti, registruoti ir saugoti. Lietuvoje aptinkamos 55 Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir 50 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių.
Biologinė įvairovė kinta. Iš 1 800 Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 500 yra nevietinės. Sparčiai plinta kai kurie svetimžemiai, ekologiškai agresyvūs vandens bestuburiai, plėšrieji žvėrys. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje.
Aplinkos ministerija vykdo projektus, skirtus reguliuoti ekologiškai agresyviausių invazinių rūšių – manguto, kanadinės audinės, rainuotojo vėžio, nuodėgulinio grundalo, gausialapio lubino, uosialapio klevo, sosnovskio barščio – gausą.
Aplinkos ministerijos Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirtoje informacijoje skelbiama, jog sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai veikia vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.
… Gamtos draugų subuvimas tądien į Kairėnus, regis, buvo kiek ir panašus į garsiuosius atlaidus Pivašiūnuose. Smagu žinoti, jog atvykstant į gamtą atsivežama ir gerumo, žingeidumo.
Pažinti ir pabūti prie žalumos, kalbančio vandens, kažką sakančių gyvūnėlių, viską apsakančių Botanikos sodo specialistų – ekskursijų vedlių.
Pažinti ir pabūti šventėje, žiedais išdabintoje.
Augusto Uktverio nuotraukos
