Vacys PAULAUSKAS

Suvienyti žuvis, upes ir žmones

Pasaulinę žuvų migracijos dieną minint

Taip šiuo metu atrodo Vilnios upė

Dažnai pažymėti kokią nors tarptautinę ar pasaulinę dieną jau nėra nieko naujo. Jų tiek daug, kartais girdėtų, negirdėtų, kartais – ir įdomių. Apie tai, jog 2018 m. balandžio 21-oji skelbiama Pasauline žuvų migracijos diena, sužinojau gavęs informaciją iš NVO „Lašišos dienoraščio“. Pasirodo, ši diena, tai vienos dienos akcija, kurios metu skatinama skleisti pasaulyje žinias apie migruojančių gėlavandenių žuvų svarbą ir tam reikalingas sąlygas – atviras upes.

Atviros upės ir jų žuvys

Per Pasaulinę žuvų migracijos dieną (World Fish Migration Day) siekiama suvienyti žuvis, upes ir žmones bei dalintis informacija su visuomene, mokiniais, mokytojais, gamtos išteklių vadybininkais ir inžinieriais, verslinės žvejybos atstovais, žvejais mėgėjais ir asmenimis, turinčiais įtakos upių valdymo politikai. Tą dieną visame pasaulyje organizuojami renginiai ir Pasaulinio žuvų migracijos fondo (World Fish Migration Foundation) skatinamos įvairios veiklos. Tarp vietinių renginių vardijami žygiai, susibūrimai viešose vietose, siekiant suvienyti žuvis, upes ir žmones.

Minint Pasaulinę žuvų migracijos dieną naudojamas laimingos žuvies simbolis. Jis skatina atkurti laisvus migracijos kelius, kad žuvys nevaržomos galėtų judėti tarp nerštaviečių ir maitinimosi buveinių, nes tik tada žuvų populiacijos gali klestėti ir didėti.

Nuorodoje, ką galima padaryti, kviečiama dalintis atsakomybe, ieškoti ir rasti sprendimus žuvų migracijai atkurti, pagerinti migracijos kelius upėse ir jų deltose, stabdyti upių taršą, ekosistemų irimą bei žuvų rūšių nykimą. Pagerinti upių ekologinę būklę kviečiama tam, kad neliktume skolingi ateities kartoms ir užtikrintume gerovę milijonui žmonių, kurių pragyvenimas priklauso nuo šių upių.

Aptariant, kaip Pasaulinę žuvų migracijos dieną galima paminėti, nurodoma, kad tai yra ypatinga diena, kuomet visos iniciatyvos sveikintinos, o visi renginiai nemokami ir atviri visiems. Kviečiama organizuoti renginius, arba juose dalyvauti, skleisti žinias apie žuvims laisvų migracijos kelių reikšmę ir migruojančias žuvis.

Paminėta prie Vilnelės

Balandžio 21 d. visos Lietuvos mastu Pasaulinės žuvų migracijos dienos paminėjimo organizuota nebuvo. Daugelis valstybės institucijų ir žiniasklaida didžiulį dėmesį skyrė vienuoliktus metus vykstančiai kasmetinei visuotinei akcijai „Darom“. Šios pilietinės akcijos metu pagrindinis tikslas buvo skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos ir aplinkosaugos problemas. Žinant, kiek šios problemos aktualios Lietuvos vandens telkiniams, akcijoje „Darom 2018“ ežerus ir upes švarino povandeniniai nardytojai ir baidarininkai. Nors šie darbai taip pat turi reikšmės nerštinėms žuvų migracijoms, sutelkus visą dėmesį akcijai „Darom“, Pasaulinė žuvų migracijos diena, jei ne prasmingas visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 42) renginys, būtų likusi Lietuvoje nepaminėta.

Darnus „Lašišos dienoraščio“ kolektyvas Pasaulinės žuvų migracijos dienos paminėjimą organizavo ant Vilnios upės kranto ties atstatoma Belmonto (Pūčkorių) užtvanka. Ši gamtos apsaugos asociacija aktyviai pasisakė prieš lašišinėms žuvims migruoti užtveriamą kelią ir, remdamasi ichtiologų bei aplinkotyros specialistų nuomonėmis, siūlė sugriuvusios užtvankos neatstatyti („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 27). Prisidengus kultūros paveldu laimėjo užtvankos atstatymu suinteresuotos jėgos.

Balandžio 21 d. visą dieną oras pasitaikė gražus, todėl pasibaigus akcijai „Darom 2018“ į „Lašišos dienoraščio“ kvietimą prie Vilnelės turiningai praleisti popietę ir paminėti Pasaulinę žuvų migracijos dieną atsiliepė žvejai mėgėjai. Tarp jų buvo daug muselinės meškerės specialistų, spiningautojų ir žvejybą upėse pamėgusių meškeriotojų. Į kvietimą nepraeiti pro šalį ir pagilinti žinias apie žuvis ir upes atsiliepė ir prie Vilnelės iškylauti susiruošusios vaikučiais vedinos šeimos.

Ichtiologo nuomonė

Apie migracijų reikšmę žuvų gyvenime į renginį susirinkusiems įdomiai papasakojo Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologas Kęstutis Skrupskelis.

„Žuvys migruoja norėdamos geresnių gyvenimo sąlygų. Vienos migruoja neršti, kitos – maitintis, tai ta migracija labai įvairi. Nemigruojančių žuvų rūšių Lietuvoje yra šiek tiek mažiau nei migruojančių“, – patikino ichtiologas ir tarp nemigruojančių paminėjo kūjagalvius, trispygles ir devynspygles dygles bei kitas smulkių žuvų rūšis. Jis paaiškino, kad žuvų migracija – tai jų plaukimas į kitas vietas neršti, maitintis, žiemoti. Net ir ežeruose gyvenančios karpinės žuvys ieško nerštaviečių, vietų, kur daugiau maisto, suteikiančio geresnes sąlygas išgyventi ir augti. Vienos žuvys ežeruose žiemą leidžiasi į duburius. Taip elgiasi karšiai, šamai ir kitos karpinės žuvys, o kuojos migruodamos iš ežerų į upelius išvengia susidūrimo su plėšrūnais.

„Lietuvai labai svarbios anadrominės žuvų rūšys. Jos gyvena jūrose, o neršti plaukia į upes, – paaiškino K. Skrupskelis. – Mūsų krašte šiuo metu daugiausia kalbama apie lašišas ir šlakius. Kaip tik šių žuvų rūšių nerštinę migraciją siekta pagerinti atsisakant Belmonto (Pūčkorių) užtvankos atstatymo.“

Deja, deja, nors šiuo metu prie atstatomos užtvankos „vaizdelis nekoks“, ji jau išdygo, ir ichtiologas bei žuvininkystės specialistas imtis drastiškų priemonių bei naikinti svetimą nuosavybę nerekomenduoja.

Kita žvejams mėgėjams ir verslininkams rūpima žuvų rūšis yra europinis upinis ungurys. Tai katadrominis migrantas, nes auga ir maitinasi upėse, o neršti plaukia į jūras („Žaliasis pasaulis“ 2018 m. Nr. 13).

Paprašytas renginio organizatorių įvertinti žuvų migracijos sąlygas Lietuvoje pasauliniu mastu, Gamtos tyrimų centro ichtiologas teigė, kad padėtis mūsų šalyje yra arčiau pakenčiamos, nei labai blogos, nes per praeitą dešimtmetį padaryta daug darbų gerinant migracijos sąlygas praeivėms žuvims. Kai kuriose upių užtvankose įrengti arba rekonstruoti žuvitakiai („Žaliasis pasaulis“ 2013 m. Nr. 39). Galų gale nebestatomos naujos užtvankos.

„Padėtis nėra visiškai kritinė, nors greta mūsų esančioje Vilnelėje ji nėra pati geriausia. Savavališkai imti ir griauti užtvankų negalima. Nesiūlyčiau to daryti, bet turbūt galime padaryti viską, kad jų būtų mažiau. Manau tai, ką daro „Lašišos dienoraštis“, yra tinkamas būdas kovoti. Nebūtina pulti užtvankų griauti, bet būtina visuomenei aiškinti jų žalą migruojančioms žuvims“, – patikino K. Skrupskelis.

Pažintis su žuvimis ir museline

Ne paslaptis, jog tarp žvejų mėgėjų pasitaiko gerai pažįstančių tik savo meškeriojamas žuvis. Spiningautojus domina plėšrūnės. Nors museline meškere galima gaudyti įvairias žuvų rūšis, muselininkus labiausiai domina lašišinės žuvys ir kiršliai. Plūdininkai, karpininkai ir kitų dugninių meškerių gerbėjai (šiuo metu labai populiarus fideris) turi savo favoritus ir mažai kam skauda galvą, kad kažkur plaukioja nemeškeriojamos Lietuvoje net 3 nėgių rūšys, o ant jų, vingiliais vadinamų lervų, senesnės kartos meškeriotojai upėse sėkmingai gaudydavo šapalus, ešerius ar kokį ūsorių.

Dabar tokia žūklė negalima, nes nėgių vingilius gaudyti draudžiama.

Siekdamas praplėsti renginio dalyvių žinias apie lašišines žuvis ir Lietuvoje gyvenančias kitų žuvų rūšis bei migracijų svarbą, šaunią viktoriną organizavo Matas Jonaitis. Jo sugalvoti įdomūs, prasmingi klausimai patiko ir meškeriotojams, ir atsitiktinai su renginiu susidūrusiems smalsuoliams. O paminėjus galimus laimėti „Lašišos dienoraščio“ prizus ir šios asociacijos prezidento Kęstučio Klimavičiaus asmeniškai išbandytus voblerius. Tad norinčių dalyvauti varžytuvėse netrūko. Atsakinėdami apie plienagalves lašišas, žiobrių nerštinę migraciją, stinteles ir didstintes bei Lietuvos raudonoje knygoje „plaukiojančias“ žuvis ir kitas įdomybes, noriai savo žinias demonstravo bei prizus pelnė meškeriotojai ir jų atžalos.

Ypatingą pasisekimą renginyje turėjo muselinės meškerės meistrų pasirodymas ir pamokymai. Labiausiai jie sudomino pirmą kartą pamačiusius muselinę meškerę ir estetišką jos panaudojimą. Lieka tik pasidžiaugti ir pasveikinti „Lašišos dienoraščio“ kolektyvą, suorganizavusį pirmąjį Lietuvoje Pasaulinės žuvų migracijos dienos paminėjimą, ir palinkėti sėkmės toliau siekiant vienyti žuvis, upes ir žmones.

Vacio Paulausko nuotraukos