„Žaliojo pasaulio“ numeryje rašėme apie Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologines kolekcijas. Vabzdžių pasaulis – itin gausus ir margas.
Kiek mažiau gausus bei margas yra sparnuočių pasaulis, į kurį krypsta ornitologų dėmesys.
Gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius (Aplinkos ministerija), supažindindamas su ornitologinės kolekcijos vienu iš prižiūrėtoju, Paukščių skyriaus vyr. zoologu Deiviu Dementavičiumi (skyriui vadovauja Saulius Rumbutis) sakė, jog dar prof. Tadas Ivanauskas šio muziejaus kolekcijas pradėjęs kurti iš esmės nuo paukščių.
„Saugykloje šiuo metu yra per 10000 Paukščių skyriui priklausančių eksponatų. O muziejaus ekspozicijų salėse yra apie 1000 eksponatų. Tad saugyklose jų esama apie dešimt kartų daugiau. Žinoma, ekspozicijų salėse lankytojams demonstruojamos pačios geriausios iškamšos“, – pasakojo Deivis Dementavičius, primindamas, jog ne visi eksponatai yra būtinai iškamšos. Čia paminėtini ir kiaušiniai, ir lizdai, ir skeletai, ir kūneliai, ir vadinamieji šlapi preparatai…
Pasidomėjus, kas vadintina kūneliu, o kas yra iškamša, išgirdome Deivio komentarą, jog kūnelis – tai suvis nesuformuota iškamšta, o tik prikimšta oda. Kūnelis labiau vadintas tyrinėjimo objektu mokslininkams.
Pridursime, jog paukščiai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje yra apie 10350 paukščių rūšių. Apie 120-130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Paukščių klasė yra labai diferencijuota: vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., stručiai, pingvinai, kiviai). Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija.
„Patekus į muziejų negyvam paukščiui, jis išdžiovinamas, inventorizuojamas“, – aprodydamas mažąjį erelį rėksnį pasakojo Paukščių skyriaus vyr. zoologas. Jis paaiškino, jog šis erelis savitas vien tuo, jog laisvėje yra pragyvenęs 21 metus – vienas iš savitesnių tokio tipo eksponatų (turima omenyje gyvūno amžių) visame pasaulyje. Tai galime spręsti vien iš to, jog šis padangių gražuolis žieduotas Lietuvoje. Neveltui šio erelio atskirai paimti ir tiriami raumenys, skeletas.
Mažasis erelis rėksnys, išskleidęs savuosius sparnus, siektų apie 1,5 metro. O jūrinis erelis, su 2,5 metro ilgio sparnais, į saugykloje matytąją dėžę jau ir nebūtų sutalpinamas.
Pagrindinis eksponatų rinkimo metodas – žuvusių paukščių, jų lizdų, kiaušinių surinkimas į pagalbą pasitelkiant Aplinkos ministerijos atitinkamas tarnybas, gyvūnų globos organizacijas, zoologijos sodus, privačias kolekcijas, mokslinio tyrimo institucijas, ornitologus- mėgėjus.
… Prieš atsisveikinant, Paukščių skyriaus vyr. zoologas, paėmęs į rankas kilnųjį erelį, kiek papasakojo apie šį savitą paukštį ir pridūrė, jog šis skrajūnas gyvenimą baigė Šilutės krašte.
Deivis Dementavičius taipogi išsamiai papasakojo ir apie kitus, mažesnius eksponatus, esančius saugykloje. Čia – ir čiurlys, ir žvirblinė pelėda, ir sodinis liputis, ir daugelis kitų.
Augusto Uktverio nuotraukos
***
ISTORIJA
Etnografinėse Lietuvos žemėse (dabar Baltarusijos teritorija), Lydos apskrityje, netoli Vosyliškio miestelio, Lebiodkos dvare Leonardas Ivanauskas (prof. Tado Ivanausko tėvas) 1861 m. įkūrė namų muziejų – „Paukščių kambarį“, kuris sietinas su zoologijos muziejaus ornitologinio rinkinio ištakomis. Paukščių ekspozicijos salėje eksponatai išdėstyti sistematine tvarka. Skirtingais muziejaus gyvavimo etapais įrengtos 24 paukščių biogrupės: 11 įrengta 1922 – 1939 m. – kilniojo erelio, tetervinų, žuvėdrų, varninių, jerubių, slankų, pempių, laukio, gaidukų, kirų, strazdų biogrupės. 1953 – 1954 m. paruošta lelių grupė. 1979-1981 m. rengiant naują ekspoziciją, įrengta dar 11 biogrupių – žąsų migracijos, pingvinų, kurtinių, baublių, paukštvanagio, kormoranų, pelėdų, lingės, uolinių kurapkų, sultonviščių, tukanų. 2005 m. įruošta jūrinių erelių lizdo biogrupė. 2007 m., įrengta ir pradėta eksponuoti paukščių kiaušinių kolekcija. Joje per 200 skirtingų paukščių rūšių dėčių.
SKYRIAUS VEIKLA
Ornitologijos skyriuje keli dešimtmečiai kaupiama Lietuvos paukščių, jų lizdų ir kiaušinių morfologinių rodiklių duomenų bazė. Visi eksponatai išsamiai aprašomi, išmatuojami, o sukaupti duomenys panaudojami rašant darbus apie Lietuvos ornitofauną.
Skyriaus darbuotojai vykdo tiriamuosius darbus – paukščių gausumo bei veisimosi produktyvumo, žiemojančių paukščių apskaitos, daugiamečius plėšrių paukščių ir pelėdų tyrimus. Daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams darbams – plėšrių paukščių, juodųjų gandrų, pelėdų lizdų paieškoms Lietuvoje, keliami dirbtiniai lizdai plėšriems paukščiams, inkilai pelėdoms, dalyvaujama aplinkosauginiuose renginiuose. Keliami dirbtiniai lizdai plėšriesiams paukščiams, inkilai pelėdoms.
Skyriaus ornitologai skaito paskaitas ornitologine tematika, praveda ekskursijas, pamokas, seminarus muziejuje ir gamtoje. Skelbia mokslines bei populiarias publikacijas ornitologiniuose leidiniuose bei spaudoje, dalyvauja TV bei radijo laidose, teikia konsultacijas.
