Po plenarinio posėdžio konferencijos darbas tęsėsi dvejose sekcijose šiomis temomis: „Ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio gamtamokslinio ugdymo problematika“ ir „Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje ir aukštojoje mokykloje“. Abi temos šiuolaikinio švietimo kontekstui be abejonės yra svarbios ir aktualios. Kadangi vienu metu dviejų sekcijų darbe, nors ir kaip įdomu būtų, dalyvauti neįmanoma, tai pasirinkau antrąją, kaip artimiausią savo buvusiai pagrindinei ir esamai visuomeninei veiklai. Šioje sekcijoje buvo skaityti keturi svarbūs pranešimai: Virgilijus Pajarskas – „Kaip sudominti gamtos mokslais z kartos vaikus“ (Skuodo r. Mosėdžio gimnazija), Loreta Ragulienė, Violeta Šlekienė, Vincentas Lamanauskas – „Gamtos mokslų ir matematikos dalykų integravimo galimybės tyrinėjant vandens druskingumą“ (Šiaulių universitetas), Dainius Statkevičius – „Pažintinės kelionės gamtamoksliniame ugdyme“ (Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla), Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė – „Regos terapijos mokymas bendrojo ugdymo mokykloje – žingsnis regos kokybės link“ (Šiaulių universitetas).
Ekspedicija Šaltiškių molio karjere
Didelio konferencijos dalyvių dėmesio ir po to sekusių diskusijų susilaukė geografijos mokytojo Virgilijaus Pajarsko iš Mosėdžio pranešimas apie jo taikomas mokinių ugdymo metodikas, ypač aktualias z kartos vaikams, ir pasiekimus. Visus klausytojus žavėjo mokytojo energija ir gebėjimas savo gyvenamoje vietovėje rasti tokias dalyko mokymo aplinkas ir idėjas, kurios taptų patraukliomis įvairaus amžiaus gimnazijos mokiniams. Sutelkti mokinius tiriamajam darbui, organizuoti tokio darbo eigą, siekiant užsibrėžto tikslo yra didelis dalykas. Pavyzdžiui, mokytojas su mokiniais dalyvavo Ventos regioninio parko direkcijos organizuotoje dviejų dienų ekspedicijoje Šaltiškių molio karjere, kuris žymus Juros geologinio periodo fosilijomis. Juos vedė idėja – surasti dinozaurą. Idėja puiki vien tuo, kad yra žinoma, jog tuo laikotarpiu Žemėje buvo labai paplitę dinozaurai. Tačiau per visą dinozaurų paieškų istoriją tokio radinio niekam nebuvo pavykę rasti. Tik 2010 metais ten vykusios tarptautinės mokslininkų ekspedicijos nariams pavyko rasti pirmąsias mezozojaus laikų fosilijas Baltijos regione. Radinį sudarė du žandikaulio fragmentai ir trys dantys. Tai buvo didelis triumfas, nes mezozojaus eros gyvūnų fosilijos yra labai retas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Karaliaučiaus srityje (dabar Rusijos teritorija). Mosėdiškiai kibo į darbą didelėmis pajėgomis, net 20 žmonių grupė, bet trukdė nepalankūs, permainingi vasaros pradžios orai. Tačiau rudens ekspedicijos metu kantrus ir kruopštus darbas buvo apdovanotas sėkme. Mokiniai su mokytoju grįžo suradę net 12 priešistorinių stuburinių gyvūnų dantų. Pagal pirminę apžiūrą šie dantys gali priklausyti ne vienos rūšies individams. Tai įrodys mokslininkai, tačiau mokytojo įkurtas „Jaunųjų paleontologų“ būrelis šventė pergalę, kūrė planus ateičiai.
Mokytojo mokiniai mielai dalyvauja konkursuose, olimpiadose, nes žino, kad jų darbai garsina Mosėdžio gimnaziją ir patį kraštą, o tuo pačiu duoda naudos ir jiems patiems, plečia akiratį, žinias ir gebėjimus. Mokinių, o kartu ir mokytojo dvasią stiprina tokių garsių žmonių kaip žymiausios Lietuvos paleontologės habilituotos mokslų daktarės, profesorės Valentinos Karajūtės-Talimaa rodomas jiems dėmesys, jos dosnios asmeninės dovanos jauniesiems paleontologams ir jų gimnazijos muziejui. Mokytojo ir mokinių darbų pripažinimas, jų vertinimas – pati geriausia mokymo ir mokymosi motyvacija. Belieka jiems palinkėti tolimesnės sėkmės ir kad niekada neužgestų pažinimo džiaugsmo siekis. Tai puikus pavyzdys kiekvienam mokytojui ir paskatinimas paieškoti kažko tokio ypatingo savo gyvenamoje aplinkoje, susieti tai su dėstomu dalyku, sudominti tuo mokinius ir bendromis jėgomis kibti į darbus, duodančius visapusišką naudą.
Gebėjimai – projekcija į ateitį
Galimi ir kiti mokymosi motyvaciją skatinantys metodai, kuriais siekiama, kad mokinys, mokydamasis gamtos mokslų, susikurtų vieningą, į atskirus mokomuosius dalykus nesuskaidyto pasaulio vaizdą. Tarpdalykinio gamtamokslinio ugdymo ryšiai plėtojami biologijos, chemijos, fizikos, matematikos mokslų ir informacinių technologijų plotmėje, siekiant ugdymo turinį, susidedantį iš atskirų sąvokų, dėsnių, teorijų, perteikti kaip darnią visumą, parodančią nagrinėjamų reiškinių tarpusavio ryšius. Apie tai įdomiai buvo kalbama Loretos Ragulienės, Violetos Šlekienės, Vincento Lamanausko pranešime „Gamtos mokslų ir matematikos dalykų integravimo galimybės tyrinėjant vandens druskingumą“. Pranešėjai pateikė įdomios pamokos organizavimo ir tyrimo atlikimo metodiką ir nurodė, ką sužinos ir gebės mokiniai teisingai atlikę tyrimus ir tyrimų rezultatų analizę. Per praktinį darbą mokiniai gerai įsimins ir žinos elektrolitų savybes, mokės pasigaminti skirtingų koncentracijų tirpalus, gebės paaiškinti procesus, vykstančius vandeniniuose tirpaluose, mokės nubrėžti reikalingus priklausomybių grafikus, o svarbiausia – gebės, vadovaudamiesi instrukcija, parengti priemones darbui. Tokie gebėjimai – jau projekcija į ateitį, į kitus reikalingus, atliktinus darbus. Mokiniams, kurie greičiau atlieka pagrindines užduotis, pranešėjai siūlo jiems duoti papildomas įdomias ir praktiškas užduotis. Pavyzdžiui, kaip pagaminti mamai reikalingos koncentracijos druskos tirpalą agurkų rauginimui arba pagal srovės stiprį nustatyti nežinomos koncentracijos tirpale esantį druskos kiekį. Šiuo atveju mokiniui teks sudaryti srovės stiprio priklausomybės nuo įvairių druskos tirpalo koncentracijų grafiką ir juo naudojantis išspręsti užduotį.
Į kelionę, į kelionę…
Mokytojas Dainius Statkevičius pranešime „Pažintinės kelionės gamtamoksliniame ugdyme“ (Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla) pateikė pažintinių kelionių organizavimo metodiką ir atsakė į daugybę organizacinio pobūdžio klausimų. Pasak mokytojo, pažintinės kelionės yra puiki alternatyva pamokoms netradicinėje aplinkoje gamtamoksliniame ugdyme. Tokias keliones rekomenduojama organizuoti patiems mokytojams arba pasitelkiant kelionių organizatorių paslaugas. Tačiau šiuo atveju siūloma nebijoti teikti organizatoriams konkrečius pasiūlymus koreguoti programas arba parengti kelionių programas savo nuožiūra. Planingai siejamos kelionių programos su mokomaisiais dalykais gali būti rengiamos visų pakopų mokiniams. Tik tinkamai parengtos pažintinės kelionės atitiks mokytojų ir mokinių, o ir jų tėvų lūkesčius, skatins mokinių norą keliauti, pažinti ir mokytis.
… ir apie akių įkalinimą…
Ypač didelio dėmesio ir klausimų sulaukė Violetos Šlekienės ir Loretos Ragulienės pranešimas „Regos terapijos mokymas bendrojo ugdymo mokykloje – žingsnis regos kokybės link“. Visais laikais mokinių regos kokybės klausimai buvo aktualūs, o dabartiniame informacinių technologijų amžiuje tai ypač svarbu, nes šiandieninių mokinių regos problemos ypač ryškios. Yra atsiradęs vadinamasis kompiuterinis regos sutrikimo sindromas – terminas, kuriuo apibrėžiami įvairūs akių simptomai, kurie atsiranda ilgai dirbant su kompiuteriu. Gana dažnai jauni žmonės skundžiasi, kad jiems liejasi vaizdas, akys paraudusios, perštinčios, ašarojančios, jas skauda, o šį skausmą lydi aštrūs galvos skausmai. Kompiuterinį regos sutrikimo sindromą, kaip yra parodę tyrimai, turi 23-95% su kompiuteriu dirbančių žmonių. Rega yra vienas iš pačių svarbiausių mūsų jutiminių pojūčių. Regos susilpnėjimas ar jos praradimas verčia mus kuo skubiau ieškoti pagalbos ir priemonių, kaip susigrąžinti iki tol turėtą matymo kokybę. Todėl vos pajutę, kad su akimis vyksta kažkas ne taip, skubame pas gydytoją. Pagalbą gauname, tačiau daug ką dėl savo geresnio regėjimo galime padaryti ir patys. Taisyklingai atliekami akių raumenų stiprinimo pratimai daro stebuklus.
Apie tai ir kalbėjo pranešimo autorės. Jos daug ir išsamiai kalbėjo apie profesoriaus Vladimiro Ždanovo regos saugojimo ir stiprinimo metodiką. Jo nuomone, akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tiek padeda kiek pakenkia, nes užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje ir tokioje akių raumenų įtemtyje, kokioje jie tuo metu yra. Tai nebelavina akių raumenų, o lavinti juos ir stiprinti atitinkamais pratimais būtina, nes ilgainiui regėjimas toliau prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Pranešėjos minėjo, kad naudingos literatūros ir profesoriaus siūlomų akių raumenų stiprinimo pratimų galima rasti internete. Ir būtina rasti laiko šių pratimų įsisavinimui, teisingam jų atlikimui. Galbūt tai daryti būtų tikslinga su savo gydytojo priežiūra. Kiekvieno mokytojo pareiga rūpintis ne tik savo, bet ir mokinių rega.
… Sekcijos darbui skirtas laikas praėjo greitai, naudingai ir įdomiai. Manau, kad konferencijoje dalyvavę mokytojai išgirdo daug savo darbui naudingų žinių. Pasidalijimas patirtimi yra sveikintinas dalykas, nes tai yra pats greičiausias būdas praktika patikrintas naujoves greitai ir tinkamai diegti į gamtamokslinio ugdymo procesą daugelyje mokyklų.
Augusto Uktverio nuotraukos
