Monika JANKAUSKAITĖ
Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė

Sugrįžtama ten, kur miela…

Žygeivių vasarą Varnių regioniniame parke menant

Kūlgrinda...

Norisi pasidalinti gera emocija ir pasidžiaugti Varnių regioniniame parke įvykusiais pėsčiųjų, dviratininkų žygiais ir prisiminti turiningai praleistą laiką kartu su jų dalyviais. Sakoma, prie gero noro nėra blogo oro. Šituo šūkiu vadovautasi šiais metais ir būtent po juo slepiasi daug kas: žygeivių bendravimas, trumpam pamirštant kasdieninius darbus, kitoks laisvalaikio praleidimo būdas, pabuvimas gamtos didybėje, suprantant, kokiame nuostabiame jos prieglobstyje mes gyvename. Kaskart patirtos emocijos žygių metu įveikiant kliūtis išgyvenamos iš naujo ir buvimas protėvių žemėje, pajaučiant jų dvasios tvirtybę ir išmintį, palieka savo paslaptingumą. O kur dar istorijos, pasakojimai, įveikti kilometrai ir dar daug kas…

Šie metai prasidėjo pėsčiųjų žygiu, skirtu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui. Būtent, kovo 11-ta diena žygeivius pasitiko su vėju ir lietum, tačiau tai nesutrukdė pakeliauti ir taip paminėti šią gražią sukaktį. Tą dieną keliauta per Pavandenės piliakalnius: Moteraitį, kurio pavadinimas kildinamas iš jo į gulinčią moterį panašaus silueto, paslaptingą piramidę primenančią Sprūdę, dvarininkų Sakelių giminės laidojimosi vietą –  Sklepkalnį (Pavandenės alkakalnį), aplankant jų dvaro griuvėsius, Gludo ežerą.

Keliauta į Vembūtų piliakalnį, kuris šiais metais buvo sutvarkytas ir galutinai pritaikytas žmonių lankymui. Kaip spėjama, tai vieta, kur galėjo stovėti pirmojo 1219 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėto žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Ir žygis su skambiu pavadinimu „Vykinta pilys beyškunt“ kvietė keliautoją tarsi nusikelti į mūsų protėvių laikus ir pabandyti įsivaizduoti kaip šita teritorija galėjo atrodyti tuomet.

Taip pat surengtas žygis aplink Paršežerį, perbrendant unikalią Varnių regioninio parko  vietą – Sietuvos kūlgrindą, basomis prisiliečiant prie protėvių kurtos istorijos, išlikusios iki šių dienų, nepaliko abejingo ne vieno žygeivio. Žygio maršruto ilgis – apie 15 kilometrų. Būtent keliaujant šiuo maršrutu praeinamas tamsus juodalksnynas, susipažįstama su aukštapelke, žemapelke ir jų augalija, stiprybės pasisemiama mitologiniame šaltinyje „Milžinų maudykla“, aplankomas Burbiškių (Paršpilio) piliakalnis ir galva nulenkiama Riešketų kaime sukilėlių kapukuose.

Ruduo pasitiktas žygiu dviračiais. Varnių regioninio parko direkcijos Lankytojų centro ekspozicijoje „Septyni keliai iš Varnių“ apžvalgine ekskursija pradėtas apytiksliai 27 kilometrų žygis aplink Biržulio ežerą, aplankant įspūdingiausias lankytinas Varnių regioninio parko vietas: Varnių miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, Spigino ragas, Pabiržulio akmens amžiaus gyvenvietės ir kapinynai, Pavandenės piliakalniai.

Sulaukus žmonių susidomėjimo, pėsčiųjų žygiai tais pačiais maršrutais buvo kartoti po kelis kartus. Kaskart susirinkdavo skirtingas skaičius žmonių, iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, turėta svečių iš 10 Lietuvos apskričių. Šių metų rengtuose žygiuose dalyvavo 325 žmonės. Žygių metu įveikta daugiau kaip šimtas kilometrų. Ypač smagu matyti, kad vis daugiau žmonių laisvalaikį renkasi praleisti aktyviai gamtinėje aplinkoje, o kai kuriems dalyviams žygiai jau yra tapę „nepagydoma liga“. Džiugina tai, jog ankstesnių žygių dalyviai vis grįžta ir vėl keliauja kartu. Nueiti kilometrai, gamta, įspūdžiai ir patirtys, sutikti bendraminčiai – visa tai telpa į keliolikos kilometrų žygį. Nors tai tik skaičiai…

Įspūdžiai, gera nuotaika, draugystės, savitarpio pagalbos jausmas verčia judėti ir laukti Jūsų, mieli žygeiviai, sugrįžtant. Iki kitų susitikimų!

Autorės archyvo nuotraukos