Jolita GARBULIENĖ
Sirvėtos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė

Su Kukučiu – apie sparnuočius

Svečias iš Sirvėtos regioninio parko – Kukutis...

Spalis buvo ypatingas gamtos draugams ne tik savo rudeniškomis spalvomis, o ir išskrendančių paukščių gausa padangėje. Šio mėnesio pradžioje Lietuvoje minimos Paukščių palydos. Turintieji sąsajų su gamta, stebėtojai ir kartais tik atsitiktinai nukreipiantys žvilgsnius į dangų, šiais metais net visą spalį turėjo galimybę stebėti paukščių migraciją. Skaičiuoti, stebėti išskrendančius sparnuočius, išgirsti jų balsus šį rudenį Sirvėtos regioninio parko direkcijos darbuotojai ragino pačius mažiausius – darželinukus. Sirvėtos regioninio parko simbolinis paukštis Kukutis aplankė Švenčionių lopšelio-darželio „Gandriukas“ ir Pabradės lopšelio-darželio „Varpelis“ bendruomenę.

Kukutis Lietuvoje nežiemoja, todėl būtent jis kvietė vaikus atsisveikinti su visais iš Lietuvos į šiltuosius kraštus žiemoti išskrendančiais paukščiais. Personalizuotas veikėjas su mažaisiais žaidė įvairius gamtinius žaidimus, pasakojo apie savo išvaizdą, gyvenimo sąlygas Lietuvoje, maitinimąsi, perėjimą. Taip pat su mažaisiais gamtos draugais kalbėjome apie kiekvieno žmogaus atsakomybę už paukštelius šaltuoju metų periodu. Vaikai pasakojo apie tai kokias lesyklėles turi namuose, kaip jas prižiūri ir kaip rūpinasi, kad jos nebūtų tuščios. Taip pat darželių auklėtiniai dalyvavo viktorinoje apie Lietuvos sparnuočius, klausėsi paukščių balsų, spalvino kukučio siluetus. Darželių auklėtojos vaikams akcentavo, kad šis paukštis dažnai minimas pasakose. Jis lyginamas su margaspalviu drugeliu ir turi ne vieną pavadinimą: kukutis, luputis, dudutis…

Vieni iš smalsiausių – mažiausieji. Jie užduoda nepaprastai įdomius klausimus, nori, kad suaugusieji užfiksuotų tai, ką jie jau žino apie gamtą, kuriuos paukščius pažįsta. Rodos, jiems užtenka vaizdo, nes pamatę paukščio nuotrauką, skuba pasakyti viską, ką apie jį jau žino iš knygų, kur matė ir net kokį jį norėtų piešti. Tas begalinis vaikiškas noras domėtis ir pažinti kaskart mums primena, kad pradėjus švietėjišką veiklą nuo mažiausiųjų – ikimokyklinukų, anksčiau ar vėliau ji pakartojama ir panaudojama vėl ir vėl. Tad kartu su vaikais mokėkime džiaugtis šia akimirka, bandykime ją užfiksuoti ir prisiminti kuo dažniau.

Dėkojame Švenčionių rajono lopšelių-darželių bendruomenėms už nuoširdų priėmimą, pasitikėjimą mumis ir norą vaikus mokyti svarbių dalykų kitokiais būdais.

Autorės nuotraukos