Gamtoje visos žuvų rūšys įdomios ir vertos pažinimo. Žvejų mėgėjų, sportininkų ir verslininkų ypač vertinamos plėšrios žuvys. Tarp jų laimikiuose pageidautinas sparčiai augantis sterkas. Šis atvirų vandenų gyventojas nesudaro konkurencijos vandens telkinių pakraščiuose aptinkamoms lydekoms ir yra geras biomelioratorius. Jo neriebi žuviena skani ir labiau vertinama nei lydekų. „Lietuvoje sterkai natūraliai buvo paplitę tik Kuršių mariose. Vėliau jie buvo perkelti į daugelį vandens telkinių, kur sėkmingai aklimatizavosi“ („Žaliasis pasaulis“ 2010 m. Nr.18). „Teisingai pavadinti šias žuvis gana sudėtinga. Vienur jos vadinamos starkiais, kitur – sterkais. Visuose teisės aktuose randame sterką, tačiau dauguma meškeriotojų ir žuvivaisos specialistų šį pavadinimą ignoruoja ir šias žuvis vadina starkiais“ („Žaliasis pasaulis“ 2020 m. Nr. 22).
Saugo lizdus
Šių žvejų mėgėjų ir verslininkų vertinamų žuvų labai įdomus nerštas. Apie jį leidinyje „Žuvų ir vėžių veisimo biotechnika ir išteklių atkūrimas“ rašo dr. Valdemaras Žiliukas ir dr. Vida Žiliukienė. Pasak šių mokslininkų, sterkų nerštas – vienas iš įdomiausių tarp žuvų. Sterkai, dažniausiai gegužės vidury, grįžta į tas pačias nerštavietes. Neršia anksti rytą 1-3 m ir didesniame gylyje ant smėlėto, žvirgždėto, akmenuoto dugno, pavienių nendrių šaknų. Pirmieji nerštavietėse pasirodo patinai ir pasirinktoje vietoje paruošia lizdą. Judindamas uodegą patinas išvalo dugną nuo dumblo bei padaro 0,3-0,8 m skersmens ir 5-10 cm gylio įdubimą ir galvos judesiais prisivilioja patelę. Žuvys iš lėto sukasi virš lizdo kas kelias minutes pakeisdamos kryptį. Patelė per 30-100 min. išneršia visus ikrus. Jie labai lipnūs, tuoj pat prisiklijuoja prie substrato.
„Po neršto patelės pasitraukia, o patinėliai lieka saugoti lizdų. Judindami krūtininius pelekus, jie sukelia švaraus vandens atitekėjimą bei neleidžia ikrams uždumblėti. Patinėliai nepasitraukia nuo lizdų net esant pavojui. Juos saugo 5-8 dienas“, – teigia Valdemaras ir Vida Žiliukai ir nurodo, jog ikrelių vystymasis trunka apie savaitę. Išsiritusios vertikaliai judančios lervutės su vandens srovėmis pasklinda po telkinį, todėl mažiau jų išėda plėšrūnai. Prieš pradėdamos išoriškai maitintis, lervutės pripildo plaukiojamąją pūslę oru ir pradeda plaukioti horizontaliai. Pasiekusios 2-2,8 cm ilgį lervutės virsta mailiumi.
Meškeriotojams sterkų nerštas iš dalies panašus į lašišinių žuvų nerštą, o akvariuminės žuvivaisos mėgėjai turi galimybę išvysti panašų vaizdą stebėdami kai kurių ciklidų nerštą. Su nostalgija prisimenu laikus, kai mano jaunieji akvariumininkai, meškeriotojai ir filatelistai, sukišę noseles, stebėdavo dvidėmių ar zebrinių cichlasomų nerštą, saugomus lizdus. Tekdavo nuolat raginti vaikus laiku skubėti namo, kad rūpestingi tėvai nesirūpintų, kur taip ilgai jie užsibuvo. Bet tai buvo seniai, kai būrelių vadovai kiekvieną vaiką pasitikdavo išskėstomis rankomis ir nesiteiravo, kada pagaliau bus sumokėti pinigai. Papildomo ugdymo užsiėmimai buvo nemokami ir kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo tėvų kišenės storio, turėjo nevaržomas galimybes rinktis kuo įdomesnius į gamtą vedančius kelius. Tada tokių vaikų buvo tiek daug, kad būreliuose visus juos būdavo sunku sutalpinti ir tekdavo papildomai ieškoti su jaunaisiais gamtininkais galinčių ir norinčių dirbti vadovų.
Būtina veisti
Sterkai arba starkiai yra svarbios verslinės ir žvejų mėgėjų vertinamos žuvys. Šiuo metu apie sumenkusius šių žuvų išteklius diskutuoja ichtiologai, mėgėjai ir verslininkai žvejai, o jų veisimu rūpinasi žuvivaisos specialistai.
Klostantis daugelio žuvų rūšių nepalankiai situacijai gamtiniuose vandenyse, daugiau žuvų tenka veisti ir auginti dirbtinai. Šį darbą atlieka į Nacionalinę akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociaciją susibūrę žuvininkystės ūkiai („Žaliasis pasaulis“ 2019 m. Nr. 42). Žuvininkystės problemas ir naujoves aptariant kasmetinėse konferencijose dalijamasi patirtimi ir naujausiais žuvivaisos pasiekimais. 2020 m. pabaigoje šios asociacijos organizuotoje konferencijoje AKVA 2020 svarbus Šilutės profesinio mokymo centro Žuvininkystės praktinio mokymo centro sektoriaus vadovo, profesijos mokytojo Jono Dyglio pranešimas „Starkių veisimas (Sander lucioperca (L.)“.
Agresyvūs ir pažeidžiami
Ilgametę žuvivaisos ir pedagoginio darbo patirtį turintis specialistas nurodo, kad starkių veisimas ir auginimas tvenkiniuose derinamas su hormonine neršto stimuliacija.
„Tvenkinyje, priklausomai nuo jo dydžio, galima įrengti vieną arba kelis lizdus. Tvenkinio dugnas gali būti panaudojamas kaip neršto substratas arba įrengiamas dirbtinis lizdas, šis metodas yra dažnesnis ir efektyvesnis. Lizdai paprastai yra atvežami į tvenkinį tuo pačiu metu, kai suleidžiami reproduktoriai. Yra daug įvairių rūšių lizdų, priklausomai nuo šalies ir regiono, tačiau šiuo metu tinkamiausi dirbtinės žolės lizdai. Ypač svarbus sėkmingam nerštui yra lizdo dydis. Mažas lizdas tinka mažesnėms patelėms, o didesnėms tenka įrengti didesnius lizdus“, – teigia J. Dyglys ir pastebi, kad jo patirtis rodo, jog daug ikrų turinčios didelės patelės sudeda juos netolygiai, storu sluoksniu. Tada apatiniai ikrų sluoksniai uždūsta ir taip sugadinamas visas lizdas.
Po neršto pranešimo autorius rekomenduoja pateles išimti, nes patinas, prižiūrėdamas lizdą, agresyviai jį gina net nuo savo patelės.
Ši informacija labai svarbi starkius gaudantiems meškeriotojams. Kartais, užsitęsus nerštui ir pradedant žvejybą nuo gegužės 21 d., sterkų patinai dar saugo lizdus, aktyviai juos gina ir todėl gerai kimba. Nurankiojus juos nuo lizdų padaroma didžiulė žala šių žuvų ištekliams. Klaidinga manyti, jog atgal į vandens telkinį paleisti sterkai sugrįš saugoti savo lizdų. Šiuo atveju humaniškas principas „pagavai-paleisk“ naudos neduoda ir nepadeda gausinti sterkų išteklių. Taikant šį principą verta įvertinti Valdemaro ir Vidos Žaliukų perspėjimą: „Sterkas yra labai jautrus mechaniniams pažeidimams. Tik į rankas paimta žuvis, esant vandens temperatūrai aukštesnei negu 10 0C, po kelių dienų gali būti užpulta saprolegnijos ir žūti.“
Veisimas tvenkiniuose
Remdamasis savo ilgamečio daro patirtimi J. Dyglys nurodo, jog veisiant starkius svarbu tinkamai parinkti ir paruošti tvenkinius.
„Didesniuose tvenkiniai, kuriuose bus vykdomas nerštas su lervučių paauginimu, ruošiama naršinimo zona. Vieta išvaloma, išgrėbliuojama ir aptveriama stambiaakiu tinklu. Tik naršinimui skirti tvenkiniai užpildomi prieš pat reproduktorių suleidimą.
Naršinimo tvenkiniai su lervučių paauginimu pildomi 1 savaitę iki reproduktorių suleidimo“, – teigiama pranešime. Aptariant vandens hidrocheminius parametrus, tarp jų akcentuojamas deguonies kiekis, vandens temperatūra ir geležies kiekis. Pranešime daug vertingų patarimų apie teisingą reproduktorių pasirinkimą, jų brandos tikrinimą bei vertinimą ir anestetikų naudojimą. Žinia, jog tarp kitų anestetikų tam tinka ir gvazdikėlių aliejus.
Įvertinus žuvų brandą atliekamas patinų ir patelių hormoninė stimuliacija ir pradedamas žuvų naršinimas. Jis gali būti vykdomas varžose, aptvaruose ar voljeruose. Aptaręs kiekvieno technologinio proceso ypatumus, J. Dyglys dalijasi darbo patirtimi, duoda vertingų patarimų, padedančių sėkmingai veisti šias vertingas žuvis, aptaria lervučių vystymosi ir mailiaus paauginimo aktualijas.
Mėgėjų žvejybos tarybos rekomendacijos
Blogėjant plėšriųjų žuvų ištekliams dirbtinis šių žuvų veisimas labai aktualus. Apie tai kalba meškeriotojai ir žvejai verslininkai.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius siūlo: „Siekti, kad vandens telkiniuose žymiau būtų gausinamos plėšrios žuvys, nes jos yra labiausiai pageidaujami žvejų laimikiai. Į Kuršių marias įveisti kasmet 10 milijonų lydekaičių ir 10 milijonų starkių“.
Plėšrių žuvų, ypač sterkų, išteklių gerinimo galimybės aptartos š. m. sausio 20 d. Mėgėjų žvejybos taryboje (MŽT).
Šiuo metu Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse rašoma: „Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas“. Toliau randame, kad draudžiama gaudyti mažesnius nei 45 cm sterkus (Sander lucioperca) ir mažesnes nei 50 cm lydekas (Esox lucius). Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti lydekas, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. – sterkus.
Pradėjus šioms nuostatoms netenkinti žvejų mėgėjų interesų, MŽT sulaukė pasiūlymų jas keisti. Svarstant juos atsirado nesutarimų ir tarp MŽT narių, ir skirtingus žvejybos būdus naudojančių meškeriotojų. Diskusija persikėlė į socialinius tinklus. Gal tai nėra blogai, nes skirtingos nuomonės padeda surasti tinkamiausius sprendimus. Pritardama siūlymams tausoti plėšriųjų žuvų išteklius, MŽT Aplinkos ministerijai siūlo: *Nustatyti sterkų žvejybos draudimą nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d.;
*Drausti žvejybą dirbtiniais masalais ir masalui naudojant žuvelę arba žuvelės gabalėlį Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir Kauno mariose nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d.;
*Visuose vandens telkiniuose vienos žvejybos metu leisti paimti tik 1 sugautą lydeką, sterką, šamą, salatį, margąjį upėtakį. Bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 1 vnt.
Atsižvelgiant į skirtingas nuomones, nepritarta pasiūlymams: riboti leidžiamų paimti sterkų ir lydekų dydį nuo 55 cm iki 65 cm, drausti velkiavimą upėse, nustatyti margiesiems upėtakiams 35 cm minimalų dydį.
Tarp reiškiamų nuomonių yra siūlymų ne vien nuolat tobulinti ir taip sudėtingas draudimais Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, bet skirti didesnį dėmesį meškeriotojų ir gamtos santykiams, žuvų gyvensenos, jų dauginimosi supratimui ir išteklių gausinimo svarbai.
Jono DYGLIO archyvo nuotraukos
