Rimalda VITKEVIČIENĖ
Panevėžio „Minties“ gimnazijos mokytoja

Stebuklus kuria paprasti žmonės

Dėkingų kaimynų vardu

Kiemo vaizdas

Panevėžiečiai, eidami pro Žvaigždžių gatvės 14-ąjį daugiabutį namą, jau ne pirmą vasarą mato besidarbuojančią vyresnio amžiaus moterį: tai gėles sodinančią, tai akmenis dėliojančią ar jau pasodintus augalėlius laistančią. Tai – Janina Stankevičienė. Nors moteris jau įkopė į aštuntą dešimtį, bet energijos, užsispyrimo ir ryžto jai gali pavydėti ne vienas jaunas žmogus. Darbštumas ir energija, ko gero, liko iš vaikystės laikų. Į miestą gyventi atsikėlė pakankamai jauna, bet vaikystėje teko daug dirbti. Ir tikrai ne gėlių auginimas to meto kaimo žmonėms rūpėjo. Ko gero, tie ne visada vaikiški darbai kaime ir užgrūdino moterį. Todėl dabar užtenka laiko pagelbėti sergančiam vyrui ir pasirūpinti daugiabučio aplinka. Kaip sako pati Janina, vieni stebisi jos sumanymais, kiti pagiria, o kai kas ir pakritikuoja. Kritikos moteris nebijo. Tik norėtų, kad tą kritiką jai pasakytų išmanantys žmonės, kad nukreiptų ją tolimesnei kūrybinei minčiai plėtoti, o ne nuteiktų priešingai.

Žinome, kad dažniausiai žmonės mėgsta gražinti ir puoselėti savo individualių namų kiemus. Paklausus ponios Janinos, kaip kilo idėja puošti daugiabučio kiemą, ji pasakė, kad „lyg ir iš reikalo“. Tai viena kaimynė, tai kita kartais užsimindavo, kad reikėtų ir mūsų kiemui pasigražinti. Janina pasodino vieną medelį, kaimynas kitą, paskui kažkas pasiūlė gėlių sodinukų. Vaizdas vis labiau patiko. Taip po truputį, sako, ir „užsikabinau“. Dabar sustoti jau nebegalinti. Negaila nei laiko, nei pinigų. Sunkiausia su vandeniu. Lietaus neužtenka, o augalėlius reikia papildomai laistyti. Prašyti kaimynų nedrįsta. Vanduo – turtas, už kurį reikia mokėti pinigus. Retkarčiais kai kas padeda, nors dažniausiai ponia Janina ir vandeniu rūpinasi pati.

Joninių stebuklą Janina Stankevičienė savo vardadieniui susikūrė pati. Ir ne tik sau. Jos darbo vaisiais džiaugiasi kaimynai, stebisi praeiviai.

Daugiau reikia tokių darbščių, nesavanaudiškų ir aplinkos grožiui neabejingų žmonių mūsų miestui ir visam kraštui tikrai reikia. Kūrybingi, negailintys savo brangaus laiko tautiečiai – puikus pavyzdys visiems mums, o ypač jaunimui, kartais nežinančiam, kur nukreipti savo energiją. Grožis tikrai padeda. Moteris pastebi: kai aplinka gražesnė, vis mažiau norinčių užminti gėlę, nuskinti žiedą ar nulaužti medelio šakelę. Taip paprasti žmonės, kurdami mažus stebuklus, puošia mūsų visų gyvenimus.

Rimaldos Vitkevičienės nuotraukos