Ramunė JARMALAVIČIŪTĖ
Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyriausioji bibliotekininkė

„Stebuklinga pati“

Stebuklinga Saulė Degutytė Aukštadvario bibliotekoje „įdarbino“ atgyvenusio šaldytuvo duris

Seno šaldytuvo durys – visai ne atlieka, tiesiog kitoks gyvenimas skirtas...

Ar teko jums bendrauti su žmogumi-orkestru? Jeigu ne, stenkitės susitikti su Saule Degutyte. Saulė kuria spektaklius, režisuoja, kuria scenografiją, vaizdo ir garso instaliacijas, gamina rekvizitą, yra „Stalo teatro“ įkūrėja ir vadovė, veda edukacijas, kūrybiškumo mokymus, įgyvendina projektus, be abejo, vaidina. Tikėtina, kad dar ne viską išvardinau. Jos vadovaujamas „Stalo teatras“ yra pelnęs du Auksinius scenos kryžius – aukščiausius Lietuvoje teatro meno apdovanojimus.

Ir štai – S. Degutytė pirmoji Aukštadvario bibliotekos viešnia po ilgojo karantino. Mums ji atvežė pasaką iš Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinio „Stebuklinga pati“. Ir dar – ji atsivežė… šaldytuvo duris. Tikras, tik be šaldytuvo. Pasirodo, jos gali tapti puikiausia scena magnetinėms lėlėms, pasakos personažams. S. Degutytė ir garsėja tuo, kad kūrybingai, išradingai panaudoja įvairiausius daiktus savo spektakliuose, edukacijose. Jų veikėjais gali tapti ir virdulys, ir siūlų ritės, ir šepečiai. Turbūt Saulė pastatytų spektaklį ir dykumoje, jei ten mėtytųsi koks akmenukas ar pagaliukas.

Susitikimo dalyviai ne tik stebėjo išraiškingai pasektą pasaką, bet ir galėjo patys nusipiešti ir pasidaryti magnetinį paveikslėlį, kuris gali tapti jų sukurto pasakojimo herojumi ant namų šaldytuvo. Gavome paskatą išreikšti savo kūrybiškumą, neieškant specialių priemonių, panaudojant tai, ką turime po ranka. Be to, išgirdome pasakojimą, kaip daktaras Jonas Basanavičius, puoselėdamas lietuvybę ir stengdamasis išsaugoti mūsų protėvių žodinį palikimą, pasitelkdamas ir kitus, pavyzdžiui, brolį ūkininką, rinko pasakas, sakmes, patarles, prietarus ir burtus. Visa surinkta medžiaga dabar išleista 15 tomų rinkiniu, kurio didžioji dalis yra ir Aukštadvario bibliotekoje.

Kaip sakė viešnia, tai buvo jautrus susitikimas. Pradžioje buvę nedrąsūs, susikaustę, tik akimis galintys reikšti savo emocijas, vaikai tarsi atgijo, pralinksmėjo, ėmė bendrauti. Pasinėrus į stebuklingą pasakų pasaulį ir akys sublizgo kitaip. Kaip gi mums reikia gyvų susiėjimų, bendravimo, o kai dar gauname kūrybos pliūpsnį – liekame prašviesėjusiais veidais ir širdimis.

Ačiū edukatorei Saulei Degutytei už susitikimą, Trakų rajono savivaldybės administracijai – už renginio finansavimą, vaikams, tėveliams ir seneliams – už draugystę.

Autorės archyvo nuotraukos