Rudenį šalies miškai aidi ypatingomis melodijomis, o tiksliau riaumojimais – kai miškų karaliai elniai įnirtingai kviečia poruotis pateles. Elniai baubti pradeda rugpjūtį ir liaujasi su lig rudens pabaiga, tačiau intensyviausiai tuoktuvių „dainas“ traukia būtent rugsėjo mėnesį. Valstybinių miškų urėdija kvietė susipažinti su aistringu, bauginančiu ir miškus drebinančiu elnių baubimu bei kartu su miškininkais šiuos didingus raguočius pamatyti iš arčiau.
Kartą išgirdęs įstabią ar net bauginančią elnių „serenadą“, negali jos užmiršti ir lauki kito rudens, kada vėl galėsi žvarbų vakarą įtemti ausis miško glūdumoje ir tikėtis miškų karaliaus baubimo. Pasiklausyti tauriųjų raguočių jų rujos metu susigundo vis daugiau gamtos draugų.
Šiais metais Valstybinių miškų urėdija Miškininko dienos proga taip pat organizavo nemokamas ekskursijas pamatyti šį gamtos reiškinį. Patyrę miškininkai-medžiotojai nuvedė ten, kur ne tik išgirsti, tačiau galbūt ir savo akimis pamatai baubiantį patiną ir aplink jį besisukiojančias pateles.
Paprastai taurusis elnias laikosi atokiau nuo žmonių, yra ypatingai atsargus, pajutęs bent menkiausią miško lankytojo ženklą, kaip mat pasišalina. Tačiau rugsėjį patino protą užvaldžius tuoktuvių reikalams, jo budrumas kiek sumenksta, o save gyvūnas išduoda griausmingu, šimtus metrų aidinčiu baubimu. Tačiau elnio patelės, kurių vienas patinas gali turėti tikrai ne vieną, yra ypatingai įtarios ir budrios, jos saugo savo patiną, kad šiam nekiltų grėsmės ir jis toliau galėtų susikoncentruoti į giminės pratęsimo darbus bei kovas su kitais patinais.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, prižiūrintys profesionaliosios medžioklės plotus, tauriųjų elnių pasiruošimo ženklus rujai stebi nuo rugpjūčio ir prognozavo, jog ruja piką pasieks antroje rugsėjo pusėje. Prieš rują šių Lietuvos miškų karalių, paprastai gyvenančių nedideliais būriais pagal lytį, elgesys labai pasikeičia – stipriausieji patinai išsirenka teritoriją, kurią ima žymėti ragų karūnomis laužydami medelius ir šakas, palikdami stiprų kvapą, kūną stingdančiu riaumojimu grasindami konkurentams ir viliodami pateles.
Šiuo laikotarpiu patinai neėda ir gali prarasti iki 25 proc. kūno masės, tad geriausiai įmitęs ir didžiausia ragų karūna pasipuošęs patinas atkreipia daugiausia patelių dėmesio.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gamtos bičiulius kvietė atvykti į girininkijas pasiklausyti nepakartojamo miško spektaklio garsų. Kreiptis į patyrusius miškininkus ir jų vedamiems organizuotai vykti į mišką yra kur kas saugiau nei savarankiškai, nes Lietuvos miškuose prasideda medžioklės sezonas, todėl reikėtų būti itin budriems ir atsargiems.
„Rujos metu elniai labai jautrūs, todėl dažnam miško lankytojui nežinant elnių judėjimo kelių, neišmanant šių gyvūnų elgsenos yra pavojinga klaidžioti po mišką be lydinčio profesionalo. Netyčia užklydus į tauriųjų raguočių rujos vietą yra padaroma nemenka žala, nes dažnu atveju elniai iš tokios vietos būna priversti pasitraukti“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Šiais metais didžioji dalis Miškininko dienos renginių vyko rugsėjo 24 dieną, šeštadienį.
Miškininko diena švenčiama kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį. 2022-ais tai – rugsėjo 17-oji.
Arūno Solovjovo, Alekso Žebrausko ir Rimanto Nalivaikos nuotraukos
