Lina GEDIMINĖ
Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja

Spalvingosioms papūgoms skiriama

paskutinė pavasario diena

Banguotosios papūgėlės jauniklis

Simboliškai, paskutinioji pavasario diena, gegužės 31-oji, yra minima kaip Tarptautinė papūgų diena. Ši diena pradėta minėti nuo 2004 m., o jos tikslas – atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria papūgos, tiek gyvenančios laukinėje gamtoje, tiek kaip naminiai gyvūnai.

Pasaulyje sutinkama apie 390 papūgų rūšių, tačiau labai liūdna, kad iš tokios įvairovės spalvingųjų papūgų, daugiau nei 40 procentų rūšių iškilusi grėsmė išnykti. Pagrindines nykimo priežastis sukelia neatsakinga ir nelegali žmonių veikla. Tokia kaip: medžioklė, buveinių naikinimas ir nelegali prekyba.

Siekiant atkreipti dėmesį į šias problemas, gegužės 31 dieną Lietuvos zoologijos sode buvo minima Tarptautinė papūgų diena. Šią dieną, zoologijos sodo Facebook paskyroje vyko tiesioginės transliacijos, kurių metu papūgų priežiūros specialistai papasakojo kuo šie paukščiai skiriasi nuo kitų, su kokiomis grėsmėmis jie susiduria, kodėl papūgos gali kalbėti. Taip pat pasidalinta naudingais patarimais esamiems ir būsimiems papūgų augintojams bei atsakyta į žiūrovų klausimus.

Tarptautinę papūgų dieną Lietuvos zoologijos sode pasitinka 11 įvairiaspalvių papūgų rūšių, o trys iš jų: rausvaveidžiai agaporniai, geltonkrūčiai agaporniai bei banguotosios papūgėlės – augindamos jauniklius. Visos papūgos priklauso vienam papūginių paukščių būriui, bet tarpusavyje skiriasi ne tik savo dydžiu, spalvomis, bet ir tam tikrais charakterio bruožais. Vienos papūgos, kaip pavyzdžiui – ilgasparnės senegalinės papūgos, yra gan draugiškos ir žaismingos. Visiems puikiai pažįstamas geltonkuodis kakadu išsiskiria savo smalsumu. Kakadu – labai drąsūs paukščiai ir pirmieji, kurie apžiūri visas naujoves, esančias aplinkui. O kur dar jų puošnusis kuodas, kuris ne tik puošia, bet ir padeda išreikšti emocijas. Išskleistas kakadu kuodas – tarsi perspėjimas aplinkiniams, parodantis priešiškumą ir nepasitikėjimą. Pilkoji papūga Žako negali pasigirti įvairiaspalvėmis plunksnomis, kaip daugelis kitų jos giminaičių, tačiau tai įvairių garsų atkartojimo meistrė. Greitai išmoksta švilpti ar imituoti signalizacijos garsą, gali loti ar kniaukti kaip katė.

Šventės dieną apsilankę zoologijos sode galėjo išvysti ne visas čia gyvenančias papūgas. Kol kas, dėl besitęsiančio karantino šalyje, vidinės patalpos yra uždarytos, bet nuo biželio jas planuojama atverti lankytojams. Žemutinėje zoologijos sodo dalyje gyvenančios didžiosios papūgos vis dažniau šildosi saulėje savo lauko voljeruose, tad jas tikrai galėsite išvysti. Pasiilgęs dėmesio, lankytojų lauks ir kakadu papūga – Audrius. Tai seniausiai zoologijos sode gyvenantis paukštis, skaičiuojantis jau daugiau nei 40 metų.

Pasitinkant Tarptautinę papūgų dieną zoologijos sodas džiaugiasi ir dviem rausvųjų pelikanų jaunikliais, kurie su savo tėvais ir kitais grupės nariais jau paliko žiemojimo patalpas ir mėgaujasi vis labiau šylančiais orais tvenkinyje. Paskutinis rausvųjų pelikanų jauniklis buvo išaugintas 2017 m., tad labai džiugu, jog šiais metais susidarė dvi naujos pelikanų poros ir po kelių metų pertraukos šių paukščių būrys pasipildė dviem mažyliais. Pirmasis išsirito dar vasario mėnesio pradžioje, antrasis – kovo mėnesio pradžioje. Šiuo metu mažieji pelikanai dar pasipuošę pilkomis, jaunikliams būdingomis, plunksnomis. Suaugusiųjų apdarą įgaus ne anksčiau kaip po 1,5 metų. Pelikanai yra monogamai ir sudaro poras keliems perėjimo sezonams ar net visam gyvenimui.

Autorės archyvo nuotraukos