Jau visai priartėjus nuostabioms pavasario šventėms – Verbų sekmadieniui ir Šv. Velykoms, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje, taigi garsiajame Verkių dvare, 2015 m. kovo 26 d. vyko jau tradiciniu tampantis nepaprastas vienų iš aktyviausių aplinkinių bendruomenių narių susibūrimas – parko direkcijos surengtas liaudies taikomojo meno darbų mokymų vakaras.
Užsiėmimas visai šeimynai
Norinčiuosius išmokti gamintis gražius velykinius margučius, patiems rišti vilnietiškas dekoratyvines verbas ir net lieti tikro vaško žvakes, direkcijos darbuotojai vos galėjo sutalpinti dviejose, bene didžiausiose pastato antrojo aukšto patalpose. Mat atėjo žmonių ištisomis šeimomis, buvo nemaža ir įvairaus amžiaus vaikų, kurie taip pat norėjo kai ko išmokti – aišku, daugiausia, drauge su tėvais, – dažyti, marginti kiaušinius.
Todėl darbas vyko iškart trijuose skyriuose: verbų rišėjų būrelis – vienoje didžiausios patalpos pusėje, kiaušinių dažymo bei marginimo grupelė – kitoje, o žvakių liejimo cechą teko įkurdinti atskirai. Mat tai ir darbas specifinis, vos ne apeiginis, na, pagaliau tokiai gamybai dar reikia tam tikros, iš senų laikų naudojamos, įrangos.
Verbas rišti mokė šio meno žinovė, etnografė Janina Norkūnienė, velykinius kiaušinius marginti pratino mokytoja Janina Undzėnienė, o kaip reikia vaško žvakes lieti, tą darbą atlikdama rodė apie visokiausius senolių gebėjimus nusimananti etnografė Ona Drobelienė.
Nors ne puodus žiesti, bet…
Rišant verbą reikia didelio atidumo, siūlas turi būti įtemptas, tik tada pavyksta gerai sutvirtinti iš sausų žolelių, gėlyčių suformuotus vainikėlius. Pabaigus rišti reikia dailiai nupjauti vytelės kotelį… Pasakyti paprasta, o gerai išmokti – oho kokio įgudimo reikia! Dėl to ir mokomasi, vargstama, kad gražu būtų ir pačiam pažiūrėti, ir kitiems parodyti.
Ne ką mažiau darbo, kruopštumo reikia norint įgusti dažyti kiaušinius, naudojant ištirpintą vašką. Prieš pradedant dažyti, kiaušinio lukšto paviršių pieštuku verta perbrėžti į dvi lygias dalis, paskui dalyti į lygias mažesnes dalis, kad piešinys išeitų simetriškas – tada sumanyto rašto elementai bus išsidėstę maždaug vienodai. Ornamentai padaromi jų kontūrus braižant išlydytu vašku (reikia turėti pasirengus lydyto vaško, kuris nuolat šildomas, kad nesustingtų).
Vaško nuvalymas: šildant ir šluostant servetėle. Į maistinius dažus pamerktas kiaušinis laikomas neilgai, tik kad susidarytų fonas, tada nudžiovinamas. Darant dviejų ar daugiau spalvų raštą, dažymo procedūrą reikia kartoti. Jei kiaušinių iškart dažoma daug, vašką nuvalyti lengviau bus, kai tuos kiaušinius pakaitinsime orkaitėje, o paskui visus valysime servetėle. Jei ne visai nusivalo, tai dar pašildoma.
Dažyti tinka ne tik balti kiaušiniai, bet ir rusvi. Vaškui pašildyti naudojama bet kokia patogi žvakelė. O plunksnelė – tiesiog metalinis strypelis plokščiu galu, kad būtų patogiau laikyti, įtvirtinamas mediniame kotelyje. Gali būti ir sudėtingesnių plunksnelių – ne su vienu, o su dviem strypeliais ir t.t.
Žvakės tradiciniu būdu liejamos, ant pritvirtinto prie stovo lanko sukabinus jų virtinę. Lankas vis pasukamas, o išlydytas vaškas semiamas ir pilamas ant dagties virvutės, tad po kiekvieno užliejimo žvakė storėja.
Gaivinamos, skleidžiamos etnokultūros tradicijos
„Šie mūsų susibūrimai jau tampa tradicija, nes čia, direkcijoje, ketvirtus metus iš eilės prieš Verbų sekmadienį vyksta tokie mokymai: velykinių verbų rišimo, kiaušinių marginimo, daugiausia vašku, nes šis būdas žmonėms labai patinka, taip pat žvakių liejimo, – pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė. – Tai štai dabar mokome daugiausia mūsų regioninio parko teritorijoje gyvenančių bendruomenių žmones ir jų vaikus. O bendruomenės yra susiformavusios labai natūraliai, pavyzdžiui, Ribiškių sodininkų bendrija, ten daug jaunų, labai aktyvių ir pažangių žmonių, Naujųjų Verkių popieriaus fabriko kompaktiškoje gyvenvietėje, pagaliau ir pačiame Verkių dvare tokių esama. Įsikūrusių bendruomenių yra ir Pavilnyje. Tad šiais metais nusprendėme kviesti atstovus kaip tik iš bendruomenių, – kad ateitų pas mus, pasimokytų, o paskui jau mokytų savo narius to, ko patys išmoko. Tą gerą pavyzdį parodė kiaušinių marginimo būrelio vadovė Verkiuose gyvenanti mūsų kaimynė, buvusi mokytoja, kuri dvejus metus mokėsi pas mus ateidama – tiesiog savo malonumui, o šiais metais vadovauja visiems kitiems čia besimokantiems žmonėms ir jų vaikams, – Janina Undzėnienė. Ji ir rankdarbius labai dailiai siuvinėja, iš medžiagos skiaučių visokius siuvinius kuria. Na, o etnografė Ona Drobelienė, – turbūt taip pat daug kam pažįstama, – įvairių darbų gali mokyti… Taigi mūsų tikslas yra šias ir kitas lietuvių etnokultūros tradicijas skleisti plačiau, visoje mūsų regioninio parko teritorijoje, kaip sakoma, iš vienos šeimynos į kitą. Senolių tradicijose yra ir dabarties žmonėms daug itin vertingų dalykų. Tai, ką iš mūsų, lietuvių, tautos, liaudies meno kraičio skrynios galima paimti patiems ir mokyti kitus, yra daugiausia susiję su Verbų švente, su Velykomis. Kaip matome, dabar toks mūsų praktinis mokymas ir vyksta“.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
