Paskutinėmis lapkričio dienomis minint Europos atliekų mažinimo savaitę mokslininkai skambino pavojaus varpais ir tvirtino, kad gamtinių išteklių naudojimas, išaugęs vartojimas ir didėjantis atliekų kiekis reikalauja kuo skubiau imtis realių darbų atliekų tvarkymo srityje. „Statista“ duomenimis, jei žmonija nesiims rimtų pokyčių atliekų mažinimo srityje, iki 2050 m. visame pasaulyje susidarančių kietųjų komunalinių atliekų kiekis išaugs iki 70 proc. Skaičiuojama, kad tai gali sudaryti net 3,4 milijardo metrinių tonų atliekų.
Realus proveržis atliekų tvarkymo srityje yra būtinas, kitaip pasaulis pajus dar gilesnę klimato kaitos, nykstančios biologinės įvairovės ir didėjančių atliekų susidarymo krizę.
Vienas svarbiausių dokumentų, skirtas apibrėžti tvarios veiklos rodiklius ir tikslus, yra Europos žaliasis kursas, kuris siekia labai konkrečios vizijos Europai ir visai planetai – 2050 m. pasiekti tokią būklę, kai tarša sumažinama iki nulinio lygio ir yra nebelaikoma kenksminga žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemos. Teigiama, kad viena iš pagrindinių priemonių, padėsiančių šį lygį pasiekti, yra žiedinės ekonomikos įgyvendinimas, kuris šiuo metu mūsų šalyje siekia vos 5 proc.
Europos atliekų mažinimo savaitę Lietuvos verslo, mokslo, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, o kartu ir jaunoji šalies karta taip pat atkreipė visuomenės dėmesį į klimato kaitos pokyčius pasaulyje, įgyvendino aplinkosaugines iniciatyvas, siūlė tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo sprendimus, išryškindamos būtinybę laikytis Europos žaliojo kurso siekių. Viena tokių iniciatyvų, kuri ragina jaunimą imtis tvarių sprendimų ir siūlo praktines priemones įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus – nacionalinė olimpiada „Žalioji odisėja“.
Maži sprendimai gali kurti didelius pokyčius
Šeštus metus organizuojamame nacionaliniame „Žaliosios odisėjos“ konkurso finale, kuris vyko „Vilnius Tech“ universitete, susirungė net 13-os Lietuvos mokyklų moksleiviai, kurie siekdami tvarios ateities lyderių titulo beveik pusmetį trukusiame konkurse siūlė savo novatoriškus atliekų mažinimo, maisto švaistymo, klimato kaitos stabdymo sprendimus.
Finale rungėsi šių mokyklų mokiniai: Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija, Molėtų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Alytaus Šv. Benedikto gimnazija, Klaipėdos Vydūno gimnazija, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija, Raudondvario gimnazija, Radviliškio r. Alksniupių pagrindinė mokykla, Kauno „Saulės“ gimnazija, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija.
Šį kartą geriausiai žinias aplinkosaugos, rūšiavimo, klimato kaitos pokyčių klausimais Europos žaliojo kurso kontekste, pademonstravo ir pergalę iškovojo Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai, antroji vieta atiteko Molėtų, o trečioji – Klaipėdos Vydūno gimnazijoms.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Grubliauskas sveikino visus dalyvius ir pasidžiaugė, kad nacionalinė olimpiada vyksta universitete, kurio tikslas ugdyti lyderius, kuriančius rytojui.
Renginio dalyvius sveikinęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega dalyviams priminė tris svarbias tiesas: maži dalykai gali išjudinti didelius pokyčius, nebūtina iš karto žinoti visų atsakymų ir, svarbiausia, reikia tikėti, kad gali pakeisti pasaulį. Jaunimui jis linkėjo būti smalsiais ir nesustoti ieškant būdų, kaip pasauliui tapti tvaresniu.
Kaip teigė ekologė Vaida Griškevičienė, auga sąmoninga karta, puoselėjanti tvarumo idėjas ir suprantanti atliekų rūšiavimo bei perdirbimo, mažesnio vartojimo svarbą.
„Moksleiviai kasmet stebina ne tik siūlomais ilgalaikiais, sisteminiais sprendimais, bet kartu įgyvendina juos praktiškai savo mokyklų ar rajono bendruomenėse, taip tvarumo bangą skleisdami vis plačiau, o, kaip žinia, globalūs pokyčiai prasideda nuo asmeninių įpročių. Jų siūlomi sprendimai ir idėjos turi būti išgirstos“, – teigia aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė, viena konkurso organizatorių Vaida Griškevičienė ir pastebi, jog „Žaliosios odisėjos“ dalyviai yra verti tvarios ateities lyderių vardo, o tai patvirtina ne tik įgyvendindami projektus, bet ir demonstruodami puikias aplinkosaugines žinias.
Pokyčius kuria ne tik brandūs verslai
Anot renginio organizatorių, klimato kaitos pokyčių lyderiais gali ir turi tapti ne tik brandūs verslai, bet ir moksleiviai, tačiau siekiant jaunimą mokyti spręsti sudėtingas problemas, privaloma duoti jiems reikalingus įrankius, suteikti motyvaciją bei atitinkamas platformas atsiskleisti.
Šiandien kaip niekada svarbu numatyti poveikį aplinkai. Sprendžiant aplinkosaugines problemas, svarbus kiekvieno sąmoningumas ir asmeninis indėlis, todėl siekiant Europos žaliajame kurse numatytų pokyčių įgyvendinimo, domėtis tvariu gyvenimo būdu ir ugdyti visuomenės vertybes, palankias aplinkai, turime pradėti kuo anksčiau. Į šią misiją įtraukti jaunimą bei padėti ugdyti jiems reikiamas kompetencijas – itin svarbu.
Nuo ekonomikos iki energetikos
Šį kartą geriausias žinias aplinkosaugos, rūšiavimo, klimato kaitos pokyčių klausimais pademonstravo ir pergalę iškovojo Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai: Aušrinė, Margiris, Milda, Smiltė, Vaiva ir Viltė, vedami biologijos mokytojos Lauros Verikienės.
Nugalėjusios komandos mokytoja L. Verikienė pasakojo, jog konkursas nebuvo lengvas, bet įdomus. „Moksleiviai turi ne tik daug žinoti, bet ir suprasti. Jie skaitė knygas, gilino savo aplinkosaugines žinias. Nors komandą sudaro A lygiu biologiją pasirinkę moksleiviai, vien pamokų metu dėstomos medžiagos pergalei nebūtų pakakę“, – apie pasiruošimą kalbėjo mokytoja ir neslėpė džiaugsmo ašarų.
Patys gimnazistai tikino galvoję ne apie pergalę, o apie smagų laiką, kelionę į sostinę, todėl, nesitikėdami laimėjimo, nejautė ir didelės įtampos konkurse. „Pirmiausia, norime padėkoti mokytojams, kurie puikiai paruošia ir dėl kurių galėjome konkurso laukti atsipalaidavę. Tai buvo išties įdomi patirtis“, – kalbėjo vienuoliktokas Margiris.
Ši komanda Žaliojoje odisėjoje dalyvavo pirmą kartą ir, kaip patys juokavo, tikriausiai juos lydėjo naujokų sėkmė.
Klimato kaitos problemas turi spręsti ir moksleiviai
Per šešerius metus visuose konkurso etapuose sudalyvavo apie 150 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos, o jų pasiūlyti sprendimai buvo įgyvendinti ir praktiškai. Organizatoriai įsitikinę, kad jaunimo siūlomi klimato krizės sprendimai yra ne mažiau vertingi nei politiniu lygmeniu įgyvendinami pokyčiai, o jų siūlymai neretai nustebina inovatyvumu bei kūrybingumu.
Po dvejų metų pertraukos, šiemet „Žaliosios odisėjos“ konkursas vyko gyvai „Vilnius Tech“ universitete, kur dalyviai ne tik rungėsi tarpusavyje, bet kartu turėjo progą susipažinti su Aplinkos inžinerijos fakultete vykdomomis studijomis ir moksliniais tyrimais, galėjo įvertinti savo mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės vertes, stebėti mikroorganizmų vykdomą oro valymo eksperimentą bei išbandyti triukšmo mažinimo priemones, kuriamas iš panaudotų padangų.
Dalyvių taip pat laukė interaktyvios veiklos, kūrybinės dirbtuvės kartu su riedlenčių perdirbimo dirbtuvėmis „Commune DIY“ ir „Kita forma“.
Kaip ir kasmet, nugalėtojai buvo apdovanoti „Commune DIY“ kurtais tvariais medaliais, o Kauno „Saulės“ gimnazijos komanda iškovojo kelionę į Briuselį, kur jų lauks vizitas į Europos Parlamentą bei Europos Komisiją, susitikimai su mūsų šalies atstovais šiose institucijose.
Autorės archyvo nuotraukos
